Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024
Ashburn +20,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 23 Geg 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Pasirinkimas: ūkininkavimas pagal Navicką ar pagal Gentvilą

2023/06/14


Gausėjant aplinkosauginių reikalavimų, kurie varžo žemės ūkio gamybą, ūkininkai ima gintis teisme. Išklausęs grūdininkų skundų, Seimo narys Antanas Matulas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) dėl aplinkos ministro įsakymu patvirtinto pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo atitikimo konstitucinėms vertybėms. Javų augintojai perspėja, kad tai – tik pirmasis žingsnis. Jau artimiausiu laiku Aplinkos ministeriją (AM) žemdirbiai gali užversti bylomis.

Buvo staigmena

Neseniai dėl pakrančių apsaugos juostų nustatymo įvykusiame aplinkos ministro Simono Gentvilo susitikime su mokslininkais, šalies ūkininkų organizacijų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovais buvo pranešta, kad pagal aplinkos ministro įsakymą parengti elektroniniai juostų ir zonų žemėlapiai kol kas tvirtinami nebus. Tam kliūtimi tapo parlamentaro A. Matulo kreipimasis į LVAT dėl 2022 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo atitikimo konstitucinių vertybių subalansuotumui dėl viešo intereso ir privačios nuosavybės apsaugos.

AM taip pat akcentavo, kad elektroniniai juostų ir zonų žemėlapiai nebus tvirtinami, kol nebus pasiektas susitarimas su mokslininkais ir ūkininkais dėl juostų pločių prie sureguliuotų vandens telkinių.

Įdomu, kodėl tokio susitarimo nebuvo siekta prieš patvirtinant teismui apskustą minėtą aprašą? Ūkininkų organizacijų atstovai tvirtino, kad su jais nauja tvarka nebuvo derinta.

„Ūkininko patarėjas“ jau rašė, kaip grūdininkus nustebino ir papiktino 2022 m. rugsėjo 2 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas tąkart konstatavo, kad tokia aplinkos ministro įsakymu įteisinta staigmena – chrestomatinis pavyzdys, kaip neturi būti ruošiami ir įgyvendinami teisės aktai.

„Dėl 3 m juostos prie melioracijos griovių buvo susitarta 2022-ųjų vasarą, tačiau tai buvęs kompromisas su sąlyga, jog nebus reikalavimo atkurti daugiamečių pievų ūkių lygyje. Radome tokį kompromisą, bet staiga pernai rugsėjį aplinkos ministras patvirtino aprašą, pagal kurį buvusios 1 ar 2 m juostos padidinamos net 5 kartus – iki 5 ar 10 m. Prie tokių vandens telkinių priskiriama ir dalis melioracijos griovių, kurie, AM požiūriu, yra upeliai, nors iš pažiūros tai – paprasti grioviai“, – aiškino A. Macijauskas. Jis jau tuomet kalbėjo, kad, jų požiūriu, įsakymas yra neteisėtas, nes, remiantis Konstitucija, į privačios nuosavybės naudojimo keitimą galima pretenduoti tik pagal įstatymą. Dar esą pažeidžiamas principas, kad jeigu yra apribojama galimybė naudotis nuosavybe, už tai turi būti sąžiningai atlyginama, bet šiuo atveju jokių kompensacijų nėra numatyta. Grūdininkai su tuo nesusitaikė ir paragino Seimo narius ginti žemdirbių interesus.

Kreipėsi po skundo

A. Matulas pripažino, kad į LVAT kreipėsi po javų augintojų skundo. „Grūdininkai kreipėsi į keletą Seimo narių, kurie atstovauja kaimiškosioms apygardoms, buvome susirinkę, aptarėme, kad kitos išeities nėra, tik belstis į teismą. Kadangi dėl atitikimo Konstitucijai gali apskųsti Seimo narys, tą ir padariau. Atsirado ne tiek daug kolegų, išdrįsusių tai palaikyti, aš nebijau reakcijos ir pasirašiau kreipimąsi. Kalbėjau su aplinkos ministru, jis gal ir nėra dėl to patenkintas, bet jam reikėjo derėtis ir kalbėtis su ūkininkais. Dabar lauksime teismo sprendimo“, – ŪP teigė parlamentaras. Jis aiškino, kad jeigu aplinkos ministras įsakymu nustatė pakrančių apsaugos zonas ir juostas, kur net iki 10 m prie griovių ir upelių draudžiama ar ribojama žemdirbystė, turi būti kompensuojama arba kitokiu būdu atlyginama žemdirbių patiriama žala.

