Pasėlių deklaravimo naujovė asociacijoms – ne klondaikas

Plotų deklaravimo sezonas šiemet paženklintas ne tik globalaus karantino, kokio nepamena nei mūsų tėvai, nei seneliai. Margai pareiškėjų miniai buvo pasiūlyta naujovė, iš tiesų susijusi ne su deklaravimo tikslais, o su sumanymu stiprinti žemdirbių savivaldą. Varnele pažymint kurią nors žemdirbius vienijančią organizaciją galima buvo pareikšti savo valią paaukoti jai dalį tiesioginių išmokų sumos – po eurą nuo hektaro. Taigi atėjo derliaus laikas: ką iš tiesų ši naujovė davė?

Skaičius itin kuklus

Pasėlių deklaravimo rezultatai paskelbti, tačiau duomenų apie naujovę šykštoka. Tai paskatino kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA) su prašymu pateikti daugiau informacijos. NMA operatyviai pasidalijo skaičiais, iš kurių galima daryti šiokias tokias išvadas.

ŪP korespondentė neseniai teiravosi ir žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, ar, jo vertinimu, naujovė pasiteisino, o gal tai buvo tik eksperimentas. Ministerijos vadovas neabejoja projekto perspektyva – asociacijos galėtų tokiu būdu surinktas lėšas panaudoti kelionėms į Briuselį (turima omenyje piketus), konsultacijoms ar kt. Tiesa, deklaravimo rezultatų neanalizavęs.

Taigi: procentą savo tiesioginių išmokų sumos žemdirbių asociacijoms nutarė paskirti 4 270 pareiškėjų, tai sudaro 0,29 proc. visų paraiškas teikusių asmenų.

Žmonėms trūko informacijos

Kuklus skaičius nelabai stebina, nes naujovei, kuri iškrenta iš įprastų deklaravimo naujovių konteksto, aiškiai trūko viešinimo, išaiškinimo, komentavimo. Žemdirbių savivaldos lyderių požiūris į pasirinktą būdą jų organizacijoms stiprinti kardinaliai skyrėsi.

Daugelis paprastų pareiškėjų, susiruošę teikti deklaracijas, taip ir nesuprato idėjos prasmės ar ją suprato klaidingai. Su klaidingo interpretavimo realybe susidūrė ir Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Lina Meilutė-Datkūnienė. Pasak jos, nutiko tai, dėl ko ji nuogąstavo: dalis ūkininkų manė, jog tai yra būdas nario mokesčiui sumokėti.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė – priešingai, sulaukė apgailestavimo skambučių dėl to, kad žmonės per vėlai sužinojo, jog praleido galimybę paremti savo asociaciją. Seniūnijoje nebuvo perspėti, jų dėmesys neatkreiptas į langelį, kurį galima buvo pažymėti varnele. Nederlingų žemių ūkininkų atstovė svarsto, jog čia yra tam tikro politikavimo, simpatijų ir antipatijų.

Taigi pirmoji patirtis kaip tas pirmasis blynas – pasvilęs. Vis dėlto nieko nepaisant įdomu, kurių grupių ūkininkai atkreipė dėmesį į naujovę ir į kieno sąskaitas įbyrės papildomų lėšų.

Po eurą ir nuo šeimos, ir nuo didžiųjų ūkių

Gruodžio mėnesį į žemdirbių asociacijų sąskaitas įkris iš viso 283,68 tūkst. eurų.

Paraiškos rodo, kad norą paremti savo organizacijas pareiškė ir vieną eurą nuo kiekvieno deklaruoto hektaro skyrė tiek smulkiųjų ir vidutinių, tiek ir didžiųjų ūkių šeimininkai. NMA pateiktais duomenimis, šių pareiškėjų statistinis portretas yra toks: 1 924 pareiškėjai deklaravo iki 10 ha; 1 365 – nuo 10 ha iki 50 ha; 404 – nuo 50 ha iki 100 ha; 487 – nuo 100 ha iki 500 ha; ir 90 pareiškėjų – nuo 500 ha iki 4210 ha.

