Kova su nelegaliomis skerdyklomis – nuo Naujosios Zelandijos iki Lietuvos

Slaptas pirkėjas Naujoje Zelandijoje

Po Naujosios Zelandijos maisto saugos (NZFS) tarnybos tyrimo Oklando gyventojai Suli Rachael Rejoice Adimin (43 m.) sausio 29 d. skirta 25 245 USD bauda, ​​o jos vyrui Bruce'ui Baru Luke'ui Vunipolai (38 m.) – 300 valandų viešųjų darbų. Pora neteisėtai vertėsi kiaulių skerdimo ir pardavimo veikla.

NZFS generalinio direktoriaus pavaduotojas Vincentas Arbuckle'as teigia, kad pora užsiėmė gyvūnų skerdimo namuose verslu, kuris nebuvo įregistruotas, kaip reikalaujama pagal Gyvūnų produktų įstatymą, o tai reiškia, kad jie veikė rizikuodami vartotojų sveikata, praneša ruralnewsgroup.co.nz.

2022 m. liepos mėn. minėta tarnyba gavo vieno piliečio skundą – jis tikino, jog matė, kaip ūkininkai skerdžia ir parduoda kiaules. Netrukus gyvūnų gerovės inspektorius apsilankė objekte ir pasikalbėjo ūkio šeimininkais. Inspektorius apžiūrėjo mėsinės patalpas, kur aptiko lentą su klientų vardais ir informacija apie parduotas kiaules. Dėl to buvo pradėtas platesnis tyrimas, kurio metu net slaptas maisto saugos tyrėjas pirko gyvą kiaulę, o ši už 310 JAV dolerių grynaisiais buvo paskersta vietoje.

2022 m. lapkritį porelei buvo įteiktas privalomasis nurodymas suteikiant informaciją, kaip legalizuoti veiklą. Tačiau neteisėta veikla tęsėsi. Tyrimo metu nustatyta, kad porelė nelegaliai pardavė 222 kiaules ir keturias avis, už kurias uždirbo beveik 60 000 JAV dolerių.

Slaptos kameros Vokietijoje

Tikrą detektyvinę istoriją, neseniai nutikusią Vokietijoje, netoli Koblenco, aprašo swr.de. Gyvūnų apsaugos asociacija ANINOVA pateikė rimtų kaltinimų aviganiui: esą jis ne kartą skerdė gyvulius jų neapsvaiginęs.

Koblenco apygardos administracijos veterinarijos gydytojas nuvažiavo į vietą, kur yra kaltinamojo ūkinis pastatas, vietoje buvo ir policija, ir pats kaltinamasis aviganis. Per veterinarijos tarnybos atliktą patikrinimą ir teisėjo paskirtą kratą buvo konfiskuotas išmanusis telefonas buvo konfiskuotas. Tačiau svarbiausias įrodymas šioje byloje – vaizdo įrašai, kurie buvo filmuoti paslėpta kamera ir skirti gyvūnų gerovės pažeidimams užfiksuoti

Asociacijos duomenimis, tvarte laikoma apie 1500 avių. Gyvūnų teisių aktyvistai teigia, kad ten filmavo slaptomis kameromis nuo 2024 m. balandžio iki birželio pabaigos. Teigiama, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip pats piemuo ir jo darbuotojai muša, spardo ir kitaip netinkamai elgiasi su gyvūnais. Esą vaizdo įrašuose kelis kartus matyti, kaip avys skerdžiamos be išankstinio apsvaiginimo, perpjaunant joms gerkles. Prokuratūros teigimu, vis dar vyksta tyrimai siekiant nustatyti kitų vaizdo įrašuose užfiksuotų asmenų tapatybę.

ANINOVA teigimu, įmonė neturi skerdyklos licencijos. Be to, Vokietijoje skerdimas neapsvaiginus apskritai yra draudžiamas ir galimas tik išskirtiniais atvejais.

Skerdžiamiems gyvūnams buvo perpjaunamos gerklės, jie buvo pasmerkti kankinančiai skausmingai agonijai. Kad nesipriešintų, gyvūnai buvo suvaržomi arba laikydamo skerdyklos darbuotojai.

