Pasėlius apdraudę ūkininkai gali miegoti ramiau

Augalininkystė dėl nenuspėjamų klimato sąlygų yra viena rizikingiausių ūkio šakų. Kiekvienais metais ūkininkai baiminasi dėl galimų oro išdaigų – nesibaigiančių liūčių, sausrų, krušos ir pan. Neprognozuojamos oro sąlygos lemia neatliktus darbus, nenuimtą derlių, vėluojančią sėją. Būtent dėl šių priežasčių vis daugiau žemės ūkio sektoriaus atstovų draudžia savo pasėlius ir augalus. Remigijus Samulionis, savo pasėliais besirūpinantis Pasvalio r., prasitaria, kad sausra ir iššalimas – bene dažniausiai Lietuvoje pasitaikančios gamtos išdaigos, nors šiemet viską naikino nepaliaujantys lietūs. Ūkininkas nurodo, kad būtų naivu tikėtis, jog nusišypsos laimė ir šių metų derlius bus apsaugotas nuo neprognozuojamų Lietuvos orų. Atsitiesti ant kojų padeda žinojimas, kad apdraudę auginamą produkciją ir patyrę nuostolių dėl gamtos reiškinių ūkininkai gali tikėtis ne tik draudimo kompensacijų, bet ir paramos pagal Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“.

Orų išdaigos negąsdina Namišių kaime įkurtas 164 hektarų ūkis, kuriame auga pupos, javai, kviečiai, miežiai ir rapsai, yra Remigijaus Samulionio pasididžiavimas jau beveik 20 metų. Ūkininkas taip pat priklauso žemės ūkio kooperatyvui „Šiaurės aruodai“, tad išaugintą derlių parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse – taip lietuviškos pupos atsiranda ir Egipte ar net dar tolimesnėse vietovėse. Didelę patirtį turintis R. Samulionis pripažįsta, kad per visus ūkininkavimo metus dar nebuvo nė vieno derliaus, kuris nebūtų nenukentėjęs nuo kokios nors gamtos išdaigos. Tačiau tai Pasvalio r. gyventojo negąsdina – ūkį jis traktuoja kaip bet kokį kitą verslą, kuris negali egzistuoti be tam tikrų nuostolių: „Pasėlių ir augalų auginimas tikrai neskamba rizikingai, jeigu nesate su tuo susidūręs tiesiogiai. Mums, ūkininkams, veikiantiems šioje srityje, kiekvienas sezonas gali būti lemtingas. Vasara atsineša sausras, ruduo, žiema ir pavasaris – šaltį, sniegą ir krušas. Atsikėlęs saulėtą žiemos rytą gali pamatyti, kad derliaus kaip ir nebėra – kruša nulaužė javų varpas, apdaužė pupas. O kur dar lietus, lydintis visus Lietuvoje egzistuojančius metų laikus! Dėl jo nukenčia derliaus kokybė, kartais net sunku ar neįmanoma pasiekti laukų. R. Samulionis pripažįsta, kad apdraudus auginamus pasėlius ir augalus galima miegoti ramiau. Stichinės nelaimės atveju bus galima gauti paramą, kuri iš dalies kompensuoja prarastą derlių. Būtent dėl šios priežasties, ūkininkas kreipsis dėl paramos ir šiais metais.

Parama itin svarbi Lietuvoje orai dažnai nenuspėjami, vis dėlto ūkininkai žino, kad kiekvienais metais gali tikėtis per daug lietaus arba jo išvis nesulaukti, laukai gali iššalti arba būti nuniokoti kitų gamtos stichijų. Dėl šios priežasties ŽŪM skatina galvoti keliais žingsniais į priekį ir patiems valdyti riziką žemės ūkyje. Pasėlių draudimas bei išmokos ir kompensacijos itin aktualios ir naudingos mažesniems ūkiams, kurie gali netekti viso derliaus. Siekiant valdyti pasėlių ir augalų derliaus netekimo riziką, paramos galima kreiptis pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos (pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimas)“. Tai gali padaryti tik aktyvūs ūkininkai. Nepriklausomai nuo to, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne, pareiškėjas, apdraudęs pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiama nuo didesnių kaip 30 proc. nuostolių, gali tikėtis iki 65 proc. kompensuojamos draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis. Norint kompensuoti pasėlių ir augalų draudimo įmokas, ūkininkai turės kreiptis į savivaldybes, kuriose yra įregistruota jų žemės ūkio valda. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 29 dienos.

Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).