Aktyviausi nederlingų žemių ūkininkai

Daugiausiai ūkininkų išreiškė valią paremti LNŽNA. „Manau, kad žmonės įvertino ilgametį darbą, – išgirdusi žinią ją komentavo LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė, asociacijai paskyrusi 20 metų. – Aš patenkinta ūkininkais, kad jie įvertino mano darbą. Manau, kad be komandinio darbo mes to tikrai nebūtume pasiekę.“

Ši asociacija yra viena stipriausių Lietuvoje – nario mokestį moka 600 nederlingų žemių ūkininkų. Kaip ir kitose žemės ūkio organizacijose, nutinka, kad žmonės kartais pamiršta susimokėti metinį nario mokestį, tuomet atsiprašę sumoka jį už dvejus metus. Narių sąrašas ilgainiui ilgėja. Pasitaiko, kad su pasiūlymais ar pastabomis kreipiasi ir LNŽNA nepriklausantys asmenys, paprastai tai ne aktyvūs ūkininkai, o tik pievų šienautojai. Tenka juos paprotinti, kad nebūdami asociacijos nariais neturi teisės reikšti ir pretenzijų.

Kaip ir ne viena kita žemdirbių organizacija, LNŽNA neturi biuro. Asociacijos vadovė svarsto, kad ateina laikas susisteminti darbą, papildomos įplaukos galėtų būti panaudotos kompiuterinei technikai (jos svarba labai išaugo per karantiną – rengiami nuotoliniai pasitarimai, aptariami naujausi dokumentai), taip pat ir viešinimo tikslais. Tokioms išlaidoms iki šiol nelabai buvo pinigų. „Gera reklama sugrįžta trigubai ar dešimteriopai“, – svarsto D. Karalevičienė. Ji įsitikino, kad žmonėms trūksta informacijos, todėl jie neretai praleidžia galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose.

Ūkininkus, kurie nedalyvauja asociacijų veikloje, LNŽNA vadovė norėtų paskatinti apsispręsti. Ūkininkui labai svarbu gauti naujausią informaciją, žinias. Juo svarbiau jos yra smulkiojo ir vidutinio ūkio šeimininkui, nes jam reikalingos įvairiausių sričių žinios. Seminaruose, pasitarimuose visa, kas yra aktualiausia, galima išgirsti iš pirmų lūpų – NMA, ŽŪM, „Ekoagros“ specialistų. D. Karalevičienė taip pat primena, kad asociacijos narys teikdamas projektus paramai gauti gauna prioritetinių balų.

Asociacijos sunerimusios

NMA specialistams išnagrinėjus 4,2 tūkst. paraiškų, kurios dalyvauja savotiškame žemės ūkio asociacijų reitingavime, paaiškėjo, kad iš šios kampanijos naudos gaus ne visos organizacijos. O ir tos, kurios gaus papildomų eurų, į būsimas įplaukas žvelgia su tam tikru susirūpinimu.

Įdomu, kad dažniausiai besikartojančių organizacijų penketuke po LNŽNA rikiuojasi rajoninės organizacijos ar skyriai: Lietuvos ūkininkų sąjungos Lazdijų skyrius, Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga, Ukmergės rajono žemdirbių asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyrius.

Tai liudija, jog šių rajonų ūkininkai yra aktyviausi. Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga, kuri yra savarankiška organizacija, turi 200 narių – praktiškai vienija visus aktyvius ūkininkus. Sąrašas šiek tiek kinta: vienas kitas vyresnio amžiaus ūkininkas pasitraukia, atsiranda jaunųjų ūkininkų.

„Būti aktyviems yra mūsų tradicija, tiesiog privalu išlaikyti gerbiamo Vytauto Šliko aukštai iškeltą kartelę. Šiuo metu darbų tempai labai intensyvūs. Ne viską padarome, kiek norėtume. Stengiamės reaguoti į naujienas“, – ŪP korespondentei sakė sąjungos pirmininkė L. Meilutė-Datkūnienė. Tačiau ūkininkų aktyvumas skiriant eurą organizacijai jai kelia labiau susirūpinimą, o ne džiaugsmą.

