Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024
Ashburn +27,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 16 Lie 2024

dr. Laima SKAURONĖ
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos administravimo grupės vadovė
 

Pastangos įgyvendinant žaliojo kurso tikslus gali skatinti vietos ekonomikos augimą

2024/06/18


(VDU ŽŪA langas) Europos žaliasis kursas yra ambicingas Europos Sąjungos (ES) planas iki 2050 metų padaryti žemyną neutralų klimatui, t. y. iki šio dešimtmečio pabaigos išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 proc.  Šis išsamus politikos ir taisyklių rinkinys orientuotas į mūsų gyvenimo, vartojimo, judėjimo, darbo ir energijos gamybos būdų kaitą.

Įgyvendinant ES žaliojo kurso tikslus, tuo pačiu siekiama holistinio požiūrio į regioninės politikos įgyvendinimo integruotumą bei kaimiškųjų vietovių gyvybingumo užtikrinimą. Todėl Europos Komisija (EK) įsipareigojusi per dešimtmetį sutelkti bent 1 trln. EUR tvarių investicijų.

Ambicingos iniciatyvos, siekiančios paversti Europą pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų, atveria plačias galimybes ir kaimiškosioms savivaldybėms. Finansinės paramos galimybės leidžia imtis inovatyvių, ilgalaikių ir strategiškai svarbių tvaraus vystymosi bei kovos su klimato kaita projektų.

EK yra parengusi Europos žaliojo kurso investicijų planą, kitaip vadinamą Tvarios Europos investicijų planu, kuris yra žaliojo kurso dalis. Jame numatomas Teisingos pertvarkos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą ir teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos. Teisingos pertvarkos siekiams įgyvendinti sutelkta daug investicijų regionams ir kaimiškosioms savivaldybėms. Iki 2027 metų Teisingai pertvarkai ES šalyse numatyta skirti 55 mlrd. Eurų. Šiomis lėšomis remiamos investicijos į mikroįmones, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir naujas įmones, mokslinius tyrimus ir inovacijas, švarios energijos technologijas ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimą, darbuotojų perkvalifikavimą ir su darbo paieška susijusią pagalbą.

Tačiau reikia suprasti, kad šių iniciatyvų sėkmė priklauso nuo visų ES valstybių narių, regionų ir vietos valdžios bei visos visuomenės bendradarbiavimo ir atitinkamų institucijų įsipareigojimo. Europos regionų komitetas (RK) yra įsipareigojęs atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES žaliojo kurso, regioninės plėtros integruotų tikslų, kad vietos ir regionų požiūris visada atsispindėtų ES veiksmų planuose ir nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė. Tam RK įsteigė specialią darbo grupę – Žaliasis kursas vietos lygmeniu. Per politinio įsitraukimo veiklą ir komunikacijos kampaniją siekiama suteikti Europos šalių regionų ir vietos valdžios institucijų vadovams galių imtis veiksmų sprendžiant klimato, aplinkos, biologinės įvairovės, energijos ir taršos krizes bei kitus Teisingos valdysenos klausimus.  

Kaimiškosios vietovės susiduria su specifiniais iššūkiais (žmogiškojo potencialo stoka, senėjanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, jaunimo migracija, didesnis nedarbas, viešųjų paslaugų prieinamumo apribojimai ir kt.). Tačiau kaimiškosios savivaldybės dažniausiai turi unikalias galimybes panaudoti savo natūralius gamtinius išteklius ir taip kurti tvarias pajamas.

Sėkmingi projektai, įgyvendinti ES šalių regionuose ir savivaldybėse, tampa pavyzdžiais, kaip galima efektyviai panaudoti ES lėšas tvariam vystymuisi ir tuo pačiu skatinti pačių savivaldybių finansinius srautus, savarankiškas pajamas bei didinti finansinį savarankiškumą ir būti mažiau priklausomomis nuo centrinės valdžios finansavimo.

