– Bitės lanko tik savo apylinkes, o bičiuliai – pasaulio šalis, – sako Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ vadovas Arūnas Neverdauskas, prieš porą metų surengęs tarptautinę bičiulių šventę Priekulėje. Pasak A. Neverdausko, daugeliui lietuvių bičių ūkis – laisvalaikio pomėgis, tačiau, vertinant viso agrarinio sektoriaus kontekste, medus – vienintelis žemės ūkio produktas, kurio kaina kasmet didėja. Bitininkystė išsitenka nederlingų žemių regionuose, geba prisitaikyti prie klimato pokyčių. Netgi karo metu (Ukrainoje, Sirijoje) bitės dirba, renka nektarą.
Lietuva – tikra oazė Po susitikimų su Skandinavijos, Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono šalių bitininkais A. Neverdauskas įsitikino, jog Lietuvoje – tikra bitininkystės oazė. Atmesdamas nostalgiją dėl išnykusių vietinių bičių, Klaipėdos krašto bičiulių vadovas teigia, jog šalies bitininkų gildijos sėkmė – nuolatinis mokymasis. Ypač praverčia kaimynų pamokos. – Pasižvalgę svetur mes išmokstame nekartoti klaidų, – pastebi A. Neverdauskas. Jo teigimu, kelionėse, ekskursijose stiprėja bičiulystė ir bendruomeniškumas, o parsivežta informacija užtikrina verslo galimybę eiti priekyje. Vakarų Lietuvos bičiuliai jau išmaišę Lenkijos, Ukrainos, Austrijos, Italijos, Kroatijos sodininkystės, uogininkystės ir bičių ūkius, šį pavasarį dar kartą aplankys Vokietijos, Danijos ir Švedijos bičiulius, su kuriais draugaujama daugiau nei dešimtmetį. Atmintyje likę įspūdžiai iš kelionės po Kroatiją. Toje šalyje bitininkų yra panašiai tiek pat, kaip ir Lietuvoje, tik daugiau profesionalų.
Kroatija – Dievo pašlovinta žemė George‘as Bernardas Shaw kažkada rašė: „Dievas norėjo pašlovinti tai, ką sutvėrė, todėl paskutinę Pasaulio kūrimo dieną iš ašarų, žvaigždžių ir jūros alsavimo sukūrė Kroatiją.“ Lietuvos žemdirbiams gerai pažįstama Kroatija (plotas – 56,6 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,8 mln.), į kurią važiuojama pasimokyti šeimos agrarinių verslų: daržininkystės, uogininkystės, vynininkystės, bitininkystės. Ypač patraukli pastaroji. Bitininkystės įstatymas Kroatijoje priimtas 1288 m. Skaičiuojama, jog Kroatijoje yra 11 tūkst. bitininkų, iš kurių 80 proc. – mėgėjai, 17 proc. – pusiau profesionalai ir 3 proc. – profesionalai. Šalyje laikoma apie 660 tūkst. bičių šeimų, per metus prisukama apie 8 tūkst. t medaus. Pagrindiniai medingieji augalai – baltosios akacijos, šventagaršvės, kaštanai, levandos, liepos, žilakrūmiai, pienės, saulėgrąžos, rapsai, šalavijai, rozmarinai. Kroatijos geografinės ir klimato ypatybės lemia bitininkavimo atskiruose regionuose savitumus. Šalies šiaurėje vyrauja kontinentinis klimatas, centrinėje dalyje – kalnų klimatas su šaltomis ir sniegingomis žiemomis, Adrijos jūros pakrantėje – karštas ir sausas Viduržemio jūros klimatas. Kroatijos bitininkų sąjunga (Hrvatski pčelarski savez, KBS), įkurta 1954 m. gruodį, šiuo metu vienija 150 regioninių asociacijų ir 7 tūkst. bitininkų. KBS valdymo organus sudaro prezidentas, du viceprezidentai, sekretorius, buhalteris, revizijos komisijos pirmininkas ir mėnesinio žurnalo „Hrvatska pcela“ redaktorius. Bitininkams skirtas žurnalas leidžiamas nuo 1881 m. ir yra vienas seniausių tokio pobūdžio leidinių Europoje. Pastaraisiais metais jo tiražas siekia 7 tūkst. egzempliorių. Kroatijos vyriausybė įpareigojusi KBS registruoti bitininkus ir bičių šeimas, įrašant duomenis į Nacionalinį registrą. Bitynų išsidėstymas užfiksuojamas viešai publikuojamame kadastriniame žemėlapyje. Pastaraisiais metais didžiuosiuose Kroatijos miestuose reguliariai vyksta tarptautinės medaus mugės. Neseniai (2015 m. lapkričio 21–22 d.) viena, dvidešimtoji, vyko Splite. Mugėje dalyvavo 70 bitininkų susivienijimų ir firmų iš Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos, Lenkijos, Serbijos, Slovakijos ir Juodkalnijos, taip pat bitininkystės inventoriaus gamintojai iš daugelio ES šalių. Mugėje apsilankė daugiau nei 4 tūkst. bitininkų. Splito ir Dalmacijos bitininkų asociacijos vadovai teigė, jog didėjantį medaus poreikį ir bitininkystės plėtrą Kroatijoje lemia sparčiai populiarėjantis turizmo verslas. Tikra nelaimė kroatų bičiuliams – šalies parduotuves užplūdęs medus iš Kinijos, kuris nėra natūralus produktas, nors ir pigus. Kroatijos bičiuliai kviečia vartotojus medų pirkti tik tiesiogiai iš savų bitininkų. Tenka pastebėti, jog bičių ūkių sėkmė priklauso nuo bitininko profesinio pasirengimo ir kvalifikacijos. Pavyzdžiui, bitininkai mėgėjai per metus iš vienos bičių šeimos vidutiniškai prisuka po 18 kg medaus, pusiau profesionalai – po 28 kg, o profesionalai – po 45 kg.