„Kitas dalykas – kyla įtarimų, kad tos zonos ir juostos nustatytos pernelyg didelės. Ne vienas grūdininkas susitikimo metu pateikė įrodymą, kaip siauresniuose sklypuose iš abiejų pusių sueinant grioviams praktiškai nelieka vietos, kur dirbti žemę. Kai valdininkai nustato tokius reikalavimus, kurių nenumato įstatymai, ir jeigu pagal juos negali dirbti žemės, tada kas nors turi atlyginti žemdirbiui nuostolius“, – dėstė A. Matulas.

Jei riboja, turi ir atlyginti

Susitikime su aplinkos ministru dalyvavęs Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad jeigu nusitaikoma į privačią nuosavybę, tada reikia kalbėti apie kompensacijas. „Išplečiamos pakrančių apsauginės juostos, galima sakyti, priverstinai paimama žemė, nes taip reikia visuomenei, bet ūkininkams nieko nežadama. Jeigu ūkininkavimas yra verslas, tai uždraudus ką nors daryti, reikia atlyginti, kaip tai daroma kitose šalyse“, – savo poziciją aiškino ŪP pašnekovas. Jis užsiminė apie tarp ūkininkų sklandantį pavyzdį, kuris nusako aplinkosaugininkų veiksmus: „Juokaujame, kad aplinkosauginiai ribojimai panašūs į tokią situaciją, kai kas nors ateitų į butą ir pasakytų, kad vienu iš trijų kambarių šeimai naudotis negalima, nes jo reikia visuomenės poreikiams.“

Nuleistos paukščių teritorijos

Ūkininkai svarsto, kad į teismą gali tekti kreiptis ir dėl paukščiams svarbių teritorijų, kurių esą dabar iš viršaus „nutupdyta“ daugelyje sklypų. Tokiu atveju juose vykdomai veiklai įvedami apribojimai. Žemdirbių manymu, tai irgi gali prieštarauti konstitucinei žmogaus teisei į privačią nuosavybę ir teisei ja atitinkamai naudotis.

„Jeigu sklype atsiranda paukščiams svarbi vieta, tai jame jau negalima gamybinė veikla. Kone kiekvienas pasėlius deklaruojantis ūkininkas, pasitikrinęs žemėlapyje paukščių sluoksnį, dažnai savo ūkyje randa po tokį sklypą. Tiesa, dabar paukščių sluoksnis išimtas, jis bus tikslinamas, bet kaip bus toliau – neaišku“, – redakcijai kalbėjo A. Vanagas, pastebėjęs, kad nesuprantama, kuo remiantis tokios vietos išskirtos, nes ūkininkai nematė nė vieno po laukus vaikščiojančio gamtininko, kuris stebėtų ir skaičiuotų paukščius. Be to, žemdirbių esą niekas neinformuoja – kas ką nori, tą ir įbraižo į jų sklypus.

Regi ydingą praktiką

A. Macijauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje klostosi ydinga praktika, kai įvairūs apribojimai, taip pat ir privačiai nuosavybei, įvedami ministro įsakymais. Pasak jo, atvejis dėl apsauginių pakrančių juostų ir zonų nustatymo tvarkos – labai ryškus, palietęs apie dešimtis tūkstančių žemės savininkų ir žemdirbių.

„Kai teisės aktas turės poveikį tokiam dideliam skaičiui žmonių, bent jau padiskutuoti reikėtų su visuomene. O dabar jis buvo patvirtintas mums nieko nežinant, pavyzdžiui, su LGAA, kiek žinau, ir su kitomis žemdirbių organizacijomis, derinta nebuvo. Tai iššaukė didžiulį pasipriešinimą. Juolab kad mes tame įsakyme nematome logikos, nes pakrančių apsaugos juostos ir zonos išplėtimas neturės jokios įtakos taršos mažėjimui. Yra remiamasi pasenusiais ir netiksliais skaičiavimais. Mums teko kreiptis į Seimo narius ir prašyti, kad tai būtų sustabdyta“, – ŪP pasakojo LGAA lyderis.

Dabar deklaruodami pasėlius ūkininkai remiasi žemės ūkio ministro įsakymu partvirtintomis pasėlių deklaravimo taisyklėmis. „Yra S. Gentvilo ir Kęstučio Navicko pakrančių apsaugos juostos. Liaudyje jos taip ir vadinamos ir tai tik parodo situacijos absurdiškumą“, – su šypsena kalbėjo A. Macijauskas. Jis pridūrė, kad žemės ūkio ministro K. Navicko patvirtintose deklaravimo taisyklėse numatyta, kad prie upelių reikia palikti 5 m nuo vandens. Čia negalima naudoti trąšų, pesticidų ir dirbti žemės. O prie sureguliuotų upelių ir griovių nuo kitų metų reikės palikti 3 m nuo griovio krašto.

