Paskubėkite išsirinkti gražuolius bijūnus

Barokiška prabanga ir puošnumu bijūnai drąsiai konkuruoja su gėlių karalienėmis rožėmis. Lietuviškų gėlynų senbuviai žydi visomis spalvomis, išskyrus dangišką ir mėlyną, svaigina nuo­stabiais kvapais. Jie žavūs ir tamsiai žalia lapija bei dekoratyvia krūmo forma. Jei svajojate gėlyną papuošti šiomis ilgaamžėmis gėlėmis, nedvejokite – dabar pats laikas jas sodinti. Gėlių kolekcininkai ir selekcininkai Jadvyga bei Pranciškus Puidokai per 25 metus sode sukaupė daugiau nei 200 veislių įvairiaspalvę bijūnų kolekciją. Be kitų šalių galima susipažinti ir su jų 2018–2019 m. sukurtomis lietuviškomis veislėmis.

Rūta ANTANAITIENĖ

Gėlynams ar puokštėms?

Pasak kolekcininkės Jadvygos, šių gėlių įvairovė neįtikėtinai didelė. Visų bijūnų veislių grupių žydėjimas tęsiasi nuo gegužės antros pusės iki Joninių, apie 40–50 dienų, o praėjusį pavasarį užsitęsus vėsiems orams, jie puošė gėlynus gerokai ilgiau.

„Pradėję domėtis senoviškomis darželio gėlėmis, rinkomės puikiųjų, vaistinių ir siauralapių bijūnų veisles, – pasakojo Pranciškus. – Vėliau kolekciją papildė žolinių bijūnų hibridinės veislės, Itoh tarpsekciniai (sumedėjusio ir žolinio) hibridai, nes norėjosi savo gėlyną paįvairinti puošnesnėmis ir originalesnėmis veislėmis. Susidomėjome geltonžiedžiais, kurie dabar Lietuvoje tapo vieni iš populiariausių daugiamečių augalų. Naujausias bijūnų veisles siuntėmės iš Nyderlandų, JAV, Kanados.“

Kolekcininkai kasmet bijūnus daugina rudenį, nes tai pats tinkamiausias laikas juos sodinti ar persodinti. Asortimentą sudaro vienos gražiausių puikiųjų bijūnų veislės, naujausi žolinių bijūnų koralai ir tarpsekciniai Itoh hibridai.

Pasak J. Puidokienės, bijūnai nereiklūs ir atsparūs žiemai. Želdynams atrenkami neaukšti, vidutinio aukščio, tvirtais stiebais (šioms veislėms nereikia atramų), su kompaktine kero forma, daugiažiedžiai, spalvingais žiedais bijūnai. Žiedo forma ir pilnaviduriškumas svarbios reikšmės neturi. Išskiriamos ilgai žydinčios, smulkesniais (lengvais) žiedais veislės.

Populiarėja skinti tinkantys bijūnai, išaugantys ilgais stiebais, gražios formos ir spalvos žiedais. Jiems auginti dažnai reikalingos atramos. Jadvygos nuomone, svarbiausia grupė – universalūs bijūnai, tinkami ir želdynams, ir į vazą pamerkti. Tai nelabai aukšti, mažesniais, bet gražios formos žiedais augalai. Bijūnų suskirstymas į šias grupes yra santykinis, tačiau padeda orientuotis šiuolaikinėje jų gausoje.

„Pagrindinės žiedų spalvos: balta, rausva, rožinė, raudona ir purpurinė, o dabar labai pageidautina ir geltona, – vardijo kolekcininkė. – Yra daug atspalvių: sniego baltumo, baltai kreminė, žalsvai balta, švelniai gelsva. Rausvos ir rožinės gamos spektras taip pat platus: baltai, šviesiai, kremiškai arba tamsiai rausva, šviesiai ar tamsiai alyviškai rausva, rožinė ir alyviškai rožinė. Lašišinė, t. y. šiltai rausva spalva su kreminiu atspalviu, irgi būdinga bijūnams.“