Lemia klimatas ir gausi flora Kroatijoje išskiriamos trys klimatinės zonos: Viduržemio pajūrio, kalnų ir vidutinė žemyninė. Viduržemio pajūrio klimato zona apima Adrijos jūros pakrantę ir Dinarų salyną. Šioje teritorijoje vasaros karštos ir sausos, žiemos vėsios ir lietingos. Vidutinė liepos ir rugpjūčio mėnesių oro temperatūra – 24 0C šilumos. Dienomis paprastai būna 27–30, naktimis – 20–22 0C. Sausio naktimis vidutiniškai būna 5, dienomis – 12 0C laipsnių šilumos. Teritorija pasižymi dideliu kritulių kiekiu. Skirtingai nuo kitų Viduržemio pajūrio klimato kraštų, Kroatijos pakrantėje palyja ir vasarą. Tai dažniausiai būna trumpi smarkūs perkūnijų lydimi lietūs, ateinantys slenkant vėsesnio oro masei iš vakarų. Paprastai vasarą lyja apie 15 dienų. Žiema Kroatijos pakrantėje labai lietinga: lapkritį, gruodį iškrinta daugiau nei 100 mm kritulių per mėnesį, dažniausiai tai būna lietus. Pakrantėse vyrauja silpni vėjai, vasarą dažni brizai, žiemą kartais praūžia audros. Škvaliniai vėjo sustiprėjimai galimi visus metus. Žemyninio klimato zonoje yra Kroatijos sostinė Zagrebas bei aplinkinės vietovės. Vasaros karštos ir drėgnos, dažni liūtiniai lietūs. Vidutinė oro temperatūra liepos mėnesį naktimis – 13, dienomis – 25 0C. Žiemos šaltos, su dažna šlapdriba ir sniegu, oro temperatūra svyruoja apie nulį. Kalnų klimato zonoje vyrauja dideli kritulių kiekiai, stiprios vasaros perkūnijos ir labai sniegingos žiemos. Kroatijos klimatas sudaro palankias sąlygas įvairioms poilsio ir turizmo rūšims: žiemą kalnuose paplitęs slidinėjimas, pavasarį, vasarą ir rudenį Viduržemio jūros pakrantėse vyrauja saulės vonios ir maudynės. Adrijos jūros vandens temperatūra ties Kroatijos pakrante sausio mėn. būna apie 12 0C, liepą – apie 27 0C. Labiausiai vanduo yra buvęs įkaitęs iki 30 0C. Dažniausios gamtos nelaimės Kroatijoje būna: vasarą ilgai trunkantys karščiai, kartais siekiantys iki 40 ir daugiau laipsnių, žemyninėje dalyje ir kalnuose liūtys, potvyniai, perkūnijos, škvalai. Žiemą vyrauja audros, stiprūs lietūs. Žemyninėje dalyje gali kilti smarkios pūgos, kurios kartais pasiekia ir Adrijos pakrantės kurortus. Speigai dažniausiai yra galimi tik kalnuose ir žemyne, bet su rytų vėjais kartais užsuka ir į Dinarų salas. Tornadai reti, bet pasitaiko virš vandens užslinkus šalto oro masei. P. S. Albertas Znidaržičius savo konstrukcijos avilį Alpių priekalnėse bitininkaujantiesiems sukūrė 1909 m. Slovėnijoje. Avilys turėjo du korpusus, atskirtus grotelėmis, ir 8 rėmelius 410x260 mm. Kroatų bitininkai avilį patobulino: deda 10 rėmelių 410x280 mm. Pagrindinė Kroatijoje laikomų bičių rasė – karnika. Šios rasės bičių kokybei gerinti valstybė skiria lėšų.
Puslapį parengė „ŪP“ korespondentas Justinas ADOMAITIS