Rokiškio ūkininkų lyderė prisipažino, jog kol kas nežinia, kaip su ta situacija susitvarkys. Liepos mėnesį per ataskaitinį narių susirinkimą jau teko aiškinti žmonėms, kad tas euras nuo hektaro anaiptol nėra nario mokestis. Taryba dar nėra priėmusi sprendimo, kaip elgtis. Žmonės nesupranta, kad tuos paskirtus eurus užskaityti kaip nario mokestį problemiška, nes į organizacijos sąskaitą pavedimas ateis be pavardžių – kaip sužinoti, kuris sąjungos narys deklaracijoje pažymėjo langelį? „Mes nematome tų narių pavardžių. Kaip tai daryti, neaišku. Be to, yra daug narių, tarp jų iš aš, kurie priklausome ne vienai organizacijai. Kaip paskirti tą eurą, kuriai organizacijai, kaip traktuoti nario mokestį? Buvo kalbama, kad tai nebus nario mokestis, kaip ir papildoma parama“, – klausimų ir abejonių dėl deklaravimo naujovės kyla Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkei.

Beje, šioje ūkininkų organizacijoje prieš porą metų dėl ypač nepalankių ūkininkavimo sąlygų nario mokestis buvo sumažintas, tesiekia 50 ct už deklaruojamą hektarą, tačiau ir tokio dydžio mokestį sunku surinkti dėl žemdirbių užimtumo. L. Meilutės-Datkūnienės anaiptol nedžiugina dabartinė asociacijos narių reakcija – jie tikėjosi kitko, todėl dabar nežinia, kaip toliau organizuoti darbą, kaip įtikinti narį susimokėti nario mokestį.

Penketas, kuriam paaukota daugiausiai

Daugiausiai eurų nuo tiesioginių išmokų nubyrės, žinoma, į sąskaitas tų asociacijų, kurių nariai deklaruoja daugiausiai hektarų. Į šį penketuką patenka ir LNŽNA.

Taigi pareiškėjų valia pagal skiriamą pinigų sumą lyderių penketas yra: Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA), LNŽNA, Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) ir Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA).

Rezultatų vertinimai iš dalies panašūs, bet ir skirtingi.

Užskaitys kaip nario mokestį

LŽŪBA už šią žemdirbių savivaldos rėmimo formą pasisakė nuo pat pradžių. „Žmonės supras, įsibėgės. Vieni žinojo, kiti nežinojo“, – asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis tiki, kad tokia tvarka turėtų prigyti.

Tačiau pačiai asociacijai tai nebus būdas gauti daugiau pinigų. Eurai, paskirti nuo hektaro, bus užskaityti kaip nario mokestis, o jeigu jis šiais metais jau bus sumokėtas, LŽŪBA su savo nariais atsiskaitys kitaip.

„Dvigubo mokėjimo ne- bus, – apie suvažiavime priimtą nario mokesčio mokėjimo tvarką paaiškina J. Sviderskis. – Yra nustatyta minimali ir maksimali riba. Pavyzdžiui, Pakruojo rajono Lygumų žemės ūkio bendrovė naudoja netoli 6 tūkst. ha. Esame nusistatę „lubas“ – pustrečio tūkstančio ar trys tūkstančiai eurų. Nesame godūs. Susitvarkysime su pinigais taip, kaip nustatyta suvažiavimo“.

Smagu, kad „ekologai“ atsakingi

Iš esmės palankiai bandymą vertina ir LEŪA, vis dėlto mano, kad žemdirbių savivaldą reikėtų stiprinti kitu keliu. Asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis samprotauja: „Manau, kad tą klausimą reikėtų spręsti ne per tiesiogines išmokas, o per žemės ūkio paskirties žemės mokestį. Kiekvienas mokėdamas žemės mokestį turėtų mokėti savivaldos mokestį. Tačiau žinome, kad yra begalė savininkų, kurie tik nuomoja žemes, o asociacijos jiems yra visiškai neįdomios. Tai aktualu tik tiems, kurie valdo žemes“. Asociacijos vadovas pripažįsta, kad tas kelias taip pat keblokas – sudėtinga išspręsti reikalą taip, kad ir vilkas sotus būtų, ir avis sveika.

