Pasėlių draudimui – dar vienas pliusas

„Vyriausybė patvirtino dokumentą, kad prisideda Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšomis ir skatina žemdirbius draustis pasėlius. Tiek ŽŪM, tiek Vyriausybė yra svarbiausias pasėlių draudimo sistemos formuotojas ir supranta sisteminių rizikų, kaip iššalimas, stichinė sausra, ilgas lietingas laikotarpis, pasireiškimo dažnumą ir dydį, mato žemdirbiams padaromus nuostolius ir ieško sprendimų, kaip tai išspręsti. Pasėlių ir augalų draudimas yra specifinė draudimo sritis, nes žemės ūkio sektorius vis dažniau patiria nuostolių dėl permainingų, ekstremalių oro sąlygų. Perdraudimas pasėlių draudimo sistemoje užtikrina draudimo išmokų išmokėjimą, perskirstant rizikas draudžiamojo įvykio atveju. Valstybės dalyvavimas perdraudimo sistemoje stabilizuos pasėlių draudimo įmokas, pasėlių draudimo organizacijoms ir pasėlius apdraudusiems žemdirbiams bus labiau užtikrintas draudimo produktų prieinamumas.

Šiuo atveju buvo priimti du svarbūs sprendimai. Pirmas – ilgo lietingo laikotarpio draudimo produktui ūkininkai gali gauti 70 proc. draudimo įmokų kompensacijas. Tai svarbus instrumentas, kuris paskatins žemdirbius naudotis šiuo nauju draudimo produktu. Jau šiais metais yra didelis susidomėjimas šia naujove, po ypač sudėtingų šių metų apdraustas plotas išaugo kartais. Tiesa, jau ir anksčiau žemdirbiai įsigydavo ilgo lietingo laikotarpio draudimo paslaugą, nes mato draudimo produkto reikalingumą, be to, dėl ilgo lietingo laikotarpio gali būti fiksuotos situacijos, kuomet žemdirbiai negalės visai nuimti derliaus ir neturės lėšų sėjai ateinančiais metais. Todėl privalome užtikrinti, kad taip nebūtų. Taip pat inovatyvu, kad atsirado dar vienas svarbus instrumentas – stichinei sausrai ir ilgai trunkančiam lietui suformuotas valstybinis perdraudimas. Apie tai, kaip realiai veikiančią sistemą, diskusija vyko jau ilgus metus.

2008 m. buvo perdraudimas stichinei sausrai, tačiau modelis greit buvo pakeistas ir vėliau jis nelabai veikė, nes buvo nustatytas koeficientas, kad jeigu draudimo organizacija patiria daugiau nei 650 proc. nuostolingumą vien dėl stichinės sausros, tai tik tada pradeda veikti draudimo išmokų perdraudimas. Tokių nuostolių nė vienas draudikas negali pakelti, tai yra ekonomiškai žlugdantys dideli nuostoliai ir tokių draudimo produktų niekas rinkai negali pateikti. Todėl, teikiant stichinės sausros produkto perdraudimo paslaugą, ji buvo perkama pasaulinėse rinkose, o tai brangino stichinės sausros rizikos galutinę kainą žemdirbiams.

Šiuo metu yra pakoreguotas tiek koeficientas, tiek praplėsta tai, kad į šias perdraudimo schemas įtraukta ir nauja draudimo rizika – ilgas lietingas laikotarpis. Abiem draudimo rizikoms – ir stichinei sausrai, ir ilgam lietingam laikotarpiui – nustatytas koeficientas yra 2. Tai reiškia, kad jeigu draudimo organizacijos patiria nuostolių dėl šių konkrečių rizikų, tada išmokas moka iki 200 proc. ribos, o prie kitos dalies draudimo išmokų įsipareigoja prisidėti ir ją kompensuoti Vyriausybė. Taip sukuriamas pasitikėjimas veikiančia pasėlių draudimo sistema, kuri paremta mokslu, inovatyviomis ir aprobuotomis žalų vertinimo metodikomis bei supaprastinamas sisteminių žalų administravimas, perkeliant visą atsakomybę valdyti draudimo sektoriui. Tai puikus signalas žemdirbiams, kad ir Vyriausybei, ir ministerijai svarbu apsaugoti žemdirbius nuo meteorologinių reiškinių. Kartu draudikas, šiuo atveju mes – savidraudos fondas Vereinigte Hagel – ateinantiems metams tikrai peržiūrėsime draudimo kainodarą stichinei sausrai ir ilgam lietingam laikotarpiui. Šių produktų kaina tikrai mažės, tačiau negaliu pasakyti kiek, nes tik dabar patvirtinti pakeitimai.

