Pasėlių draudimo sistemos Lietuvoje kūrėjas: kruša buvo trumpa, nuostoliai – kaip 100 metų draudimo įmokų suma

„Fiksuojame naujus ekstremalius meteorologinius reiškinius ir stichines nelaimes, todėl jaučiame atsakomybę informuoti žemdirbius apie atsirandančius naujus iššūkius ir rizikas“, – apsilankymo pas Lietuvos ir Latvijos žemdirbius priežastį paaiškino R. Langner ir interviu pasidalino pasėlių draudimo srities naujienomis bei pagrindiniais iššūkiais Lietuvoje ir pasaulyje.

Jūs paklojote pasėlių draudimo sistemos pamatus Lietuvoje – prisiminkite, kokia buvo pradžia ir kokią matote pažangą?

2006 metais Lietuvos žemdirbiai stipriai nukentėjo nuo didžiulės sausros ir kreipėsi pagalbos į vyriausybę, bet, jų manymu, gautos išmokos nebuvo pakankamos. Tuo metu žemės ūkio ministrė profesorė Kazimiera Prunskienė su komanda ieškojo alternatyvių išmokų žemdirbiams šaltinių ir susisiekė su mūsų fondu „Vereinigte Hagel“. Taip prieš 16 metų nutarėme išbandyti veiklą Lietuvoje.

Tuo metu mūsų fondas jau dirbo keliose Europos šalyse, turėjome daugiau nei 180 metų patirties. Nepaisant to, pradėti veiką Lietuvoje nebuvo paprasta, nes čia nieko nepažinojome, todėl ministerija padėjo mums susipažinti su žemės ūkio, matematikos ekspertais. Vokietijos ir Lenkijos kolegos padėjo apmokyti žalų ekspertus Lietuvoje, kad jie galėtų tinkamai įvertinti žalas.

2008 metais pradėjome darbą ir mums kilo klausimas, kodėl žemdirbiai neskubėjo draustis. Iš jų išgirdome atsakymus apie blogą patirtį iš anksčiau, su kitomis draudimo bendrovėmis.

Bet 2010 ir 2011 metais Lietuvoje vyravo atšiauri žiema, žemdirbiai buvo priversti atsėti pasėlius. Ir tada jie pamatė, kad mes esame geri partneriai, nes greitai ir sąžiningai vertiname nuostolius bei greitai išmokame draudimo išmokas. Ne tik žadame, bet iš tikrųjų, patyrus nuostolių, mokame pinigus. Taip palaipsniui žemdirbiai pradėjo mumis pasitikėti. Nuo tada įvyko savotiškas pasėlių draudimo lūžis Lietuvoje.

Prieš 15 metų Lietuvoje draudėme pasėlius nuo 4 rizikų, dabar jau turime 8 rizikas, nes kiekvienais metais stebime, kaip situacija ir poreikiai keičiasi. Per tą laiką atsirado tokios naujos rizikos kaip: ilgai trunkantis lietus, šalnos bei ugnies rizikos, sniego spaudimo žalos.

Mūsų vizija – apdrausti bent 50 proc. viso draustino ploto, jau esame labai arti šio tikslo, šiuo metu draudžiame 30 proc. Vokietijoje yra apdrausta 75 proc. viso draustino pasėlių ploto, Liuksemburge – 95 proc., Austrijoje – 85-88 proc., Prancūzijoje ir Ispanijoje – apie 70 procentų. Tai rodo ir augimo potencialą Lietuvoje. Kai startavome, čia buvo apdrausta 5 tūkst. hektarų, dabar turime pusę milijono, draudžiame 96 proc. visos rinkos. Žemdirbiai mumis pasitiki, nes esame specializuotas draudikas ir jeigu darysime klaidų – jie atsisakys mūsų paslaugų. Rinka auga, einame į specifines nišas – sodus, uogynus, daržovių ūkius.

Pasėlių draudimas yra viena sistema, kurioje dalyvauja žemdirbys, draudikas, valstybė, todėl visi turime būti atsakingi už tai, kad žemdirbiai turėtų tinkamus, prieinamus rizikos valdymo instrumentus.

Žemdirbiams aktuali valstybės parama draudžiant pasėlius – kaip Lietuva šioje srityje atrodo pasauliniame kontekste?

Visoje Europoje vyriausybės teikia konkrečią pagalbą žemdirbiams ir skatina juos draustis. Pasėlių draudimo įmokas subsidijuoja daugiau kaip 20-ies Europos Sąjungos šalių vyriausybės. Neremia tik Bulgarijoje, Švedijoje, Airijoje ir Maltoje, bet daugelyje šalių, kur intensyvus žemės ūkis, vyriausybės remia pasėlių draudimą.

Skirtumas toks: ar atsitikus dideliems nuostoliams žemdirbiai gaus pagalbą iš valstybės (AD HOC mokėjimus), juk tai – viešieji pinigai bei klausimas, kada ta kompensacija bus išmokėta – gali būti ir po 24 mėnesių, o jeigu jis ateina į banką prašydamas papildomo finansavimo, bankas klausia – ar tu esi tikras, kad gausi tokią kompensaciją? O kai žemdirbys ir pats draudžiasi pasėlių draudimu, jis gali būti tikras, kad tuos pinigus gaus greitai.

Gerai, kad Lietuvoje prie pasėlių draudimo skatinimo prisideda valstybė – tai padeda žemdirbiams valdyti rizikas. 2024-ųjų derliaus sezoną, iki lapkričio 15 dienos, iš valstybės ir Europos Sąjungos biudžeto kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos už iššalimo ir stichinės sausros rizikas ir iki 50 proc. – už krušos, audros, liūties, šalnos bei ilgalaikio lietaus rizikas. Mums reikia žiūrėti ne trumpuoju laikotarpiu, o mažiausiai į 20 metų perspektyvą.