P. Puidokas pastebi, kad kinta požiūris į raudoną spalvą. Anksčiau raudonoje gamoje vyravo melsvas atspalvis. Dažniausiai šviesiai ar tamsiai avietinę, avietinę, violetiškai avietinę spalvą priskirdavo raudonai. Tik pasirodžius amerikietiškos selekcijos bijūnų hibridams, atsirado raudona spalva: ugninė, kraujo, karmino raudona. Raudonžiedžių bijūnų gerokai mažiau nei rausvažiedžių. Dažnai išorinių ir vidinių vainiklapių spalva būna tokia pati, nors pasitaiko ir dvispalvių. Žydėjimo periodą pailgina labai ankstyvos ir labai vėlyvos veislės. Tad susipažinkite su keliomis įdomesnėmis bijūnų veislėmis.

Puikiųjų bijūnų naujienos

Užsienio veislės. Jadvygos teigimu, puikiųjų bijūnų (P. lactiflora) žydėjimą gali pratęsti vėlyva veislė ‘Jadwiga’, priverčianti grožėtis ryškiai raudonai purpuriniais, 13–15 cm skersmens, pilnaviduriais rožiškos formos kvapniais žiedais. Krūmo aukštis 80 cm, tinka skinti ir želdynams. Ilgai laikosi pamerkti.

„Mūsų gėlininkams neįprastai atrodo dvispalviais kvapniais žiedais vėlyvi pilnaviduriai bijūnai ‘Pietertje Friend Wagenaar’, kurių žiedlapiai rausvi su ryškesniais rožiniais taškeliais, apie 20 cm skersmens, žiedpumpuriai raudoni, keras apie 80–85 cm aukščio. Labai tinka skintų gėlių kompozicijoms ir puokštėms. Tai amerikiečio Nicholo J. Friendo hibridas (‘Kansas’ x ‘Sarah Bernhardt’), dedikuotas motinos garbei. Amerikos bijūnų draugijos aukso medalio laimėtojas 2018 m. ir 2019 metų bijūnas.

Lietuviškos veislės. Birželio viduryje pražysta vidutinio ankstyvumo veislė ‘Pranciškaus dvispalvis’ su įdomiai atrodančiais dvispalviais (vainiklapiai rožinės spalvos su tamsesnėmis dėmėmis) tuščiaviduriais, 18 cm skersmens žiedais. Po kelių dienų skleidžiasi kita vidutinio ankstyvumo veislė – ‘Pranciškaus rožinis pažadas’, kurios itin puošnūs rožiniai pilnaviduriai, 17 cm skersmens žiedai, tinkami skinti.

Maždaug po savaitės prisijungia vėlyvieji bijūnai: ‘Lietuvos ateitis’ – šviesiai rožinės spalvos, pilnaviduriais, 16 cm skersmens, švelniai kvepiančiais žiedais ir ‘Lietuvos patriotas’ – ryškiai rausvai purpurinės spalvos, pilnaviduriais, 17 cm skersmens, kvepiančiais žiedais. Pranciškaus teigimu, visų jų kerai kompaktiški, apie 100 cm aukščio (tik ‘Lietuvos patriotas’ truputį aukštesni, iki 110 cm aukščio), todėl tinka auginti gėlynuose ir skinti puokštėms. Ant stiebo suformuoja po 3–4 žiedpumpurius. Atsparūs ligoms, sėkmingai peržiemoja ir puikiai auga Lietuvoje. P. Puidoko sukurtos bijūnų veislės užregistruotos JAV bijūnų augintojų asociacijos tarptautiniame registre.

Žolinių bijūnų koralai

Sparčiai populiarėjanti bijūnų grupė – tarprūšiniai hibridai ir jų formos, dažnai dėl žiedų spalvos bei formos atrodo lyg koralai. Pagrindinis vaidmuo juos kuriant priklauso amerikiečiui profesoriui A. Sandersui. Hibridiniai žolinių bijūnų koralai nuo puikiųjų bijūnų skiriasi ankstyvesniu žydėjimu, pražysta 1–2 savaitėmis anksčiau, ir jų žiedai itin puošnūs, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai (kartais ir pilnaviduriai), ryškių spalvų: koralų, ryškiai raudonos, ugninės, oranžinės (lašišinės), vyšnių, juodai raudonos ar levandų atspalvių. Vainiklapiai ryškūs, be jokių papildomų taškelių ar brūkšnelių.

