Pasvalyje kepama duona – vienintelė tokia Lietuvoje

Karta iš kartos perduodamas receptas

Kiek save prisimena, V. Stankevičienės vaikystės namuose visuomet buvo mamos keptos naminės duonos. Įkūrusi sėkmingą verslą, pasvalietė pajuto, kad kažko trūksta gyvenime, ir prisiminimuose iškilo vaizdas, kaip duonkubilyje minko duoną. „Kai mamos sveikata pašlijo, būtent man, dar vaikui, tekdavo atsakomybė užminkyti tešlą duonai. Tai prisiminusi, susiradau duonkubilį, jį paruošiau, atnaujinau ir pradėjau kepti ruginę duoną. Iš pradžių nelabai sekėsi nutaikyti tešlos kietumo, bet gana greitai įgūdžiai sugrįžo“, – pasakoja kepyklos „Saimeta“ vadovė.

Laikantis ilgamečių tradicijų, „Daujėnų naminė duona“ raugiama mediniame duonkubilyje, kuriame visuomet paliekama šiek tiek raugo. Dalis miltų, su kmynais ir druska užplikomi vandeniu ir pastovi kubiliuke, kol plikinys atvėsta. Tada pilama šalto vandens, išmaišoma ir paliekama kilti maždaug parą. Jei duonkubilis naujas, užtrunka ilgiau. Raugui pakilus, reikia užminkyti tešlą, kas yra gana nelengvas fizinis darbas, todėl dabar tai atlieka maišyklės.

„Maišydami tešlą „Daujėnų naminei duonai“, naudojame tik ruginius miltus. Jei dėtume ir kvietinių, tuomet pakistų duonos purumas, kilimas, ir ji nebebūtų tas pats kepinys. Mūsų naminė duona yra iš tiesų naminė – kepama tik iš vandens, ruginių miltų, kmynų, druskos ir šiek tiek cukraus, kurio dedame labai nedaug, tik tam, kad duonelė nebūtų pernelyg rūgšti“, – pažymi pašnekovė.

Anot V. Stankevičienės, naminės ruginės duonos raugas būna itin rūgštus, kitaip duona neiškiltų, o nededant kvietinių miltų, išvengiama greito žiedėjimo – antrąją dieną po kepimo įgautas sodrus duonos skonis išlieka nepakitęs bent dvi savaites. Paisydama liaudies prietarų, pasvalietė niekam neatskleidžia tikslaus savo duonos recepto ir nedovanoja raugo. „Jei kas raugo paprašo, pasakau kaip galima patiems jį pasigaminti“, – nusišypso.

Buvo pirmoji

V. Stankevičienė pasakoja, kad pradėjus kepti naminę duoną, niekas kitas tuo neužsiėmė, todėl greitai atsirado pirkėjų Pasvalyje, o vėliau namine duona susidomėjo ir vienas didžiausių prekybos centrų. „Tai buvo beveik prieš 30 metų. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį ir lentynose pasirodžius „Daujėnų naminei duonai“, prasidėjo tikra naminės duonos era – staiga visi etiketėse ėmė rašyti „naminė“. Tiesa, retas kuris raugė duoną duonkubiliuose, o tai yra pagrindinė sąlyga, kad duona būtų laikoma namine“, – pabrėžia pašnekovė.

