Pasiutpolkę šoka ligos, kenkėjai ir kainos

Su klimato kaita kiekvienais metais daugėja ligų, kenkėjai tampa aktyvesni ir agresyvesni, o Europos žaliasis kursas „spiria“ mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, griežtinama jų kontrolė. Tarytum rūpinamasi gamta ir valgytojų sveikata. Bet ar tikrai? Kita vertus, kyla augalų apsaugos produktų kainos pasaulinėje rinkoje, neaišku, ar įmonės juos pagamins, ar užsakomi preparatų kiekiai pasieks ūkininkus. O pavasaris – ne už kalnų.

Pasitarnauja vaistai

Pasak Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorės Zitos Varanavičienės, augalų apsaugos produktai yra augalų vaistai, nes augalai, kaip ir žmonės, serga. „Siekiant augalų sveikatingumo pirmiausia renkamasi auginti mūsų klimatui ir auginimo sąlygoms pritaikytas veisles, sertifikuotą sėklą, kuri neužkrėsta patogenais. Stengiamasi auginimo metu patenkinti augalo fiziologinius poreikius, tačiau ne visada to pakanka, nes oro sąlygų neįmanoma sukontroliuoti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Z. Varanavičienė, pabrėždama, kad drėgnais metais intensyviai plinta grybinės ligos, o sausesniais – augalus puola kenkėjai, arba ir tai, ir tai. Amarai ne tik patys daro žalą, bet ir perneša virusines ligas. Todėl atsakingas augalų vaistų naudojimas yra neišvengiamas, o augalų apsauga nėra šiuolaikinio pasaulio atributas. „Kai tik žmonės iš vaisių ir šaknelių rinkėjų tapo augalų augintojais, jie pradėjo rūpintis savo pasėliais, saugojo juos nuo ligų ir kenkėjų. Kaip vieni iš pirmųjų augalų apsaugos produktų yra žinomi elementinė siera ar vario junginiai. Iš tiesų, visi žemės ūkio metodai reikalauja tam tikrų būdų apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų. Kai kurie ūkininkai renkasi naudoti cheminius produktus augalų apsaugai, kai kurie naudoja biopesticidus, o kiti – abiejų mišinį: tiek cheminės, tiek ir natūralios kilmės. Tikrovė yra sudėtinga ir viena žemės ūkio sistema neturėtų būti priešinama su kita. Kiekviena gamybos sistema turi savų privalumų ir trūkumų, dažnai priklausančių nuo įsitikinimų, klimato sąlygų, pačio augalo ir kitų faktorių“, – pasakojo LAAA direktorė.

Naudojami tada, kada reikia

Pastebima, kad diskusija apie augalų apsaugą pesticidais niekada nebuvo tokia poliarizuota kaip šiandien. Anot Z. Varanavičienės, mes turime ne tik beveik 3 mln. krepšinio trenerių, bet ir 3 mln. praktikuojančių „toksikologų“, kurie geriau nei ekspertai viską jau iš anksto žino apie augalų apsaugos produktus. Tačiau bet kuri medžiaga, pavyzdžiui, valgomoji druska arba net 2 kartus distiliuotas vanduo, gali būti mirtina, jei bus naudojama neteisingai. Todėl augalų vaistai turi būti naudojami tada, kada reikia, tiek, kiek reikia, ir taip, kaip reikia.

„Jei pavartytumėme Bibliją, joje rastume tokią eilutę: ką paliko vikšrai, nuėdė skėriai; kas paliko nuo skėrių, suėdė vabalai; kas liko nuo vabalų, sunaikino amaras (Joelio knyga). Jei remiamės skaičiais, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) skelbia, kad dėl ligų ir kenkėjų antplūdžio kasmet auginimo metu prarandama iki 40 proc. derliaus. Svarbu pažymėti, kad šie nuostoliai gali padvigubėti, jei ūkininkams nebus suteikta galimybė naudoti augalų apsaugos produk- tų“, – sakė LAAA direktorė, ragindama pagalvoti apie praradimus nuimant derlių bei jo transportavimo ir sandėliavimo metu. Nors šiandien mūsų regione yra maisto perteklius, sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Bet atėmus iš augintojų darbo priemones ir nesuteikus naujų, situacija gali pasikeisti. „Ukraina patyrė Holodomorą ne todėl, kad ukrainiečiai nemokėjo ūkininkauti, o dėl politinių priežasčių. Maistas yra būtiniausia prekė, maisto trūkumas – labai jautru. Miestiečiai turėtų suprasti, kad mažos plautos morkytės ne 3D spausdintuvu yra spausdinamos“, – pastebėjo Z. Varanavičienė.