Pagal pirmines įžvalgas galiu garantuoti, kad šitų dviejų draudimo produktų kaina keisis į mažesnę pusę. Tai paskatina daryti būtent šie pakeitimai, kuriuos inicijavo ŽŪM ir žemdirbiai bei pritarė Vyriausybė.

Manau, kad sisteminių rizikų valdymas, kurį inicijavo Vyriausybė ir valstybinės institucijos, yra labai progresyvus žingsnis į priekį. Draudimo įmokų kompensavimas faktiškai veikia visoje ES, tačiau, kalbant apie perdraudimo sistemas, tai vienas iš instrumentų, ką mūsų šalies Vyriausybė daro viena pirmųjų Europoje. Nėra dažnas reiškinys, kad ir kitų šalių vyriausybės matytų žemės ūkį kaip strateginę kryptį ir bandytų apsaugoti savo krašto žemdirbius. Šiandien tai labai progresyvus ir inovatyvus Lietuvos Vyriausybės veiksmas. Aišku, iššūkių dėl to nemažėja, tikėtina, kad mes – savidraudos fondas – tikrai sugebėsime pasiūlyti ir jau dabar planuojame pakeitimus stichinės sausros, ilgo lietingo laikotarpio draudimo produktuose. Bendraujame su ŽŪM, kalbamės su žemdirbių bendruomene, stebime pasaulinę praktiką ir tikime, kad rasime geriausius sprendimus žemės ūkio sektoriui prisitaikant prie klimato pasikeitimo iššūkių. Stengsimės, kad pastarieji sprendimai atitiktų ir Vyriausybės, ir ŽŪM keliamus tikslus, kad jie būtų pasiekiami kiekvienam žemdirbiui.

Mes kalbame apie naujų rizikų požymių, vertinimo pakeitimų atsiradimą, kadangi klimatas tampa gana įnoringas. Matome, kad reikės naujų pakeitimų, nes pastaraisiais metais klimato pokyčiai pridaro nemažai iššūkių žemdirbiams. Dabar aktyviai diskutuojame su žemdirbių bendruomene ir siekiame aiškiai išsigryninti, kurie požymiai yra labai svarbūs, kurie – mažiau aktualūs. Privalome išsiaiškinti ir užtikrinti tinkamą rizikų žalų vertinimą, kad metodikos būtų adaptuotos Lietuvos klimato sąlygoms ir pagrįstos mokslu. Su inovatyviais sprendimais Vyriausybė tikrai daro milžinišką žingsnį saugodama žemdirbius, kad tiek visas žemės ūkio sektorius, tiek atskirai augalininkystės, tiek ir gyvulininkystės ūkiai, kadangi ir jie ruošia pašarus, sugebėtų labiau prisitaikyti prie besikeičiančio klimato. Iš savo pusės galime užtikrinti žemdirbius, kad tikrai turėsime draudimo produktų, kurie padės dar geriau apsisaugoti nuo nepalankių gamtos reiškinių.

ŽŪM ir Vyriausybė yra atsakingos už visos pasėlių draudimo sistemos sėkmę, nes be draudimo įmokų kompensavimo ir sistemos perdraudimo kartais gali atsitikti taip, kad žemdirbių lūkesčiai sistemai ir draudimo kainos gali tiesiog prasilenkti. Mes turime galvoti apie tai, kad kuo daugiau žemdirbių būtų įtraukta į pasėlių draudimo sistemą tam, jog žemės ūkio verslas būtų labiau apsaugotas. Kuo daugiau ūkininkų naudosis draudimo paslaugomis, tuo draudimo kaina iš esmės galės mažėti vien dėl to, kad lokalias rizikas Lietuvoje mes sugebėsime apsisaugoti patys, padėdami vieni kitiems. O sistemines, dideles rizikas kartu su pasauliniais perdraudikais ir su Vyriausybės perdraudimo sistema privalome suvaldyti kartu. Manau, kad šis nutarimas yra teisingas ir laiku priimtas, esant sudėtingai ekonominei žemės ūkio situacijai. Tai – rodymas žemdirbiams, jog Vyriausybė domisi ir kad per draudimo įmokų kompensavimo mechanizmus, per perdraudimo sistemas siekia suvaldyti klimato kaitos iššūkius ir tinkamai paskirstyti turimus išteklius. Viena yra kovoti su pasekmėmis – išmokėti išmokas žemdirbiams iš biudžeto atsitikus bėdai, visai kas kita – ieškoti sprendimo galimybių ir išspręsti problemas, kad ateityje jų pavyktų išvengti mažesnėmis išlaidomis. Draudimo įmokų kompensavimas bus labai didelė paskata žemdirbiams naudotis mūsų draudimo paslaugomis, o perdraudimas dabar atpigins stichinės sausros ir ilgo lietingo laikotarpio draudimo produktus.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.