Šiltnamių rinkai žadama šviesi ateitis, bet technologijos pasirinkimas – jau galvosūkis

Besiplečiančią rinką stabdo nemažos pirminės investicijos

Dėl įvairių priežasčių žemės ūkio paskirties plotai visame pasaulyje mažėja, o maisto paklausa kasmet auga. Todėl ūkininkavimas šiltnamiuose iš dalies gali kompensuoti lauke auginamas daržoves, uogas. Be to, uždaroje aplinkoje derlius apsaugotas nuo permainingų ir nepalankų oro sąlygų, tad mažėja rizika patirti didelių nuostolių. Ne mažiau aktualu ir tai, kad pomidorus, paprikas, salotas, kopūstines kultūras, svogūnus, porus, česnakus ir kitas gėrybes vartotojų stalui šiltnamiuose galima auginti ištisus metus. Šios priežastys skatina ūkininkus imtis tokio verslo.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės Grand View Research analitikų duomenimis, pasaulinės šiltnamių rinkos dydis 2022 m. buvo įvertintas 25 481,1 mlrd. USD, o 2023–2030 m., tikimasi, kad jos metinis augimo tempas sieks 9,9 proc.

Be to, Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio departamento duomenimis, 2020 m. šiltnamiuose, kuriuose įrengta hidroponinė (t. y. auginant vandenyje, be diržvožemio) sistema, vidutiniškai pomidorų produkcija iš kvadratinės pėdos siekė 10,59 svaro (1 svaras – apie 0,5 kg; kvadratinė pėda – 0,093 m²), o tradiciniu būdu auginamų pomidorų derlius – 1,85 svaro iš kvadratinės pėdos.

Tačiau yra vienas „bet“ – didelės pradinės investicijos. Būtent jos yra pagrindinis ūkininkavimo versliniuose šiltnamiuose stabdys. Prie iššūkių dar prisideda nemažos šviesos diodų, aktyvių šildymo sistemų įrengimo, kontroliuojamos aplinkos kūrimo ir didelės priežiūros išlaidos. 2022 m. staiga pakilus kuro kainoms, Olandijos šiltnamių ūkiai, turintys gilias tokio verslo tradicijas, patyrė didelių nuostolių, nes daržovių savikaina stipriai išaugo, o pardavimo kainos liko panašios arba kilo nežymiai. Teko investuoti laiko ir lėšų ieškant, kaip sumažinti išlaidas.

Šia kryptimi dirba ir mokslininkai, o jau esamus išradimus bei technologijas analizuojantys ekspertai turi keletą patarimų ketinantiesiems pasukti į šią verslo nišą ar plėsti veiklą.

Skirtingų kartų šiltnamiai – savi privalumai, savi trūkumai

Pastebima, kad šiltnamių populiarumas auga, tačiau ne visada pasiekiami optimaliausi rezultatai. Asociacijos „Latvijas dārznieks“ ekspertė Marite Gailite skyrė laiko detalesnei šiltnamių tipų ir juose įdiegtų technologijų analizei, kurią paskelbė sodininkystės verslo naujienas, rinkos apžvalgas ir kainų dinamiką viešinanti platforma EastFruit.

Dažnai šiltnamiai skirstomi pagal dangos tipą, konstrukciją, šildymą arba šildymo sistemą, apšvietimą ar technologinį lygį. Tačiau ekspertė priminė ir kitokią klasifikaciją – skirstymą „kartomis“.

„Norėdami gauti pelno, investuotojai turi statyti ir suprojektuoti tokį šiltnamį, kad būtų sudarytos optimalios sąlygos tam tikrai botaninei augalų rūšiai ar jų grupei augti. Nebus pelningas sprendimas statyti šiltnamį agurkams, o po kelerių metų jį pritaikyti skintų rožių auginimui. Racionaliau iš karto apsispręsti, kas ir per kokį laiką bus auginama, ir suprojektuoti specialiai tam skirtą šiltnamį“, – laikosi nuomonės ekspertė.

Pirmajai kartai, pasak jos, priklausė saulės energija šildomi tuneliniai šiltnamiai. Antrosios kartos statiniams priskiriami ištisus metus naudoti skirti įstiklinti šiltnamiai. Trečioji karta – vadinamieji „antracitai“. Šių šiltnamių aukštis siekė 4 m., o augalai dažniausiai auginti tradiciškai, žemėje.