Trūksta supratimo

LAAA direktorė mano, kad visuomenei, ypač mažai su kaimu sąsajų turintiesiems, vis dar trūksta suvokimo, kaip yra gaminamas maistas, kaip ir supratimo apie kompromisų svarbą, svarstant skirtingus gamybos modelius. „Akivaizdu, kad turime paaiškinti, kokį vaidmenį augalų apsauga atlieka maisto gamyboje. Jei ūkininkai nustotų naudoti pesticidus, ar būtume pasirengę drastiškai pakeisti žemės ūkio našumą ar žemės ūkio veiklai skirti vis daugiau žemės? Ar Lietuva yra pasirengusi kelerius metus jausti maisto stygių? Ar vartotojai nori mokėti daug didesnę kainą už ribotą gaminių įvairovę ir transportavimą iš kito pusrutulio? Su visa tai susidurtumėme, jei pašalintume priemones, būtinas tinkamai apsaugoti augalus nuo kenkėjų ir ligų. Jau nekalbant apie papildomus išteklius – didesnį žemės plotą ir vandens kiekį, būtinus maistui gaminti“, – mintimis pasidalijo Z. Varanavičienė.

Ilgas procesas

LAAA direktorė paaiškino, kad ES taikoma dvejopa augalų apsaugos produktų ir jų veikliųjų medžiagų registravimo sistema – ES lygiu vertinamos ir registruojamos veikliosios medžiagos, o šalys narės registruoja produktus. Be daugybės kitų tyrimų, prieš registraciją yra atliekami produkto efektyvumo tyrimai. Neefektyvūs produktai neregistruojami. Po ilgo naudojimo atsiranda atsparumas, siekiant išlaikyti produktus kuo ilgiau veiksmingus prieš tam tikrus kenkėjus – juos reikia naudoti tinkamai, laikantis rekomendacijų. Ir nors, pasak pašnekovės, augalų apsaugos produktų gamintojai yra į mokslą ir technologijas investuojančios kompanijos (R&D), tačiau naujų veikliųjų medžiagų sukūrimas yra ilgas ir sudėtingas procesas. Manoma, kad iš 150 000 biologinį aktyvumą turinčių molekulių produktu tampa tik viena. Sukūrus „techninę medžiagą“, laukia ilgas saugos testavimas, o atlikus tyrimus, pakankamai ilgas registravimo procesas, kuris gali užtrukti apie dešimt metų. „Europos augalų apsaugos pramonė per artimiausią dešimtmetį įsipareigojo investuoti 10 mlrd. Eur į tiksliųjų bei skaitmeninių technologijų inovacijas bei 4 mlrd. Eur į inovatyvių biopesticidų kūrimą. Šiais įsipareigojimais pramonė siekia paremti ir žemės ūkyje įtvirtinti Europos Komisijos žaliojo kurso politiką, kuria siekiama tvaresnės, klimatui poveikio nedarančios ateities“, – sakė Z. Varanavičienė, pridurdama, kad belieka tikėtis, jog mokslininkus lydės sėkmė ir tos investicijos bei pastangos „pavirs“ naujais augalų apsaugos produktais.