Ko galima pasimokyti iš kitų ES šalių regionų ir savivaldybių veiksmų

RK parengė vadinamą Žaliojo kurso žemėlapį – #EUGreenDeal, kuris yra nuolat pildomas. Inovatyvioje informacinėje platformoje siekiama parodyti visuomenei gerąją patirtį, kokių veiksmų imasi ES miestai, regionai ir savivaldybės, kad vietos ekonomika efektyviai naudotų išteklius, kartu išsaugant ir gerinant piliečių gerovę, sveikatą, gamtos būklę bei formuojant vietos tvarių finansų potencialą.

ES šalys turi gerosios patirties pavyzdžių, iš kurių gali pasimokyti mūsų šalies, regiono ir vietos valdžios strategai.

Ispanija, kuri yra ES žaliojo kurso priemonių įsisavinimo gerosios patirties sklaidos lyderė, daugiausiai orientuojasi į atsinaujinančius energijos projektus. Kaimiškieji regionai stato saulės jėgaines, kurios generuoja elektros energiją tiek vietos bendruomenėms, tiek eksportui. Šios investicijos mažina elektros sąnaudas ir sukuria papildomas pajamas regionams bei savivaldybėms. Vienas iš gerųjų pavyzdžių yra Andalūzijos regiono administracija, kuri yra didžiausia pagal darbuotojų, viešųjų pastatų ir infrastruktūros skaičių Ispanijoje. Regionas sunaudoja daug energijos. Suvokdama savo atsakomybę būti pavyzdžiu kitiems ir galimą regiono energijos poreikių poveikį, Andalūzijos regioninė valdžia pasirašė elektros energijos tiekimo sutartį, kuria garantuojama, kad 100 proc. regiono administracijos objektuose suvartojamos elektros energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Žinoma, Ispanijoje daug dėmesio skiriama ir žemės ūkyje panaudojamų vandens išteklių užtikrinimo priemonėms. Naudodami ES žaliojo kurso lėšas, vietos ūkininkai įgyvendina pažangius drėkinimo projektus, kurie taupo vandenį, didina žemės ūkio produktyvumą ir tuo pačiu savivaldybių pajamas.

Suomijos Kalajoki kaimiškoji savivaldybė įgyvendino biodujų gamybos projektus, kurių pagalba vystomas žemės ūkio atliekų perdirbimas biometano gamybai. Biometanas naudojamas vietos transporto priemonėms arba parduodamas taip sukuriant papildomas pajamas.

Kitas Suomijos pavyzdys, iliustruojantis galimybes, yra Yli-li regiono dviejų nekilnojamojo turto objektų (bibliotekos ir vaikų lopšelio-darželio) šildymo sistemų, naudojančių šildymą alyva, pakeitimas į centralizuoto šildymo sistemą, kurioje šiluma gaminama naudojant medžio drožles. Centralizuotą šildymą tiekia vietos ūkininkai ir miškų savininkai, taip pat miškų valdymo asociacija. Tik poros pastatų šildymo sistemų pokyčiai regionui buvo labai reikšmingi, nes pereita nuo naftos prie atsinaujinančios energijos, o šiluma gaminama centralizuotai, taip remiant darbo vietų kūrimą vietos gyventojams.

Lenkijos kaimiškosios savivaldybės taip pat aktyviai naudoja ES žaliojo kurso finansavimą, siekdamos padidinti savo finansinį savarankiškumą ir skatinti tvarumą. Pavyzdžiui, Mazovijos regiono oro kokybės priemonės bandomoji programa yra orientuota į realią finansinę pagalbą kovojant už švarų orą ir su žemės ūkio sausra. Programos priemonės suteikia galimybę sustiprinti veiksmus, susijusius su oro kokybe, o vietos valdžios institucijoms – kovoti su žemės ūkio sausros padariniais.

2019 metais Mazovijos  regione buvo finansuoti 103 projektai (biudžetas – apie 1,16 mln. EUR), 2020 metais jau skirta beveik 6 mln. EUR, daugiausia veiksmams, susijusiems su individualių šilumos šaltinių inventorizacija (240 projektų), taip pat žaliųjų erdvių kūrimu ir /arba atgaivinimu (skverai, parkai, arboretumas, sodinimas – 25 projektai).

Ši programa sulaukė didelio kaimiškųjų savivaldybių susidomėjimo, nes pagal ją teikiama reali parama savivaldybių biudžetams (finansuojama iki 50 proc. arba 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų), o tai lemia geresnį savivaldybei nustatytų įpareigojimų oro kokybės srityje įgyvendinimą.