Ketvirtosios kartos pramoniniai šiltnamiai jau buvo modernūs, 6–7 m aukščio, įdiegtas kompiuterinis mikroklimato parametrų valdymas, šešėliai ir energiją taupantys ekranai, dažnai taikomas auginimo būdas – hidroponika.

Penktoji karta – vadinamieji pusiau uždari šiltnamiai. Yra apie dešimt skirtingų jų koncepcijų. Tokios konstrukcijos statiniai gali žymiai sumažinti energijos sąnaudas ir apsaugos priemonių poreikį, todėl gaunama daugiau produkcijos, ji geresnės kokybės.

Tačiau investicijos į juos yra maždaug dukart didesnės nei į įprastus modernius šiltnamius. Jų statybos kaštai dar labiau išaugo, pabrangus metalinėms konstrukcijoms, stiklui ir plėvelei. „Tokiuose šiltnamiuose labai efektyvu auginti agurkus, pomidorus, paprikas, baklažanus. Buvo bandymų sodinti braškes, tačiau nepasiteisino, nes jų derlius yra gana mažas“, – paaiškina latvių daržininkystės ekspertė M. Gailite.

Jos nuomone, mažuose ir ekologiniuose ūkiuose, kur indai su augančiais augalais dedami ant žemės ar stelažų arba auginami tiesiog žemėje, pusiau uždari šiltnamiai netinka, nes arba nėra kur įrengti ortakių, arba augalai trukdo įrangai dirbti. O ir darbuotojai turi būti labai kvalifikuoti, nepriekaištingai išmanyti naujas technines galimybes.

Ne taip neseniai rinkoje pasirodė šilumos sistemos, kurios šiltą drėgną patalpų orą gali maišyti su šaltu sausu lauko oru bei paskirstyti kondicionuotą orą per plėvelės rankoves. Tokios sistemos yra daug pigesnės nei pusiau uždari šiltnamiai ir gali būti montuojamos į jau esamus šiltnamius, tuo tarpu pusiau uždarus šiltnamius tenka statyti nuo nulio.

Ką rinktis: naujesnes ar senesnes technologijas?

Pasigilinusi į skirtingų šalių patirtį, M. Gailite pastebi, kad tai, kas tinka šiltesnio klimato sąlygomis auginamoms daržovėms ir uogoms, gali netikti vėsesnio klimato sąlygomis, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, Vidurinės Azijos šalyse aukštųjų technologijų šiltnamiuose pomidorų užauginama 25–30 kg/kv. m, o Ukrainoje ar Moldovoje be papildomo dirbtinio apšvietimo sulaukiama ne mažiau kaip 50 kg/kv. m derliaus. Derliui įtakos turi ne tik natūralios šviesos trūkumas žiemą. Šiluma vidurvasarį taip pat sukelia didelių problemų, paaiškina ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad Moldovoje ir Ukrainoje yra daug pramoninių šiltnamių, kurie naudojami tik nuo pavasario iki rudens. „Tokiems šiltnamiams reikia daugiau saulės šilumos, tačiau galima auginti pigius produktus, kurie vasarą sėkmingai konkuruoja su užaugintais aukštųjų technologijų šiltnamiuose. Vienas iš jų privalumų – galimybė auginti įvairiausias kultūras ir greitai prisitaikyti prie paklausos“, – mažiau išmanių technologijų privalumus pastebi ekspertė.

Norint aukštųjų technologijų šiltnamį, skirtą auginti agurkus, pritaikyti salotų auginimui, pasak M. Gailite, reikės nemažai jį rekonstruoti ir skirti papildomų investicijų. Tačiau pagrindinė žemų technologijų ūkių problema – didelės darbo jėgos sąnaudos, o pakankamai darbuotojų rasti sunku, nes derliaus skynimo metu jų reikia visiems.

Kokie regionai pirmauja komercinių šiltnamių rinkoje?

Grand View Research duomenų bazėje pateikiamas penkių regionų, kurie yra didžiausi pramoniniuose šiltnamiuose užaugintų daržovių eksportuotojai, ir jiems atstovaujančių valstybių sąrašas:

• Šiaurės Amerika (JAV, Kanada ir Meksika)
• Europa (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Rusija ir Turkija)
• Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys (Kinija, Japonija, Korėja, Indija, Australija, Indonezija, Tailandas, Filipinai, Malaizija ir Vietnamas)
• Pietų Amerika (Brazilija, Argentina, Kolumbija)
• Artimieji Rytai ir Afrika (Saudo Arabija, JAE, Egiptas, Nigerija ir Pietų Afrika)

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.