Griežčiausi reikalavimai

Z. Varanavičienė sakė, kad augalų apsauga žalinimo kelyje yra jau du dešimtmečius. Vykdoma veikliųjų medžiagų peržiūros programa. Jei 1993 m. rinkoje buvo 987 veikliosios medžiagos, iki 2020 metų cheminių medžiagų liko tik 267, skaičiuojant kartu su biologiniais preparatais ir bazinėmis medžiagomis, yra virš 400. Per dešimt metų pasikeitė duomenų reikalavimai, atsirado nauji vertinimo kriterijai, todėl manytina, kad dalis veikliųjų medžiagų nebebus tiekiamos rinkai po peržiūros. Europos Komisijos užsakymu atliktas augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reglamentavimo ir įgyvendinimo vertinimas, kurį atliko Ecorys, parodė, kad ES, t. y. ir Lietuvoje, taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, taigi, ir patys griežčiausi pasaulyje žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai. „Kiekvienas mąstantis žmogus rūpinasi aplinka, kurioje gyvena. Žaliasis kursas ir strategija „Nuo lauko iki stalo“ ,visų pirma yra skirti vartotojui – kokį maistą rinksimės ir kiek už jį esame pasiruošę sumokėti. Vartotojai lemia pokyčius. Asociacijos užsakymu, KOG institutas atliko reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą apie tvarų ūkininkavimą. Rezultatai parodė, jog dauguma palaiko tvarų ūkininkavimą, tačiau net 72 proc. respondentų prekybos vietose renkasi pigiausias prekes, t. y. jų pasirinkimą lemia kaina“, – tvirtino pašnekovė.

Kyla pagrįstų baimių

LAAA direktorė sakė, kad nagrinėjant strategijas kyla pagrįstų baimių dėl „teorinės Lietuvos“ ir „praktinės Lietuvos“. „Ant popieriaus“ galima uždrausti viską ir sukurti utopinį ūkį, užveriant duris legaliam verslui, sukuriant palankesnes sąlygas nelegalams – šešėlinei prekybai ir prekybai falsifikatais. Nelegalūs prekiautojai siūlo gerai pažįstamus, efektyvius, bet uždraustus preparatus. Z. Varanavičienė mano, kad labai apriboję savo augintojus, turėsime taršos eksportą – sužlugdę savo maisto augintojus, valgysime maistą iš trečiųjų šalių. Todėl tik mokslas, inovatyvūs augalų apsaugos sprendimai, tikslieji metodai ir pažangus ūkininkavimas turėtų padėti spręsti visos ES žemės ūkyje kylančius iššūkius. „Žemės ūkio pramonės atstovai pastebi, kad ES mastu spaudžiant akceleratorių tvarumo link, kartais taip pat nuspaudžiamas ir stabdis, kalbant apie teisinį inovacijų pritaikymo reglamentavimą. Pavyzdžiui, Europa vis dar dvejoja dėl biotechnologijos taikymo sėklininkystėje ir kitų inovacijų, kurios jau taikomos kituose pasaulio regionuose. Nemažiau svarbu daugiau aiškinti visuomenei, kaip keičiasi žemės ūkis, kad ūkininkai – ne visuomenės priešai, o visų mūsų maisto augintojai“, – pastebėjimus išsakė pašnekovė.

Sudėtinga situacija

Pasak Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovo Martyno Laukaičio, situacija dėl klimato kaitos žemės ūkyje yra sudėtinga. „Augalų apsaugos tarnyba kiekvienas metais iš rinkos išima dalį produktų. Neatkeliauja nauji produktai, kurie atliktų buvusių produktų funkciją. Dėl klimato kaitos neišvengiame problemų. Pvz., dėl karščio į Lietuvą atkeliauja kenkėjai, būdingi Pietų Europai, o kadangi Lietuva oficialiai priskiriama Šiaurės valstybių grupei, turime mažesnį augalų apsaugos asortimentą, leidžiamą mums naudoti“, – ŪP sakė M. Laukaitis. Prakalbus apie Europos žaliąjį kursą, pašnekovas šyptelėjęs atsakė, kad jis prasilenkia su realybe. Pasigendama paprasto, ūkiško požiūrio ir suvokimo. Jei rinkoje nebeliks ūkininkams skirtų darbo priemonių, gali atsitikti taip, kad nebebus ką valgyti, trūks daržovių. „Kooperatyve esantys ūkiai rimtai žiūri į augalų apsaugos priemones, beveik visi dalyvauja Nacionalinėje žemės ūkio ir maisto kokybės (NPK) sistemoje. Todėl produkciją užauginame naudodami minimalų augalų apsaugos priemonių kiekį. Jeigu jas teks dar labiau mažinti, bus neberealu. Suprantame, kad žmonės norės valgyti, bet kaip užauginti derlių – neaišku“, – tvirtino M. Laukaitis. Jis teigė, kad šiuo metu kooperatyvo nariai su nerimu stebi rinką ir nesuvokia, kuo visa tai baigsis. Brangsta viskas: elektra, dyzelinis kuras, trąšos bei augalų apsaugos priemonės.