„Akį traukia ‘Lorelei’ ir ‘Etched Salmon’ – vidutinio ankstyvumo, apie 90 cm aukščio žoliniai koralai sodriai rausvai oranžiniais, pilnaviduriais karūninės formos žiedais, – pasakojo kolekcininkas. – Žydėjimo pradžioje žiedai ryškiai rausvi, vėliau įgauna oranžinį atspalvį ir pašviesėja, nekvepia, šoninių pumpurų neturi (kartais tik po vieną). Tinka ir apželdinti, ir skinti. ‘Etched Salmon’ žiedai kiek šviesesnės spalvos, turi tarsi išgraviruotą kraštelį, o ‘Lorelei’ primena ryškesnius koralus. Abi veislės yra Amerikos bijūnų draugijos aukso medalio laimėtojos.“

Geltonžiedžiai bijūnai

P. Puidokas atkreipia dėmesį, kad hibridiniai bijūnai skiriasi morfologiniais požymiais, gauti sukryžminus puikiuosius, vaistinius ir siauralapius bijūnus su geltonžiedėmis jų rūšimis. Jie pražysta anksčiau nei kitos veislės, net viena ar dviem savaitėmis pralenkia puikiųjų bijūnų veisles. Geltonžiedžiai itin puošnūs su originaliais tuščiaviduriais, pusiau pilnaviduriais, rečiau pilnaviduriais žiedais.

Žoliniai hibridai. Pasak augintojo, iš žolinių geltonžiedžių bijūnų hibridų anksčiausiai – maždaug gegužės viduryje pražysta tuščiaviduriais žiedais ‘Claire de Lune’, bemaž po savaitės prisijungia ir kitos jų veislės: pusiau pilnaviduriais žiedais ‘Lemon Chiffon’ ir ‘Sunny Girl’ bei pilnaviduriais ‘Vanilla Schanapps’. Jų kerai kompaktiški (nereikia atramų), tinka gėlynams ir skinti. Pasak kolekcininko, žydėjimo pradžioje jų žiedai būna ryškesnės spalvos, bet nuo saulės po truputį išblunka. „Turiu išauginęs ir kelis hibridinės veislės ‘Lemon Chiffon’ sėjinukus, kurie pražys jau kitais metais, – teigė jis. – Labai įdomu, kokie bus žiedai ir kokios formos kerai.“

Itoh tarpsekcinis hibridas. Ypač dekoratyvus vidutinio ankstyvumo Itoh tarpsekcinis (sumedėjusio ir žolinio) hibridas ‘Bartzella’. Jų pilnaviduriai geltoni žiedai su raudonomis liepsnelėmis. Augalai stipraus augumo, apie 60–90 cm aukščio, gausiai žydi. Krūmo ir žiedo forma kaip ir žolinio puikiojo bijūno, o žiedo spalvą, lapų formą ir tvirtus stiebus paveldėjo iš sumedėjusio, todėl nereikia atramų. Iš geltonžiedžių jie pražysta vėliausiai – birželio pabaigoje ar net liepos pradžioje, priklausomai nuo tų metų metereologinių sąlygų.

Dėl ant pažastinių ūglių besiformuojančių žiedpumpurių gerokai ilgesnis krūmo žydėjimo laikas. Atsparumu žiemos šalčiams prilygsta žoliniams bijūnams. Kolekcininko nuomone, šiuos geltonžiedžius bijūnus, kaip ir visas kitas rūšis bei veisles, galima sodinti gėlynuose vienus ar su įvairiomis daugiametėmis gėlėmis ir skinti puokštėms.