Galioja senoji tvarka

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Justina Čunderova ŪP aiškino, kad veiklos apribojimai pakrančių apsaugos juostose yra taikomi nuo 1992 m., kai Vyriausybės nutarimas buvo patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ir tai nėra nauji apribojimai. Kol pagal naujus reikalavimus parengti pakrančių apsaugos zonų ir juostų žemėlapiai nėra patvirtinti, teritorijose lieka galioti iki 2023 m. sausio 1 d. nustatyti pakrančių apsaugos juostų dydžiai.

„Pagal seną tvarką juostos buvo nustatomos individualiais dokumentais (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, atliekant kadastrinius matavimus, rengiant žemės valdos projektus) ir jos dydis tame pačiame žemės sklype galėjo varijuoti, priklausomai nuo pakrantės žemės paviršiaus polinkio kampo. Taigi, kol žemėlapiai nepatvirtinti, galioja iki 2023 metų sausio 1 d. individualiais dokumentais žemės sklypui nustatytos pakrančių juostos, kurias nustatant buvo vadovautasi senąja pakrančių nustatymo metodika“, – paaiškino AM atstovė.

ŽŪM paaiškinimai

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 63, 2023 m. birželio 13 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/23

Ne medžioklės sezono vilkams nebūna

Gyvenimas sukasi nenutrūkstamu ratu – ūkininkai augina gyvulius, o vilkai, pasitaikius progai, juos pjauna. To negali sustabdyti nei padidintos medžioklės kvotos, nei probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, nei elektrinės tvoros. Pasitv...
2024/05/23

Šaulių priesaika toli nuo Tėvynės: nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią

Gegužės 24-ąją Lietuvos šaulių sąjungos gretas papildys nauji broliai ir sesės Suomijoje – Helsinkyje, LR ambasadoje, šaulio priesaiką duos mūsų tautiečiai, gyvenantys ir dirbantys šioje šalyje. Šiemet pris...
2024/05/23

Augalams vien šilumos ir drėgmės neužtenka

Pastaruoju metu daug kalbama apie labai gerą žiemkenčių būklę, ypač žieminiai rapsai alsuoja produktyvumu. Tačiau daugybė tarpusavyje susipynusių pokyčių ir veiksnių kelia naujas rizikas ir tam tikrą netikrumą. Šiuolaikinis žemės ūkis susid...
2024/05/23

171 Lietuvos įmonė gaus į 11,3 mln. eurų ES finansavimo savo eksporto galimybių gerinimui

Produkcijos pristatymui užsienio parodose ir eksportui skirtų produktų bei paslaugų sertifikavimui labai mažos, mažos ir vidutinės Vidurio bei vakarų Lietuvos įmonės siekė gauti daugiau nei 20,2 mln. eurų finansavimą. Pagal Inovacijų agentūros pas...
2024/05/23

Įprasmintas devynių kaimų atminimas

Kupiškis („Kupiškėnų mintys“). Gegužės 18 dieną neeilinis susitikimas surengtas Antašavos parapijoje. Čia rinkosi Daršiškių ir dar aštuonių aplinkinių gyvybingų ir išnykusių kaimų gyvent...
2024/05/23

Paviršinio vandens telkinių pakrančių, melioracijos griovių apsaugos juostų deklaravimas pagal 4 GAAB standartą

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) atkreipia dėmesį, kad 2024 m. gegužės 7 d. įsigaliojo Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2023 metų, aprašo pakeitimas.
2024/05/23

Daržovės kibiruose: kompaktiška ir patogu

Kai kurie daržininkai bent dalį daržovių augina ne lysvėse, bet kibiruose. Juose be vargo auga pomidorai, agurkai, paprikos, braškės. Ar tikrai toks sprendimas turi pranašumų? Kokių?
2024/05/23

Šerbeto upės ir visiškai sunaikinti sodai Lenkijoje. Ar sulauksime to ir Lietuvoje?

Praėjusį sekmadienį vos per 15 minučių kruša soduose sunaikino absoliučiai visą šių metų derlių, tačiau jos pasekmės vaismedžiams bus juntamos dar kokius dvejus metus. Tai – tikras Armagedonas, sako už galvų susiėmę Lenkijos so...
2024/05/23

Europos tamsiąją medunešę bitę siūloma įrašyti į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą

Lietuvos raudonosios knygos komisija siūlo įrašyti Europos tamsiąją medunešę bitę (Apis mellifera mellifera) į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, kitaip vadinamą Lietuvos raudonąja knyga.