Pagal Mazovijos regiono strateginius planus, orientuotus į žemės ūkio sausros stebėsenos sistemas, suinteresuotos savivaldybės ir apskritys 2020 metais galėjo gauti iki 80 proc. automatinių meteorologinių stotelių įsigijimo ir jų įrengimo išlaidų finansavimą.

Lenkijoje taip pat stipriai orientuojamasi į ekoturizmo plėtrą, populiarinant žaliuosius turizmo maršrutus. Ši iniciatyva jungia Lenkijos kaimiškąsias savivaldybes, kurios kuria ir reklamuoja ekoturizmo maršrutus, apimančius gamtos parkus, kultūrinius objektus ir ekologinius ūkius. Tai skatina turizmą ir padidina pajamas iš vietos ekonomikos.

Žaliojo kurso žemėlapyje gerasis pavyzdys Lietuvoje – Tauragės r. savivaldybės veiksmai įsisavinant Žaliojo kurso galimybes. Tauragės mieste ir rajone gatvių apšvietimas sudarė didelę dalį savivaldybės išlaidų elektros energijai. Modernizuotos gatvių ir viešųjų erdvių apšvietimo sistemos (pakeista daugiau kaip 3500 šviestuvų) šiandien leidžia sutaupyti apie 120 000 Eur per metus, savivaldybei nebereikia rūpintis šviestuvų keitimu, o išlaidos elektros energijai sumažėjo 60 proc. Įrengti nauji išmanieji LED šviestuvai sunaudoja net perpus mažiau elektros energijos, palyginti su anksčiau naudotais šviestuvais (bendra senųjų šviestuvų galia siekė 423,8 kW, o naujų LED šviestuvų bendra galia – 205,84 Kw).

#EUGreenDeal atskleidžia, kokios plačios yra ES žaliojo kurso fondų finansavimo galimybės, jos leidžia savivaldybėms tapti aktyviais tvarumo ir žiedinės ekonomikos šalininkais bei geriau valdyti savo išteklius. Kaimiškųjų savivaldybių pastangos įgyvendinant žaliojo kurso tikslus ne tik prisideda prie klimato kaitos mažinimo, bet ir skatina vietos ekonomikos augimą, kuria darbo vietas bei gerina gyvenimo kokybę vietos bendruomenėms.

Tuo pačiu RK kviečia visų ES šalių regionų ir vietos valdžias nuolat dalintis sėkmingomis iniciatyvomis, nes geroji patirtis gali įkvėpti centrinės ir vietos valdžios politikus, pačių kaimiškųjų savivaldybių valdžią, darbuotojus ir kaimiškąsias bendruomenes imtis panašios praktikos bei paspartinti perėjimą prie tvarios ateities ir taip stiprinti finansinio savarankiškumo galias.

Namų darbų turi ir sprendimų priėmėjai, ir kaimiškosios savivaldybės

Lietuvos centrinės valdžios sprendimų priėmėjai turėtų suvokti, kad ES žaliojo kurso iniciatyvų ir priemonių įgyvendinimas vis tik tenka didžiąja dalimi savivaldybėms. Todėl Lietuvos centrinė valdžia turėtų modeliuoti tvarias fiskalinės politikos tobulinimo kryptis ir numatyti aiškias teisines priemones, skatinančias vietos valdžios finansinį savarankiškumą.

O Lietuvos kaimiškosios savivaldybės, norėdamos efektyviau pasinaudoti ES žaliojo kurso finansinėmis priemonėmis, turėtų tarpusavyje skatinti savo bendrystę ir bendradarbiavimą,. Tik bendradarbiaujant, mokantis vieniems iš kitų, dalinantis bendrais ištekliais galima greičiau parengti ir įgyvendinti sėkmingus bendrus projektus, kurti aplinkai draugišką vietos ekonomiką ir taip pasinaudoti kitų šalių išmoktomis pamokomis.

Taigi kiekvienas žingsnis link tvaresnio rytojaus yra žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės visiems Lietuvos kaimiškųjų vietovių gyventojams.

Dalintis