Paskubėkite sodinti

Pasak Puidokų, geriausia bijūnus sodinti ar persodinti į naują vietą – rugpjūčio ant­roje pusėje–rugsėjį. Vėliau nutrupa rudenį, antrojo šaknų augimo metu, išaugusios jaunos siurbiamosios šaknys, o pasodinti augalai iki stipresnio atšalimo nesuspėja vėl išleisti naujų šaknelių, todėl blogai prigis, bus silpni.

Jadvygos teigimu, anksti pavasarį persodinami tik pavieniai kerai. Turint daugiau sodmenų, sunku suspėti juos pasodinti. Bijūnai anksti pradeda vegetaciją, greit išauga jauni, trapūs ūgliai, kurie sodinimo metu neišvengiamai aplūžta, sutrukdomas šaknų augimas – smulkios maitinamosios šaknelės nesuspėja susidaryti iki karščių pradžios, todėl augalai dažnai žūsta.

Svarbu tinkama vieta

„Šios gėlės geriausiai auga saulėtoje vietoje, vidutinio sunkumo priesmėlio ar priemolio gerai drenuotoje, nerūgščioje (pH 6–6,5), giliai įdirbtoje, derlingoje  dirvoje, kurioje neužsilaiko gausesnių kritulių ar sniego tirpsmo vanduo, – patirtimi dalijasi Pranciškus. – Priesmėlio ir priemolio dirvas galima pagerinti kompostu, durpėmis. Bijūnai nemėgsta šviežiu mėšlu patręštos dirvos. Pavėsingoje vietoje nežydi arba žydi silpnai, todėl nesodinkite arti pastatų ir medžių.“

Dirvą bijūnams sodinti augintojas siūlo ruošti atsižvelgiant, kokiam tikslui sodinsite. Dauginti ar žiedams skinti skirtus kerelius geriausia rikiuoti lysvėse arba vagose, o želdynams ir darželiams – po vieną augalą į grupėmis iškastas duobes. Žemę prieš sodinimą patartina įdirbti giliai, nes bijūnų šaknys išauga iki 100 cm ilgio.

Duobes reikia iškasti tokio pločio, kad jose laisvai tilptų sodmenys, bet ne mažesnes kaip 30 cm skersmens. Tarpus tarp duobių geriau palikti ne mažesnius kaip 50 cm, o sodinant juos gėlynuose ilgesniam laikui, pavyzdžiui, 5–10 ir daugiau metų, – apie 100 x 120 cm. Rečiau pasodinti augalai būna sveikesni, vešliau auga.

Kero dalijimas

Kolekcininkas rekomenduoja kerą iškasti atsargiai, kad kuo mažiau būtų pakenkta šaknims, nuvalyti žemes ir pašalinti lapus. Vienos bijūnų šaknys storos, rudos – tai šakniagumbiai, pasikeitusios pridėtinės šaknys, kitos – plonos, baltos kuokštinės šaknys. Tada kerą padalyti į keletą dalių, kad kiekviena turėtų bent po 3–5 atsinaujinimo pumpurus. Taip paruošti sodmenys žydės antraisiais metais po sodinimo.

Augintojo teigimu, ypač svarbu sodmenis pasodinti ne per daug giliai ir ne per sekliai. Tam reikia pakankamai suslėgti žemę po kereliu ir jį pasodinti taip, kad virš pumpurų užsipiltų tik 3–5 cm storio žemių sluoksnis. Per giliai pasodinti bijūnai menkai žydi arba visai nežydi, o per sekliai pasodintų pumpurai žiemą kenčia nuo šalčių, vegetacijos pradžioje – nuo sausros.

Pasodinę būtinai palaistykite, kad žemė geriau priglustų prie šaknų, ir užberkite sausa žeme arba užmulčiuokite durpėmis.

Pasak Puidokų, augalai būdingą aukštį pasiekia ir normaliai žydėti pradeda tik trečiaisiais–ketvirtaisiais metais. Kad greičiau sutvirtėtų kerai, patartina pirmaisiais metais (kartais ir antraisiais – priklauso nuo augimo) išskinti žiedpumpurius.

Pranciškaus Puidoko nuotraukos

2021-09-21