Detektyvai Anglijoje

Neseniai Lesteršyro grafystės ūkininkas, nelegaliai skerdęs kiaules, buvo nubaustas 1500 svarų sterlingų bauda ir nuteistas lygtinai, pranešė BBC.

Lesteršyro grafystės teisėsauga patraukė baudžiamojon atsakomybėn Robertą Emersoną dėl jo nelegalios veiklos, kuri paaiškėjo gana netikėtai. Ne tarnybos metu policijos pareigūnas važiavo pro fermą Leire, netoli Broughton Astley. Įtardamas, kad čia gali būti nelegaliai auginamos kanapės, jis apie tai pranešė kolegoms. O atvykę į vietą pareigūnai aptiko nelegaliai skerdžiamas kiaules kalėdiniams užsakymams.

Konfiskuota 130 kiaulių. Gyvos kiaulės buvo parduodamos už 170 svarų sterlingų, o vėliau čia pat neteisėtai skerdžiamos. Keturios neseniai paskerstos kiaulės buvo rastos gulinčios ūkininko kieme, o dar viena jau buvo įkelta į automobilio bagažinę.

Lesteršyro tarybos gyvūnų gerovės pareigūnai nustatė, kad sąlygos toje vietoje buvo netinkamos gyvūnams, todėl jie buvo perkelti į saugią vietą,

73 metų R. Emersoną Lesterio teismas pripažino kaltu dėl dviejų kaltinimų pagal 2006 m. gyvūnų gerovės įstatymą, jam skirta penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 12 mėnesių, taip pat 10 metų uždrausta laikyti gyvūnus.

Kiek anksčiau BBC aprašė ir dar vieną panašią istoriją, nutikusią toje pačioje Lankašyro grafystėje. Vyras, nelegaliai paskerdęs karvę Lankašyro ūkyje, buvo nubaustas bauda. Thomas Mullinas prisipažino nudobęs gyvūną, nors jo licencija skersti gyvulius pasibaigė dar 1990-ųjų pabaigoje. Huddersfieldo miesto teisėjas nubaudė jį 750 svarų sterlingų bauda, be to, T. Mullinas taip pat buvo įpareigotas sumokėti daugiau nei 5000 svarų sterlingų teismo išlaidas po to, kai prisipažino, jog iš šautuvo šovė gyvūnui į galvą, o tai draudžia įstatymai.

Įdomu tai, jog po šūvio gyvūnas dar šoko bėgti ir atsitrenkė į stovintį automobilį, buvo sugautas. Tuomet T. Mullinas dar kartą nesėkmingai bandė apsvaiginti karvę po ranka pasitaikiusiais daiktasi. Liudininkai pasakojo, kaip buvo šokiruoti ir priblokšti to, ką pamatė. Lankašyro grafystės tarybos pareigūnai vėliau išsiaiškino, kad T. Mullinas neturėjo galiojančios licencijos gyvūnų skerdimui.

Islamo pėdsakas Lietuvoje

Mūsų šalyje panašūs nelegalaus skerdimo atvejai paskutinį kartą fiksuoti 2021 metais. Tuomet Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė, jog užkardė neteisėtą avių mėsos perdirbimo veiklą. Veterinarijos inspektoriai, tikrindami gautą informaciją, atliko eilę neplaninių tikrinimų dėl galimai nelegalaus gyvūnų pirkimo, jų laikymo, skerdimo, transportavimo ir mėsos prekybos.

Pareigūnai nustatė, kad Tadžikistano pilietis S. D. mėsos išpjaustymu, smulkintos mėsos, mėsos pusgaminių gamyba bei prekyba vertėsi ne tik be tam būtino VMVT leidimo, bet ir visiškai nepritaikytose patalpose Smolensko g. Vilniuje. Dėl mėsos tvarkymo antisanitarinėmis sąlygomis ir kitų pažeidimų jam uždrausta užsiimti mėsos perdirbimu, o nelegali produkcija (per 192 kg) sulaikyta, uždrausta tiekti į rinką.