Produkciją myli akimis

Sodininkai taip pat mąsto apie pavasarį, domisi, kokius augalų apsaugos produktus ketina įsivežti tiekėjai. Jie nenori likti be augalų apsaugos produktų. „Jei jų neįsigysime, neturėsime gero ir kokybiško derliaus. Juk pirkėjas myli produkciją akimis. Jei tieksime į rinką prastos kokybės produktus, jų tikrai nepirks. Mus gąsdina augalų apsaugos produktų ir trąšų kainos, teks susiveržti diržus“, – teigė UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė. Ji pastebi, kad registruotų augalų apsaugos produktų sąrašai kiek­vienais metais trumpėja, senesni, efektyvūs produktai išimami, o nauji – neregistruojami. Todėl su kai kuriais žaladariais nebepajėgiama kovoti. Pastaraisiais metais sodus vis labiau puola amarai, kurie padaro daug žalos. Dėl Europos žaliojo kurso G. Jonuškaitė-Gūžienė turi dvejopą nuomonę. „Viena vertus, gerai, kad jo laikomės. Tačiau viskas vyksta per greitai. Nėra sukurtos veislės, atsparesnės ligoms ir kenkėjams. Todėl šį darbą reikėtų pradėti daryti nuo genetikos. Apmaudu, kad negalvojama, kaip ūkininkui padėti kovoti su esamomis problemomis. Manau, kad ūkininkai ieškos priemonių kovai su ligomis ir kenkėjais, kurių antplūdis vis didėja, o tai skatins šešėlinę veiklą“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.

Turi galimybę rinktis

Pučiant žaliojo kurso vėjui, šiam darbui nusiteikinėja Ukmergės r. augalininkystės ūkio savininkas Ramūnas Skapas. Ši kryptis ir idėjos jam nėra svetimos. Vyras dvi „kadencijas“ darbavosi ekologiniame ūkyje. Todėl neatmeta galimybės ir vėl pasukti šiuo keliu. „Manau, kad kuo daugiau bus skatinamas mažesnis žemės dirbimas, tuo daugiau bus naudojama chemijos. Mano įsitikinimu, arimo, galbūt ne kiekvienais metais, galbūt ne visose dirvose, visai atsisakyti nereikėtų. Tai – vienas iš būdų ekologiškai kovoti su piktžolėmis. Mano praktikoje arimas pasiteisino“, – atviravo ūkininkas. Jis tvirtino, kad ES iki šiol labiausiai rūpinosi vartotojais, todėl dabartiniai produktai jau dabar yra daug „žalesni“ nei trečiųjų šalių. Todėl vartotojai turi galimybę rinktis sveikesnius produktus ir orientuotis ne į kainą, o į gamintoją. „Šiuo metu žemdirbiai šluote šluoja chemines trąšas, augalų apsaugos produktus, tačiau aš neskubu jų pirkti, tik domiuosi. Laukiu pavasario ir tikiu, kad kainų svyravimai susireguliuos į teigiamą pusę. Norisi kuo mažesnių išlaidų, nes dabartinės kainos neigiamai veikia ūkininkų kišenes. Nors pavasaris gali turėti savo scenarijų, nemanau, kad Lietuva pritrūks augalų apsaugos priemonių. Šiuo metu sklinda deficito bacila ir ūkininkai lengvai išleidžia pinigus būtent dabar, o ne pavasarį. Įžvelgiu rinkos žaidimus“, – savo poziciją išsakė R. Skapas.

