Pasiutligės rizika keliautojams vis dar išlieka

Daugiausiai nukentėjusiųjų – nuo šunų

Pasiutlige gali sirgti tiek laukiniai (lapės, vilkai, usūriniai šunys), tiek naminiai (šunys, katės, galvijai) gyvūnai.

„Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai įkanda, įdreskia ar apseilėja pasiutęs gyvūnas ir virusas su jo seilėmis patenka į žaizdą. Didžiausia rizika kyla, kai įkandama į atvirą kūno vietą, o ne per drabužius. Ypač pavojinga, jei sukandžiojama galvos ar veido srityje. Rečiau liga plinta, kai seilės patenka į odos įbrėžimus, akis ar burnos gleivinę“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.                     

Nuo 1962 m. Lietuvoje užregistruota 11 žmonių pasiutligės atvejų. Šalyje paskutinis žmogaus pasiutligės atvejis užregistruotas 2007 m. (vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo).

2024 m. medicinos pagalbos kreipėsi 3 595 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, 2023 m. – 1 489, 2022 m. – 3 845. Lyginant su 2023 m., 2024 m. besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo gyvūnų, padaugėjo. Pernai daugiau nei 65 proc. (2342) asmenų nukentėjo nuo šunų, 30 proc. (1082) nukentėjo nuo kačių, beveik 20 proc. (102) asmenų nukentėjo nuo laukinių gyvūnų.

Atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija

Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėta ir sistemingai atliekama laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija nuo pasiutligės. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė (VMVT), kad šiemet pradėjo rudeninį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės naudojant orlaivius. Laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės atliekamas 50 kilometrų pasienio su kaimyninėmis šalimis – Lenkija ir Baltarusija. Iš viso bus paskleista apie 505 tūkst. jaukų.

VMVT specialistai primena, kad išmėtyti jaukai, kurių viduje yra vakcina, atitinka visus saugos standartus, vis dėlto, jei jauką netyčia rado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau galimos komplikacijos jų perdozavus. Jei tokį jauką aptikote savo kieme, prašome jo neliesti ir nerinkti, o apie tai nedelsiant pranešti VMVT tel. numeriu 1879 (gali būti taikomi padidinti tarifai) arba +370 5 242 0108. Specialistai atvyks juos surinkti.

Gyvybę gelbsti skiepai

Primename, kad įkandus, įdrėskus bet kokiam gyvūnui, žmogus nedelsdamas turėtų kreiptis pagalbos į gydymo įstaigą, kur gydytojas, įvertinęs galimą riziką, skirs pasiutligės vakcinacijos kursą. 2024 m. Lietuvoje pasiutligės imunoprofilaktika buvo skirta 1385 asmenims (39 proc. visų besikreipusiųjų).

„Raginame darbdavius pasirūpinti savo darbuotojų sveikata ir profilaktiškai paskiepyti nuo pasiutligės tuos, kuriems kyla didžiausia rizika, pavyzdžiui, veterinarus, miškininkus, medžiotojus, dresuotojus, gyvūnų prieglaudų ar laboratorijų darbuotojus ir kitus, galinčius turėti sąlytį su šia pavojinga liga“, – primena NVSC atstovė.

Taip pat primename, kad augintinių skiepijimas yra pati veiksmingiausia prevencijos priemonė: šunys, katės ir šeškai turi būti skiepijami kasmet. Tik reguliariai skiepydami gyvūnus galime sumažinti pasiutligės riziką tiek jiems, tiek žmonėms

Kaip elgtis, jei sužalojo gyvūnas?

Jeigu įkando ar įdrėskė gyvūnas, būtina žaizdą kuo greičiau nuplauti vandeniu su muilu, dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis į medikus. Gydytojui reikia pateikti visą informaciją apie įvykį: kokiomis aplinkybėmis sužalota, ar gyvūnas žinomas, skiepytas ar ne. Gydytojas apžiūrės žaizdą ir įvertins užsikrėtimo pasiutlige riziką.

Jei galima nustatyti, koks gyvūnas sužalojo žmogų, ir surasti jo šeimininką, NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai vykdys gyvūno stebėjimą 14 dienų, kad įsitikintų, jog jis neserga pasiutlige. Jeigu gyvūnas yra laukinis arba neturi šeimininko, nukentėjusiam asmeniui paskiriami pasiutligės skiepai.

NVSC informacija