Kai buvau Pasaulio draudikų asociacijos prezidentu Ciuriche, 2007–2011 metais, ne kartą susitikau su JAV žemės ūkio sekretoriumi (šiandien jis taip pat užima šias pareigas). Jis įsitikinęs, kad draudimas yra svarbus instrumentas kompensuojant pasėlių nuostolius, ir papasakojo – kodėl taip manantis.

Kai pats dar buvo jaunas teisininkas, jų šeimos draugo valdomą ūkį 1993 metais užliejo potvynis. Jaunas, 27 metų, žemdirbys, ką tik perėmęs ūkį iš savo šeimos, patyrė bankrotą ir nusižudė. Tada jaunasis teisininkas tarė, kad visuomenėje negali taip būti, kad žemdirbiai, kurie maitina visą tautą, neturi galimybės gauti paramos tokiose situacijose – mes turime jiems padėti ir draudimas yra geriausias įrankis. Todėl JAV dėl to nekyla klausimų nei respublikonams, nei demokratams.

Mes turime galvoti ne tik apie Europą, bet ir Afrikos, Azijos bei kitas šalis, kur reikia maitinti žmones. Esmė, kad žemdirbiai galėtų vykdyti savo veiklą ir turėtų galimybę ją apdrausti ir gautų kompensacijas, jei patiria nuostolių.

Nuo 2006-ųjų Lietuvoje lankėtės daugybę kartų ir šiemet į Lietuvos ir Latvijos laukus atskubėjote kritiškiausiu momentu – iškart po didžiosios rugpjūčio krušos. Ką pamatėte?

Pamačiau milžiniškus žemdirbių nuostolius, mane apstulbino nuostolių mastas. Tik pagalvokite – vos per keliolika minučių prarandi visą savo produkciją. Tai tikrai gali reikšti bankrotą.

Patirtas nuostolis prilygsta tokiai sumai, jeigu mokėtum pasėlių draudimo įmokas 100 metų. Todėl nedrausti pasėlių yra neracionalu.

Pateiksiu keletą šios vasaros pavyzdžių iš užsienio: birželio 22 dieną Bulgarijoje per pusvalandį žemdirbiai patyrė 25 mln. eurų nuostolių, liepos 24 dieną Italijoje, Gardos ežero regione, nuo Bergamo iki Triesto dvi valandas tęsėsi kruša ir audra, po kurios mūsų ir kitų draudikų išmokos siekia apie 250 mln. eurų, didžiausias rastas krušos gabalas siekia 19 cm, žemdirbiai rado daug negyvų stirnų, elnių ir kitų žvėrių, nekalbant apie namus, automobilius. Tai – žiauru. Netipiška turėti tokius orus. Įdomu, kad tuo metu, kai Lietuvoje buvo labai karšta, Vokietijoje buvo šalta, ir tas šaltas ir karštas oras susitiko.

Pasėlių savidraudos fondas buvo sukurtas žemdirbių žemdirbiams – visa veikla paremta tarpusavio santykių principu. Neturime akcininkų, kuriems turėtume mokėti pinigus. Gerais metais fondas dirba į pliusą, sukaupia pinigų atsargas ir yra pasiruošęs padengti nuostolius blogais metais – naudojame sukauptus pinigus išmokoms, kai reikia. Ši idėja pasiteisino ir veikia jau beveik 200 metų. Nepaisant 200 metų patirties, esame inovatyvūs, modernūs, skaitmeniname paslaugas, kuriame naujus produktus, tuo pačiu vykdome savo pagrindinę veiklą: specializuojamės tik vienoje srityje – pasėlių draudime, esame ekspertai, nieko kito nedarome. Todėl esu įsitikinęs, kad esame geriausi. Mūsų darbuotojai palaiko glaudžius ryšius su žemdirbiais, labai gerai supranta jų problemas, gali profesionaliai atsakyti į jų klausimus.

Per susitikimą su Lietuvos žemdirbiais man įstrigo vieno jų užduotas svarbus klausimas: „Kokie jums yra šie metai ir ką planuojate ateityje“? Atsakiau, kad tai – blogi, sunkūs metai, bet mūsų darbuotojai mėgsta sunkų darbą – blogaisiais laikotarpiais ir atsiskleidžia mūsų darbo prasmė. Kai užplūsta negandos, mes turime galimybę operatyviai atsiųsti pagalbos – žalų vertintojus iš didžiosios dalies šalių: Vokietijos, Lenkijos, Latvijos. Šią vasarą Lietuvoje būtent taip atsitiko ir jie padėjo mums labai greitai įvertinti žalas.

O klausimas apie ateitį – mes tikrai pasiliekame Lietuvoje ir liksime žemdirbių partneriais. Šiemet pasėlių savidraudos fondo nuostolingumas – pakankamai didelis, tačiau esame didelės europinės šeimos nariai ir vieninga su kitomis valstybėmis pasėlių savidraudos sistema padeda mums toliau ją vystyti, plėsti. Esame atviri naujoms technologijoms: vystome naują projektą su Europos erdvės agentūra (ESA) dėl satelitų duomenų naudojimo žemės ūkio sektoriaus draudimui. Žemės ūkio produktų įvairovė taip pat keičiasi, atsiranda naujų augalų rūšių, labiau prisitaikančių prie klimato kaitos. Pagal tai ir mes keičiamės. Žemdirbiai yra savidraudos fondo savininkai, todėl jie visada laisvai klausia, kviečia diskutuoti, išsako savo poreikius.

Žemdirbys apsidžiaugė gavęs tokį atsakymą: „Tai gerai, dabar jau galiu tęsti veiklą savo ūkyje su kitokia nuotaika“.

Partnerio turinys