Planuoja darbus

ŪP pasiteiravo, ką ūkininkams žada „BASF Agro Lietuva“ – pasaulinė gamybinė įmonė, gaminanti platų augalų apsaugos produktų asortimentą. Ar produktų pakaks? Pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys teigė, kad pasaulinė pandemija „užaštrino“ kasdieninius darbus. „Jei šiuo metu galvosime, kad pagaminsime reikiamą kiekį produktų, tai nereiškia, kad juos pagaminsime, nes viską lemia dabartinė situacija. Tai – logistikos pajėgumai, darbuotojų trūkumas ir kt. Kai pusė pamainos darbuotojų serga, darbo procesas nusikelia. Esame tokioje pačioje nežinomybėje kaip ir žemdirbiai“, – mintimis pasidalijo S. Nainys, pridurdamas, kad įmonė vis tiek planuoja darbus ir siekia planus įvykdyti bei stengiasi, kad kokybiški produktai ūkininkams būtų pristatyti laiku. „Lietuvoje dirbamos žemės nepadaugėjo, tik sėjomaina pasikeitė. Ūkininkai sėja daugiau žieminių kultūrų, kurioms reikia daugiau augalų apsaugos produktų. Bet produktų pakaks. Rekomenduočiau reikiamus produktus įsigyti savaite–dviem anksčiau ir pirkti būtent tai, ko konkrečiai ūkiui reikia“, – akcentavo S. Nainys.

Brangs šiek tiek daugiau

UAB „Scandagra“ augalų apsaugos produktų vadovas Dainius Štitilis ŪP sakė, kad augalų apsaugos produktai istoriškai infliacijos lygmenyje brangdavo stabiliai 2–3 proc. Šiais metais, kadangi viskas brangsta, augalų apsaugos produktai pabrangs šiek tiek daugiau. „Kokia kaina nusistovės rinkoje: ar ji bus 5 proc., ar 8 proc. didesnė, dar per anksti spėlioti. Šiuo metu vyksta derybos su augalų apsaugos produktų gamintojais. Tik dabar gaunami jų pasiūlymai. Po derybų žinosime, už kokią kainą mums pavyks juos įsigyti, ir tuomet suformuosime kainoraštį“, – teigė D. Štitilis. Jis pridūrė, jog šiųmetinis kainų augimas yra didesnis nei įprastai ir kai kurios produktų grupės gerokai brangs. Produktų, į kurių sudėtį įeina senos, pigios, bet populiarios veikliosios medžiagos, kainų augimas turėtų siekti 20–30 proc., o daugumos produktų – 5–10 proc. Kai kurie produktai nepabrangs. Tačiau ūkininkus labiausiai turėtų nustebinti glifosatų kainos, kurios per metus išaugo 4 kartus.

„Lyginant su tuo, kokios glifosatų kainos buvo prieš metus, tai numanoma, kad pavasarį jos bus 3–4 kartus didesnės. Pabrango transportas, išaugo produktų gamybos, žaliavų kainos, dalis fabrikų dėl energijos trūkumo yra uždaryti, Amerikoje stichija nuniokojo gamyklą, kurioje buvo gaminamas glifosatas. Tie ūkininkai, kurie augalų apsaugos produktus įsigys dabar – išloš“, – teigė pašnekovas. Pasak D. Štitilio, augalų apsaugos produktų pirkimai išaugo. Jie prasidėjo neįprastai anksti, spalio mėnesį. Šiandien pačių paklausiausių ir tų augalų apsaugos produktų, kurie brangs labiausiai, Lietuvoje jau nėra. D. Štitilis akcentavo, kad sumanūs ūkininkai, žinodami, kad pavasarį jiems reikės produktų ir jie kainuos brangiau, juos užsisakinėjo anksčiau. Be to, kad augalų apsaugos produktų kainos kils, ateinančiais metais galima susidurti ir su kai kurių produktų trūkumu – tai dar viena priežastis įsigyti jų dabar.

Negarantuoja už rinkos dalyvius

„Syngenta“ vadovas Baltijos šalims Oridijus Čaplikas tvirtino, jog jų įmonė yra pasirengusi ūkininkus aprūpinti reikiamais augalų apsaugos produktais. Tačiau neatmetama galimybė, jog jų gali ir pritrūkti. „Gali būti visaip, nes negaliu garantuoti už kitus rinkos dalyvius. Jei kitiems pritrūks, mes galime ir neužlopyti atsiradusios „skylės“, – paminėjo O. Čaplikas. Pasak pašnekovo, visi rinkos žaidėjai išsivalė sandėlius dėl susiklosčiusios įdomios situacijos: brango trąšos ir jų tiesiog nebuvo, todėl ūkininkai, tikėdamiesi, kad ir augalų apsaugos produktai pabrangs, į juos investavo. Nemaža dalis ūkininkų jau yra apsirūpinę pavasariui. Šiuo metu didžiausia hektarinė kaina yra modernių fungicidų. „Mūsų įmonė investavo ir toliau investuos į naujas technologijas bei tvarius, biologinius augalų apsaugos produktus. Jau turime pirmuosius produktus, kurie įregistruoti kitose šalyse. Turėsime šiuos ir kitus naujus produktus ir ES, bet tai dar kiek užtruks“, – ŪP teigė O. Čaplikas.

