Ashburn +32,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024
Ashburn +32,2 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 23 Bir 2024

Pasisėkime salotų į daigyklas

2023/02/08


Pelutavos kaimo (Kėdainių r.) ūkininkai Modesta ir Alvydas MISEVIČIAI pasidalijo patirtimi, kokias salotų rūšis ir veisles rinktis sezonui prasidėjus. Jų pastebėjimu, pasisėję salotų į daigyklas ir augindami daigais, rūpesčių turėsite mažiau negu ravėdami gausiai prisėtas salotas. Juk didžiausia klaida besitikintiems tvirtų ir sultingų salotų derliaus – priberti sėklų į dirvą per tankiai.

Ankstyvos ir greitai augančios

Ūkininkai A. ir M. Misevičiai, nuo pat pradžių besivertę agurkais ir pomidorais, metams bėgant perėjo vien prie salotų. Apie hektaro plote kasmet puikuojasi didelė jų įvairovė. Ir žinoma, kaipgi be Batavijos tipo salotų, išskirtinių ankstyvumu ir greitu augimu? Šios rūšies salotos – lapinių ir gūžinių salotų hibridai – suformuoja arba lapų skroteles, arba gūželes su gana minkštais lapais.

‘Aficion’ – olandiškos garbanotos, ryškiai žalios salotos, skirtos ankstyvam naudojimui: ūkininkams Misevičiams labiausiai pasiteisina pavasarinis jų auginimas. Jos gerai dera ir lauke, ir šiltnamyje, atsparesnės ligoms negu populiariosios šio tipo salotos ‘Grand Rapids’.

„Šias salotas sėju į daigyklas vasarį, o kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje perkeliu į šildomą šiltnamį, – dalijasi patirtimi M. Misevičienė. – Lauke augti suplanuotas salotas ‘Aficion’ daigais sodinu balandžio viduryje.“

‘Hugin’ – kitos Batavijos tipo salotos, derančios kompaktiškais krūmeliais. Jų lapai irgi sodriai žali, bet kiek storesni ir traškūs, tarsi padengti vaško sluoksniu. Šias salotas pelutaviškiai augina visą sezoną, pradedant pavasariu, baigiant rudeniu, iš pradžių šiltnamyje, paskui lauke.

‘Vaidosa’ – dar vienos ūkininkų pamėgtos Batavijos tipo salotos, kurių lapeliai šviesiai žalios spalvos, kiek stangresni nei kitų ankstyvų salotų. Pelutavos ūkyje šios salotos auginamos lauke rudenį, mat nebijo ankstyvų šalnų. Pasodinus į lysvę rugsėjo pradžioje, jau spalį galima gardžiuotis.

‘Iride’ – Batavijos salotos, akį traukiančios plunksniniais, garbanotais raudonos spalvos lapais, dėl to mielai naudojamos restoranuose. Vis dėlto šios salotos, kaip ir dauguma raudonųjų nepasižymi labai geru skoniu. Jas nuo ankstyvo pavasario galime sėti bet kada, ištisą sezoną auginti lauke arba šiltnamyje. „Tik nepamirškime, kad šiltnamyje jos bus šviesesnės, o lauke tamsesnės, – perspėjo Modesta. – ir vėlai rudenį, jeigu jas dengiame agrodanga, po ja salotos bus šviesesnės.“

Traškios kaip ledas

Vadinamosios ledo (aisbergo) salotos – traškios ir stangrios, kartu ir itin dekoratyvios.

‘Frillice’ – olandiškos, išskirtinai gero skonio salotos tamsiais žaliais itin traškiais lapais, atsparios ligoms. Anot Modestos, šioje „superinėje“ veislėje sukauptos visos geriausios savybės. Trumpai tariant, tai salotų salotos...

Gražias, ovalios formos, kiaušiniškais, šiurkščiais ir traškiais lapais gūželes subrandina vadinamosios romėninės salotos. Jos užauga per 70–100 dienų nuo sudygimo.

‘Xanadu’ – nedidukės, banguotais lapais ir traškiu vidumi. Gražiausiai atsiskleidžia vasarą, nors galima auginti visą sezoną. ‘Xaroma’– nauja kompaktiškų romėninių salotų veislė, itin atspari ligoms.

M. Misevičienės salotų veislių ketveriukė, kuria siūlo susidomėti ir daržininkams mėgėjams, būtų tokia: trys ankstyvosios ‘Aficion’, ‘Hugin’, ‘Vaidosaֹ’ ir vadinamosios ledinės ‘Frillice’.

Užsiauginkime daigų patys

Į daigyklas namuose anksti pavasarį salotas verta sėti ne tik ūkininkams. Ir nereikėtų patingėti užsisėti kelias daigyklas: rezultatas tikrai atsipirks. Gal kam nors ir sunku patikėti, bet M. Misevičienės paskaičiavimu, tai kainuos mažiau pastangų negu pavasarinė sėja tiesiai į lysvę, nes ten nori nenori salotos pasisėja tankiau, o tada ir retinti, ir ravėti daugiau tenka. Juk kuo tankiau auga, tuo liaunesni lapeliai.

Daržininkams ne naujiena, bet kartais be reikalo nepaisoma patarimo: neprisėkime salotų visam mėnesiui iškart, o sėkime jas periodiškai, dažniau ir po mažiau, tarkim, kas dvi savaites, kad nuolat turėtume šviežių lapelių.

„Pavasarį salotų daigus reikėtų sodinti 20x20 cm tarpais, o rudenį – 30x30 cm“, – toks patyrusios salotininkės patarimas.

Dar viena salotų augintojų klaida – daigus apkaupti kaip kopūstus. Tai gresia puviniais.

„Mano salotos auga aukštai pakilusios nuo žemės, nes sodinu jas negiliai, – pastebi M. Misevičienė. – Kai raviu, nubraukiu žemes į tarpuvagį, kad tik apsaugočiau lapus. Žemės grumstelius itin sunku pašalinti ar nuplauti nuo lapų, kaip besistengtume.“

Kartais salotoms nedidelis šaltukas ar sniegas nepavojingi. Pernai paskutines salotas iš lysvės (iš po agroplėvelės) Misevičiai nuraškė lapkričio 20 dieną. Kažkurį pavasarį ant pasodintų gegužę netikėtai iškrito sniegas, bet kai nutirpo, nieko joms nenutiko.

Šioje pelutaviškių ūkininkų šeimoje salotos – kone būtinas priedas prie agurkų, svogūnų ar ridikėlių. O puiki dovana netikėtam svečiui gali būti ir spalvingų, garbanotų, ledinių ar dar kitokių salotų puokštė.

 

 

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Modestos Misevičienės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis