Paslaptinga orchidėjų karalystė

Kuo Jus pakerėjo orchidėjos, kas suža­dino smalsumą, kad tapote profesionaliu kolekcininku ir selekcininku? Tikriausiai didžiulė, neaprėpiama įvairovė, nema­tytų formų žiedai, spalvų deriniai, dydis, aukštis, gal net specifinis aromatas?

Orchidėjomis pradėjau domėtis maž­daug prieš 30 metų, kai per paskaitas stu­dentai ėmė klausti, kaip auginti ir prižiūrėti šiuos egzotiškus kambarinius augalus. Noras pažinti paslaptingą jų pasaulį tapo hobiu ir išaugo į didžiulę kolekciją.

Orchidėjų žiedai yra nepaprasto grožio, įvairiausių formų ir daugelio rūšių ilgai nenuvysta. Dekoratyvūs ir lapai, statūs, svyrantys stiebai. Žiedų, lapų ir stiebų grožis sudaro nepakartojamo augalo visumą. Jei pavyksta pražydinti šviesiamėgius cimbi­džius (Cymbidium) ir raibuoles (Paphio­pedilum), anksti pavasarį sulaukti žiedais apsipilančios ertmenės (Coelogyne) arba itin retos jų giminaitės dovanojamo neįprasto grožio – šventė ne tik akims, bet ir sielai.

Šių gegužraibinių (Ochidaceae) šeimos augalų įvairovė begalinė, kiekvienam galima surasti kažką įdomaus ir unikalaus, nes pasaulyje skaičiuojama per 27 000 rūšių, priklausančių 600 genčių. Mano asmeninėje kolekcijoje – per 500 orchidėjų rūšių, iš jų apie 150 lepesnių, padaugintų in vitro sąlygomis, nes sunkiai dauginasi tradiciniais būdais.

Kai kurios orchidėjų gentys turi tik po vieną rūšį, tačiau yra ir išsiskirian­čių rūšių gausa ir įvairove. Pavyzdžiui, dendrobių (Dendrobium) gentyje – apie 1 000 rūšių, pasižyminčių labai įvairiomis žiedų formomis. Yra sukurta puikių tarprūšinių hibridų ir veislių, bet ši gentis su kitomis nesikryžmina. Labai gausi epidendrų (Epidendrum) gentis, kurioje yra per 1 100 rūšių. Gumblapių (Bulbophyllum) gentyje žinoma daugiau nei 2 000 rūšių, garsėjančių ne tik žiedų formų įvairove, neįprastumu, bet ir aromatais, kurie, deja, ne visada malonūs. Be minėtųjų, yra ir kitų stambių jų genčių, laikui bėgant gamtoje atsiranda naujų egzempliorių.

Kokie buvo pirmieji augalai? Gal populiarieji falenopsiai ir cimbidžiai?

Pirmoji orchidėja į namus atkeliavo iš Vilniaus Pagirių šiltnamių kombinato. Katlėja (Cattleya intermedia var. aqui­nii), priklausanti gegužraibinių šeimai, dėmesį patraukė dideliais, šviesiai raus­vai alyviniais žiedais su atsikišusiu tarsi lūpa vienu sodriai purpuriniu žiedlapiu. Žiedlapiai iki pražystant būna apgaubti papėdlapio. Ir dabar, po daugelio metų, ji gyvuoja gausioje orchidėjų draugijoje. Cattleya intermedia var. aquinii kryžmi­nau su įvairiomis kitomis katlėjų rūšimis ir veislėmis, taip pat ir su epidendrais, laišvomis (Laelia). Išėjo puošnūs hibridai ir atrinktos įdomios formos, tinkamos tolesnei orchidėjų selekcijai.

Paskui ėjo nereiklūs falenopsio (Pha­laenopsis) hibridai ir nuostabiomis akį veriančiomis žiedų spalvomis gausiai žy­dintys cimbidžiai. Falenopsiai dar vadinami drugelių orchidėja, mat išsiskleidę žiedai primena ant šakelės tupinčius drugelius. Jų dabartinėje kolekcijoje yra įvairiausių: nuo stambių augalų iki visai mažučių – tikrų nykštukų, net kvepiančių, lengvai auginamų ir retų rūšių, reikalaujančių atidesnės priežiūros.

Bėgant metams, Jūsų kaupiama orchidėjų kolekcija tampa vis turtin­gesnė. Kasmet pasaulyje atrandama naujų orchidėjų, sukuriama hibridų. Į ką kreipiate dėmesį papildydamas kolekciją naujais augalais? Tikriausiai jų siunčiatės iš viso pasaulio?

Kolekciją stengiuosi pildyti kasmet. Pir­miausia, vilioja žiedų spalvingumas ir formos, domina retos rūšys ir nauji, originalūs, jau ne pirmos kartos hibridai. Skiriasi ir žydėjimo trukmė. Yra žydinčių nuo vienos–trijų dienų iki kelių savaičių ar net mėnesių. Pavyzdžiui, įdomus mano sukurto hibrido vienas žiedas žydi iki šešių mėnesių.

Visų orchidėjų žiedai sudaryti iš trijų taurėlapių ir trijų vainiklapių, bet jų dydis, forma, spalvos labai įvairios, tai ir įkvepia ieškoti unikalių augalų. Pirmiausia akį traukia jų žiedų apatinis vainiklapis, vadi­namoji lūpa, kurioje kaupiamas nektaras ir kvapiosios medžiagos. Ji gali būti įvairių spalvų ir formų, skirta vabzdžiams (dru­geliams, bitėms, vapsvoms ar musėms) ir paukščiams (kolibriams) privilioti. Dieninių vabzdžių apdulkinamos orchidėjos išsi­skiria ryškiaspalviais žiedais, o lankomos naktinių vabzdžių, puošiasi pastelinių ir baltų spalvų žiedais.

Ne visos ilgaamžės kaip raibuolės, yra ir trumpaamžių, lepesnių, pavyzdžiui, miltonijos (Miltonia), kurių žiedai puošnūs, su didele plačia lūpa ir kvapnūs. Raibuolės nuo seno vadinamos klumpaitėmis, nes graikų kalboje paphos reiškia „sala su Veneros šventykla“ ir pedilum – „mažas batelis“. Tai vienos iš puošniausių orchi­dėjų, žydinčios gegužę–rugsėjį dažniausiai pavieniais žiedais ant aukštokų, stačių žiedkočių ar sutelktuose žiedynuose.

Vabzdžiams privilioti skirta raibuolių žiedų lūpa atrodo tinkama vieta musėms nutūpti, tačiau ji slidi, todėl vabzdžiai įkrinta į kurpaitės vidų. Iš jos išlįsti gali tik per siaurą plaukuotą takelį galinėje pusėje, kur musių nugara aplimpa žiedadulkėmis. Paskui tomis žiedadulkėmis apdulkina kito žiedo piestelę.

Laišvos panašios į katlėjas, tarpusavyje lengvai kryžminasi. Stiebas trumpas, kai kurių rūšių iki 1 m ilgio. Žiedynas iki 30 cm ilgio. Žiedai ryškių spalvų: nuo baltos ir geltonos iki raudonos ir violetinės. Žydi žiemos metu. Šie epifitai, litofitai, paplitę Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnuo­se atogrąžų miškuose, auga ant uolų ir akmenų.

Epidendrų žiedai būna nuo smulkių iki stambių, pavienių ar sutelktų žiedynuose ant stačių žiedynkočių. Lūpa prasideda nuo stačios kolonos. Žydi pavasarį ir vasarą. Įdomu tai, kad jie neturi ramybės periodo.

Drakulos (Dracula) išsiskiria neįprastos formos žiedais ant ilgų žiedstiebių. Šios orchidėjos žiedų apdulkintojus (vabzdžius, šikšnosparnius ar pelinius graužikus) privi­lioja ir sulaiko specialiomis gaudyklėmis.

Tarp gausios dendrobių rūšių įvairovės yra stambių ir mažų augalų, jų stiebai gali būti statūs ir nusvirę, o žiedai neturi išskirtinės formos, kuri būtų būdinga visoms rūšims, jie labai įvairūs ir įdomūs.

Belapės orchidėjos grupės augalai išaugina tik šaknis (stiprų šaknų gniūžulą) ir žiedus. Pavyzdžiui, kilusios iš Kalifornijos puošiasi smulkių baltų žiedų (su oranžiniu viduriuku) kekėmis (viršutinis vainiklapis karpytas, šviesiai žalias, apatinis kaip lūpa).

Ypač puošniomis smulkių žiedų šluo­telėmis išsiskiria Habenaria medusa. Per­žiemojęs gumbas pavasarį išaugina žied­kočių ir antroje vasaros pusėje pražysta. Vainiklapiai siūliniai, primenantys medūzą.

Kokių sąlygų reikalauja orchidėjos, kilusios iš skirtingų kraštų, kur gam­tinės sąlygos labai nevienodos? Kaip jas prižiūrėti? Taip pat yra ir Lietuvoje žiemojančių orchidėjų.

Kad orchidėjos žydėtų ir būtų dekora­tyvios, reikia pakankamai šviesos, jei jos trūksta – lapija praranda žalumą, augalas prasčiau žydi. Daugeliui jų svarbu dienos ir nakties temperatūrų kaita, dieną šilčiau, o naktį turi būti vėsiau, maždaug 10 °C.

Kai kurioms orchidėjoms, pavyzdžiui, su mažomis šaknelėmis, reikalinga didelė aplinkos drėgmė, o storašaknėms (jas gaubiantis apvalkalas sukaupia drėgmę) – mažiau. Orchidėjas galima kabinti patalpoje ant medžio šakos. Jei jų šaknelės plonos, tereikia jas apvynioti kiminais.

Vėsių kraštų orchidėjas auginti sunkiau­sia, o šiltų – lengviausia laikyti kambaryje. Orą galima drėkinti elektriniu drėkintuvu arba kitomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, katlėjoms reikia daug šviesos, antraip nežydės, todėl vasarą jos puikiai leidžia lauke, o vandos (Vanda) – šiluma­mėgės, joms reikia ne mažesnės nei 20 °C temperatūros ir daugiau drėgmės. Vasarą jos laistomos net du kartus per savaitę. Dendrobiams būtinas ramybės periodas, be kurio nežydės. Šios orchidėjos mėgsta gerai vėdinamas patalpas, šviesią vietą, rytinę ar vakarinę palangę, tačiau reikia saugoti nuo vidurdienio saulės spindulių. Vienos raibuolės rūšys mėgsta šilumą, kitos – vėsesnę aplinką. Tad pasirinkimo spektras labai įvairus.

Daugumai epidendrų rūšių patinka vėsios ar pusiau vėsios augimo sąlygos. Dienos temperatūra apie 18 °C, o naktį – apie 15 °C. Kai kuriuos galima palikti net tiesioginėje saulės šviesoje. Masdevali­joms (Masdevallia) – akį traukiančioms suaugusiomis taurėlapių uodegomis, tinka drėgna ir vėsi aplinka, nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Tokią pat aplinką mėgsta ir drakulos.

Nors ertmenės nesunkiai auginamos, tačiau dauguma jų nemėgsta augti šiltuose kambariuose, geriau jaučiasi ir gausiau žydi vėsiose, dažnai vėdinamose patalpose, išsklaidytoje šviesoje.

In vitro sąlygomis iš sėklų išauginau Lietuvoje natūraliai augančių orchidėjų kolekciją, kurios žiemoja lauke, o atvykė­les iš Vidurio ir Pietų Europos per žiemą išsaugau rūsyje.

Kvepiančių orchidėjų yra nedaug. Jų aromatą galima pajusti esant tam tikroms sąlygoms kambaryje: dažniausiai vakare ar naktį.

Kvapais pasižymi dalis gegužraibinių šeimos atstovų, pavyzdžiui, gumblapiai, raibuolės, drakulos savo žiedų apdulkin­tojus privilioja dvokiančios mėsos kvapu. Kvepiančių orchidėjų kiekvieno augalo aromatas yra labai specifinis. Ypač maloniu aromatu išsiskiria iš Madagaskaro kilusi Aerangis citrata, ji gali žydėti įvairiu metų laiku, išskyrus žiemą. Leidžia svyrantį žie­dynstiebį su 12–30 baltų, 3 cm skersmens, žiedų. Nuostabus aromatas labiausiai jau­čiamas vakare.

Angrekai (Angraecum) – šios Afrikos orchidėjos kvepia vakare arba naktį, jų baltus žvaigždės formos žiedus su pentinu (nektarine) apdulkina naktiniai drugiai. Angrekai žydi žiemą, labai smagu Nau­jųjų metų proga sulaukti puošnaus ir itin aromatingo žydėjimo.

Dauguma katlėjos rūšių žydi kvapniais žiedais, taip pat miltonijos, kai kurie falenop­siai ir kt. Itin egzotiškai atrodanti Stanhopea tigrina žydi stipriai kvepiančiais ir delne tiesiog netelpančiais dideliais svyrančiais žiedais, išsilaikančiais 3–4 dienas. Dėl aštraus kvapo žydėjimo metu sunku jas išlaikyti namuose. Dėmesį smulkiais geltonais kvapniais žiedais traukia ir Stanhopea vardi.

Vanilės (Vanilla) mėgstamos dėl ypač malonaus rožes primenančio aromato. Kai žydi didžiulė kekė žalsvos ar gelsvos spalvos žiedų, besiskleidžiančių vienas po kito, atrodo išties įspūdingai. Deja, žiedas žydi tik vieną dieną.

Ką patartumėte pradedantiesiems kolekcionuoti orchidėjas?

Estetiniu požiūriu aplinką gali puošti fale­nopsių, cimbidžių ar kitų lengvai auginamų orchidėjų visus metus žydintys hibridai. Tačiau jaučiantiesiems norą kolekcionuoti ne tik hibridus, bet ir kuo įvairesnius ir įdomesnius rūšinius augalus išraiškingais žiedais, pirmiausia reikia susipažinti su jų kilme ir reikalingomis aplinkos sąlygomis. O jos gali būti labai įvairios: vienos orchidėjos pageidauja vėsaus klimato, kitos – karščio ar vidutinės šilumos arba vieniems augalams reikia sausesnės aplinkos, o kitiems – kuo daugiau drėgmės. Tad kolekcija formuo­jama ta linkme, kas pritampa augti ir kas nepritampa. Kokių negalime atkartoti gamtinių augimo sąlygų ir suteikti reika­lingos priežiūros.

Orchidėjų galima atsisiųsti iš įvairiausių pasaulio kampelių. Tačiau kartais atkeliauja bakterinėmis ligomis sergantys augalai, tad prastesnėse sąlygose jie pradeda pūti ir žūsta. Siekiant išvengti pavojingų ligų, patartina orchidėjas dauginti sėklomis arba meristeminiu būdu – in vitro sąlygomis. Šiais netradiciniais būdais padauginti augalai geriau adaptuojasi naujoje aplinkoje.

Jūs esate sodo augalų selekcininkas, o kaip sekasi su orchidėjų selekcija?

Turiu savų katlėjų, dendrobių, gumblapių ir Cypripedium genties hibridų. Selek­cija – ilgai užtrunkantis darbas. Pradėjus augalus kryžminti, reikia ilgai laukti re­zultatų. Kai kurių hibridinių kombinacijų augalai pražysta 8–10 augimo metais, bet laukimas atsiperka, galima pasidžiaugti puikiais, įvairių formų ir spalvų žiedais, nors unikalių variantų pasitaiko retai.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Edvino Misiukevičiaus nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.