Noras įrodyti duonos autentiškumą, tradicijų puoselėjimą, paskatino siekti „Daujėnų naminei duonai“ pripažinimo Lietuvoje ir užsienyje. „Turime net penkis specialius ženklinimus, kurie matyti ant duonos pakuočių: „Tautinio paveldas ženklas“, ,,Kulinarinio paveldo ženklas“, „Agrobalt“ aukso medalis, „Kokybe paženklintas maistas“ ir „Saugoma geografinė nuoroda“. Gauti kiekvieną ženklą yra didelis darbas, reikia paruošti labai daug medžiagos, įrodančios, kad gaminys tikrai yra vertas tokio ženklinimo. „Daujėnų naminė duona“ yra vienintelė duona Lietuvoje, turinti „Saugomą geografinę nuorodą“, – didžiuojasi V. Stankevičienė.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) iš viso registruota daugiau kaip 3 700 įvairių sūrio, mėsos, vaisių ir daržovių, alaus, vyno, spiritinių gėrimų, konditerijos bei kitų žemės ūkio ir maisto produktų pavadinimų su saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN), saugoma geografine nuoroda (SGN), geografine nuoroda (GN) ir garantuoto tradicinio gaminio (GTG) nuoroda. „Daujėnų naminė duona“ buvo šeštasis produktas iš Lietuvos, patekęs į ES saugomų produktų pavadinimų sąrašą. Lietuvoje dabar yra aštuoni produktų pavadinimai su SKVN ar SGN: „Daujėnų naminė duona“, „Seinų/Lazdijų krašto medus“, „Lietuviškas varškės sūris“, sūris „Liliputas“, sūris „Džiugas“, midus „Stakliškės“, „Kaimiškas Jovarų alus“ ir „Nijolės Šakočienės šakotis“ bei du produktų pavadinimai su GTG nuoroda: mėsos gaminys „Lietuviškas skilandis“ ir „Žemaitiškas kastinys“. Be to, Lietuvoje dar turime ir septynis spiritinių gėrimų pavadinimus su geografine nuoroda (GN) – tai „Samanė“, „Originali lietuviška degtinė/Original Lithuania vodka“, „Vilniaus džinas/Vilnius gin“, „Trejos devynerios“, Trauktinė „Palanga“, Trauktinė „Dainava“ ir „Trauktinė“.

Didina pasitikėjimą produktais

Pasak V. Stankevičienės, suteikta „Saugoma geografinė nuoroda“ įpareigoja toliau tradiciškai kepti duoną – plikyti ruginius miltus, lėtai rauginti savaiminiu raugu, minkyti mediniame duonkubilyje. Svarbu, kad duonkubilio nors viena šoninė lentelė būtų ąžuolinė, nes į duonkubilio sieneles įsigėręs raugas duonai suteikia specifinį skonį.

„Ženklinimu užtikrinama, kad pirkėjas įsigis tikros naminės ruginės duonos, kokia Lietuvoje buvo kepama prieš šimtus metų. Pakuotę pravėrus, visi namai pakvimpa rugiais, o lietuviai tikrai vertina naminės duonos aromatą ir skonį. Daug metų „Daujėnų naminę duoną“ tiekiame restoranams.

Nuo raikytos duonos likusius kampelius panaudojame naminei girai gaminti. Tai taip pat yra visiškai natūralus gaminys – tik iš vandens, naminės ruginės duonos džiūvėsių, cukraus ir mielių. Daugelis jau spėjo pastebėti, kad mūsų gira yra puikus pagalbininkas, sutrikus virškinimui“, – sako pašnekovė.

Anot ŽŪM, specialiais SKVN (Saugoma kilmės vietos nuoroda), SGN (Saugoma geografine nuoroda) ir GTG (Garantuoto tradicinio gaminio) ženklais pažymėti produktai aiškiai informuoja vartotoją apie produkto ypatingumą, kas suteikia reputaciją bei pranašumą vidaus rinkoje, skatina plėsti verslą bei produktų eksportą. Gamintojų grupė ar gamintojas, gaminantis produktus, pažymėtus SKVN, SGN, ar GTG ženklais, gali teisiškai apsaugoti savo interesus dėl imitavimo, melagingos nuorodos į produkto kilmę ar ypatingas savybes pateikimo, bet kokio vartotojų klaidinimo. Visa tai kelia vartotojų pasitikėjimą produktu, suteikia didesnę pridedamąją vertę bei padeda regioninių specifinių produktų gamintojams išlaikyti konkurencingumą vietinėje ir tarptautinėje rinkose.

Nr. 313/7