Tikrinant įtarimų sukėlusią kebabinę (Vilniuje, Naugarduko g.), į kurią ir buvo tiekiama nelegali mėsa, inspektoriams nebuvo pateikti mėsos įsigijimo, jos tinkamumo vartoti terminus patvirtinantys dokumentai. Tokia mėsa pripažinta nesaugia ir netinkama vartoti maistui.

Tiriant paaiškėjo, kad visa ši mėsos tiekimo grandinė miglota.

Buvo atlikti keli operatyvūs avių ūkių patikrinimai Vilniaus, Elektrėnų bei Anykščių rajonuose. Juose rasta daug nesutapimų. Avių skaičius bandose neatitiko su deklaruojamu Ūkinių gyvūnų registre (ŪGRIS), neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis avys buvo skerdžiamos, o vėliau neaiškios kokybės skerdiena parduodama.

Pavyzdžiui, viename tikrintame Anykščių r. ūkių buvo registruotos 186 avys, o atvykę inspektoriai surado tik 145. Ūkininkas melagingai deklaravo ir avių išvežimą į Molėtų r. skerdyklą, nepateikė vežamų gyvūnų važtaraščio. Užfiksuota, kad iš jo bandos 136 avys buvo parduotos VšĮ Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Duomenų apie auginamas avis nedeklaravo ir kitas Anykščių r. ūkininkas. Atliekant patikrinimą, pas jį rastos 3 avys, nors ŪGRIS sistemoje jų registruota net 98. VMVT inspektoriai tikrindami dokumentus išsiaiškino, kad ūkininkas deklaravo avių išvežimą skerdimui į Molėtų r. skerdyklą, tačiau privalomo vežamų gyvūnų važtaraščio nebuvo. Iš sąskaitų užfiksuota, kad jos parduotos minėtam Islamo kultūros ir švietimo centrui.

Skerdykloje Molėtų r., į kurią neva abu minėti ūkininkai vežė avis skerdimui, nustatyta, kad nei ūkininkai, nei jau minėta viešoji įstaiga skerdimui avių nebuvo atvežę.

VMVT patikrinus Vilniaus r. ūkyje laikomas avis, taip pat nemažos dalies jų pasigesta. Pagal registravimo ŪGRIS duomenis jų turėjo būti 401, tačiau surastos tik 302. Savininkas mėgino aiškinti, kad trūkstamas 99 avis jis pavasarį pardavė užsieniečiams galimai tolimesniam laikymui, tačiau to nepatvirtino jokiais dokumentais. 

Šiuo metu visi šios istorijos dalyviai nubausti administracinėmis baudomis.

Reglamentavimas

ES mėsos skerdimo ir higienos reglamentas nurodo, jog dar prieš skerdimą būtina atlikti gyvūno patikrinimą. Patikrinimas turi būti atliktas ir per 24 valandas po skerdimo bei pakartotinai, jei skerdimas atidėtas ilgiau nei parai. Tikslas yra sumažinti užterštumą skerdimo aikštelėje, užtikrinti gyvūnų gerovę ir identifikuoti sergančius gyvūnus.

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 aprašomi maisto verslo operatorių, dirbančių skerdykloje, o taip pat patikrinimo prieš skerdimą reikalavimai. Skerdykla turi laikytis oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo nurodymų, kad užtikrintų, jog patikrinimas prieš skerdimą būtų atliktas tinkamai. Jei patikrinimas prieš skerdimą neatliekamas, oficialiai paskirtas skerdyklos veterinarijos gydytojas turi deklaruoti, ar mėsa yra tinkama vartoti žmonėms.

Veterinarijos gydytojas privalo deklaruoti, ar gyvūnas yra tinkamas vartoti žmonėms pagal ES reglamentus. Be pavojaus visuomenės sveikatai ir maisto grandinės sutrikdymo rizikos, reglamente taip pat akcentuojamas susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės. Todėl ES taip pat reikalauja, kad bet kurioje įstaigoje, kurioje per metus skerdžiama daugiau nei 1 000 galvijų, gyvūnų gerovės pareigūnas stebėtų gyvūnų laikymo sąlygas.

Parengė Ričardas Čekutis