UAB „Agrodema“ vadovas Juozas Mikštas tvirtino, jog šiuo metu bendrauja su įvairiomis kompanijomis, tačiau sutarčių dar nepasirašė, todėl apie kainas nekalbėjo. „Derybos veda link to, kad kainos švelnėja. Bendra tendencija rinkoje nėra labai gąsdinanti, pabrangimas infliacijos ribose bus, bet tai nebus kažkas tokio, kas lems ryškų savikainos pabrangimą“, – sakė J. Mikštas. Jis paminėjo, kad augalų apsaugos produktų naujam sezonui turėtų užtekti. Kadangi ūkininkai produktais ėmė domėtis ir jais apsirūpino rudenį bei išpirko visus likučius, manoma, kad kitų metų rudeniniai pirkimai bus mažesni. Numatyti perkami kiekiai turėtų pilnai patenkinti ūkininkus. Glifosatų trūkumas gali atsirasti I ir II ketvirtyje, o rudenį visų produktų kiekiai turėtų atsistatyti į vėžes.

Planuoja kiekius

FMC Agricultural Solutions verslo vadovė Baltijos šalims Asta Mugenytė tikisi, jog augalų apsaugos produktų nepritrūks. Šiuo metu planuojami reikalingi kiekiai ir pristatymai, renkami užsakymai. „Kainų kilimas priklauso ne tik nuo pačios žaliavos kainos, bet ir šalies, iš kurios ji atvežama, situacijos, gamybos kaštų, transportavimo, pakuočių, gamybos kainų. Visos šios sudėtinės dalys nuolat kinta. Manome, kad kainos labiau nusistovės III ketvirtyje (geriausiu atveju), kai bus patenkintas didysis poreikis“, – sakė A. Mugenytė. Ji pastebi, kad šiuo metu ūkininkai perka augalų apsaugos produktus iš platintojų sandėlių, kurie jau beveik tušti. Jie stebi situaciją ir atsargiai užsakinėja priemones 2022 metams. Pasak A. Mugenytės, visos pažangios augalų apsaugos produktų gamintojų kompanijos investuoja ir kuria „ateities produktus – biopesticidus“. Profesionaliuose šiltnamių ūkiuose jau pakankamai plačiai naudojamos bakterijos, vabzdžiai, grybų rūšys, jūrų dumblių ekstraktai. „Deja, profesionalioje augalininkystėje šios priemonės vis dar nėra pajėgios apsaugoti nuo ligų ar kenkėjų, juo labiau piktžolių, be cheminio produkto pagalbos. Jos taikomos kaip aktyvatoriai arba profilaktinės ir nepalankių aplinkos sąlygų poveikį mažinančios priemonės. Su mokslo ir verslo partneriais tiriame bei stebime keleto tokių produktų efektyvumą Lietuvoje ir tikimės artimiausiu metu juos pristatyti ūkininkams“, – sakė FMC verslo vadovė Baltijos šalims.

„Linas Agro Group“ šiuo metu vyksta derybos su gamintojais dėl ateinančių metų produktų kiekių ir kainų. Pasak pesticidų prekybos vadovo Petro Kiseliovo, šie metai – ne išimtis. Iš turimos informacijos jis daro išvadą, jog gali būti, kad rinkoje bus kai kurių produktų ar veikliųjų medžiagų trūkumas. „Nemaža dalis ūkininkų, nelaukdami ateinančių metų, perka augalų apsaugos produktus. Mano giliu įsitikinimu, jie tikrai nepralaimės“, – ŪP teigė P. Kiseliovas.

Redakcijos nuotraukos