Tai, kad LEŪA pateko tarp lyderių, visuomeniniais pagrindais besidarbuojantį pirmininką džiugina: tai rodo, kad „ekologai“ yra atsakingi ir aktyvūs, vertina asociacijos darbą.

Šiuo metu asociacijoje yra apie 200 aktyvių narių; dar yra tokių, kurių narystė sustabdyta, nes jie dvejus metus nesusimokėjo mokesčio.

Kad ir kaip būtų, mažiau maloni reikalo pusė LEŪA yra klausimas, kaip panaudoti paskirtus pinigus. Klausimas buvo keliamas ir visuotiniame susirinkime. Sprendimas kaip ir daugelio kitų asociacijų: pinigai turėtų būti kaip nario mokestis, stojamasis mokestis. Asociacija mano, kad eurus nuo deklaruotų hektarų skyrė ne tik tikrieji nariai, bet ir „prijaučiantieji“. Tačiau asociacijos noras į savo bendruomenę įrašyti ir tuos, kurie ją nutarė paremti pinigais, atsimuša į duomenų apsaugos reikalavimų sieną. NMA pateikė raštą, kad neteiks informacijos apie pareiškėjus, kurie paskyrė dalį savo tiesioginių išmokų. S. Daniuliui dėl to pikta: su duomenų apsauga šioje srityje perlenkiame lazdą.

Vienas euras atsiperka dešimteriopai

„Ekologai“ vertina, kad į asociaciją įdėtas vienas euras atsiperka dešimteriopai. Kylant naujai ekologinės žemdirbystės bangai LEŪA vadovas S. Daniulis ūkininkus ragina nesėdėti ant krosnies, įsijungti į asociacijos veiklą. Asociacija yra Žemės ūkio rūmų ir tarptautinių organizacijų narė, ŽŪM socialinė partnerė. Praktiškai kiekvieną gaunama nauja informacija, kas vyksta Europoje ir Lietuvoje, ir sprendimų rengimo procesuose dalyvauja patys ūkininkai.

Pasak S. Daniulio, labai svarbu tai, kad būdamas asociacijos nariu gali prieš pusmetį sužinoti kryptis, joms ruoštis: „Kalbame su žemės ūkio ministru ir ministerijos atsakingais specialistais – kaip daryti kitais metais, kokia bus nauja programa. Būdamas asociacijoje viską žinai ir ruoši namų darbus, eini kartu su rinka, su programa, su ūkininkavimu koja kojon“.

Asociacijos pirmininkas pateikia konkretų pavyzdį: dalis ekologinių ūkių įstrigo 2017–2018 m. ir nebegali tęsti įsipareigojimų, nors LEŪA 2015–2016 m. per perstojo kartojo, kad asociacijos nariai pereitų į naują programą, nes trūks pinigų. „Nario mokestis tiek vertas, kiek žmonės praranda žinių ir naudos“, – filosofiškai sako S. Daniulis. Pasyviųjų „ekologų“ dėmesį jis norėtų atkreipti į tai, kad asociacija savo nariams padeda tvirčiau pasijusti rinkoje – prie asociacijos yra įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas, kuris nariams padeda parduoti produkciją, veikia pieno kooperatyvas „EKO Tikslas“. O kur dar Lauko dienos, mokymai, galimybė pigiau įsigyti sėklą, pelningiau parduoti grūdus. Anot pašnekovo, į Lauko dienas suvažiuoja po šimtą ir daugiau narių, jie tyliai klausosi, žiūri ir mokosi, kaip ką teisingai daryti. Žmonės domisi, nori išvengti klaidų ir tobulėti, eiti į priekį su lyderiais.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė