„Tebeveikiame didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Man atrodo, kad didžiausia problema sprendimų priėmimui visą laiką yra neapibrėžtumas, kur tikrai gana sudėtinga prognozuoti, nes yra rizikų, kurios yra pozityvios, bet visada yra rizikų, kurios yra negatyvios“, – Seimo nariams kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės kandidatūrai bus pritarta, jeigu ją palaikys daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų.

Kaip svarbiausius likusius Vyriausybės darbus premjerė įvardino nacionalinį susitarimą švietimui, krašto apsaugos pirkimus, elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.

„Pavasario sesijai numatytas teisėkūros planas Vyriausybės yra praktiškai įvykdytas ir dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turėtų būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu tiek nacionalinio švietimo susitarimo, (...) tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimo. (...) Energetikos srityje turbūt esminis darbas (...) – būtent Lietuvos atsijungimas, Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės sistemos BRELL“, – kalbėjo premjerė.

Parlamentas šio klausimo imasi po vadinamojo „mandagumo atsistatydinimo“, kai G. Nausėdai praėjusią savaitę prisiekus antrajai kadencijai Vyriausybė pagal Konstituciją grąžino jam įgaliojimus.

Pirmadienį paskelbti naujienų portalo „Delfi“ užsakymu „Spinter“ birželį atliktos visuomenės apklausos duomenys rodo, jog premjerę I. Šimonytę toliau norintys matyti šiose pareigose nurodė 15,1 proc. respondentų.

„Manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi apklausomis savo darbe, tai greičiausiai nedrįstų daryti iš viso nieko, nes visą laiką bijotų kam nors nepatikti. Tai, mano supratimu, politikui nėra tikresnės apklausos už Seimo arba kitus rinkimus, ir aš manyčiau, kad tai, kad prezidento rinkimuose už mane balsavo trys šimtai tūkstančių žmonių, rodo, kad aš turiu tikrai pakankamą visuomenės pasitikėjimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Jei I. Šimonytė tęs premjerės darbą, ji su šalies vadovu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį.

Kritikos iš Prezidentūros yra sulaukę žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jie praėjusią savaitę sakė nesiimsiantys vertinti savo galimybių likti Ministrų kabinete.

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Seimas pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Ministro Pirmininko pareigas

Seimas, vadovaudamasis Konstitucijos 67 straipsnio 6 punktu ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2024 m. liepos 15 d. dekretą pritarė Ingridos Šimonytės kandidatūrai į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Pritarimą kandidatūrai išsakė visos valdančiosios koalicijos frakcijos.

„Parodykite bent kitą Vyriausybę Europoje, kuriai per tokį trumpą laiką tai būtų pavykę padaryti, šiandieną mes esame pavyzdys visom kitoms šalims. Pažvelkime į ekonominius rodiklius, kai aplink esančios šalys gana giliai paniro į recesiją, Lietuva visą laiką sugebėjo išlikti virš vandens, Todėl ši Vyriausybė yra ta, kuriai, mano nuomone, nėra alternatyvos“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas.

„Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ frakcija žadėjo susilaikyti balsuojant dėl Ministrės Pirmininkės kandidatūros, nors pripažino šio darbo svorį.

„Ministrei Pirmininkei noriu pasakyti, kad šias pareigybes ir šiuos žmonės, kurie dirbo, dirba ir dirbs Ministru Pirmininku tikrai gerbiu, ir galima dėkoti už pasiryžimą ir pasiaukojimą dirbti patį sunkiausią, mano galva, valstybėje darbą“, – sakė „Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, pripažinusi, kad valdžia dabartinei Vyriausybei teko ne pačiu lengviausiu momentu, kai pasaulį krėtė „Covid“ pandemija, vėliau migrantų, energetikos kainų krizės, karas Ukrainoje, kritiškai vertino Vyriausybės darbą ir informavo, kad frakcija nepritars I. Šimonytės kandidatūrai.

Už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“  balsavo 69, prieš buvo 30, susilaikė 25 Seimo nariai.

Seimo kanceliarijos informacija