Naująja tautosaka virtusi ūkininkų moterų ištarmė, kad pilnas kiemas vyrų pripirktų geležių, o jos neturinčios kuo apsirengti. Juokas juokais, o Lietuvos kaimo sodybose apstu įvairaus amžiaus ir skirtingos kilmės traktorių. Vieni – paveldėti ir vis dar riedantys, kiti – jau darbiniai, vakarietiški, modernūs. Vis dažniau ūkininkai į žemės ūkio techniką investuoja nuosavas lėšas, išvengdami privalomų įsipareigojimų, pasinaudojus ES ir valstybės parama. Verslo įmonės, tiekiančios žemės ūkio techniką, pripažįsta padidėjusį žemdirbių aktyvumą ir apgailestauja dėl vėluojančių pristatymų.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, šalyje 2022 m. liepos 1 d. buvo įregistruota 315 363 žemės ūkio technikos vienetai, tarp jų – 171 739 ratiniai traktoriai.
Rugpjūčio 6 d. „Ūkininko patarėjo“ publikacijoje „Traktoriai ne tik vėluoja, bet ir brangsta“ palietėme jautrią temą: Europoje – karas, Lietuvoje – sunkmetis, o žemdirbiai perka kelis šimtus tūkstančių kainuojančią techniką, tačiau kiek jos yra, skaičiuojama skirtingai. Vieni traktoriai priklauso ūkininkams, kiti – kredito įmonėms. Dažno ūkininko ar kaimo gyventojo sodyboje pamatysime po keletą traktorių, kombainų, jau nekalbant apie žemės dirbimo padargus. Vieni traktoriai veikiantys, kiti – išrakinėti detalėms, treti – palikti prisiminimams. Ir pats kiemo šeimininkas nepasakytų, kiek turi technikos, o kiek – „statistinių vienetų“.
Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) vadovas Erikas Bėrontas, kalbėdamas su ŪP, suabejojo ŽŪIKVC kaupiamos informacijos tikslumu, juolab traktorius ir kitą techniką registruoja rajonų savivaldybės pagal ūkininkų pateikiamas paraiškas, o jeigu mašina tik stovi kieme, tai kam ūkininkui vargas... Taip atsiranda sovietmečiu sukurta tautosaka: yra melas, didelis melas ir statistika.
„Karantinas dėl COVID-19 pandemijos ir karas Ukrainoje turėjo įtakos žemės ūkio technikos rinkai, –ŪP kalba UAB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, – technikos tiekimai sulėtėjo, augo kainos, tačiau dramos nematau. Mūsų įmonė prekiauja tik naujais „Massey Ferguson“ traktoriais. Pernai pardavėme 141, šiemet iki liepos – 94.“
„Su kolegomis asociacijoje esame aptarę žemės ūkio statistikos rinkimo ir sklaidos trūkumus, – sako UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorė Diana Tatarūnaitė-Zubenienė, – liepos pradžioje pardavėme šimtąjį „John Deere“ traktorių, nors ŽŪIKVC informuoja, kad šiemet šalyje nuo sausio iki liepos mėn. pirmą kartą įregistruoti 289 „John Deere“ traktoriai, iš jų – 39 nauji. Be valstybės paramos (lizingu) įsigyti 138 „John Deere“ traktoriai. Pernai šalyje įregistruoti 304 „John Deere“ traktoriai, iš jų – 106 nauji.“
Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, „John Deere“ traktorių kelias iš gamyklos į konkretų ūkininko kiemą pastaruoju metu yra sudėtingas dėl geopolitinių priežasčių. Technikos gamintojai patiria trikdžių dėl metalų, elektronikos detalių tiekimo, augančios komplektuojančių detalių kainos. Anksčiau technika brangdavo kartą per metus, pastaruoju metu – dažniau. „Jaučiame tikrą kainų pasiutpolkę, – sako „DOJUS agro“ atstovė D. Tatarūnaitė-Zubenienė, – todėl tariamės su savo klientais, siūlome sprendimų variantus. Pernai ūkininkai dar svarstė, ar investuoti į techniką, o šiemet sprendimus priima nedelsdami. Jų užsakyti „John Deere“ traktoriai keliauja laivais, uostuose prioritetas teikiamas kitokio pobūdžio kroviniams. Žemės ūkio technika vėluoja. Žemdirbiams, suplanavusiems darbus, laikinai pasiūlome savo turimos naudotos technikos paslaugas.“
Pasak D. Tatarūnaitės-Zubenienės, pagal ilgametę tradiciją, šimtąjį „John Deere“ traktorių „DOJUS agro“ komanda liepos pradžioje nuvežė šeimos pieno ūkio Skuodo r. šeimininkui Kęstučiui Juozui Palčiauskui. Ta proga vyko nedidelės iškilmės, juolab ūkininko pasirinktas „John Deere 6250R“ buvo išskirtinės komplektacijos. Tai pats galingiausias 6R serijos modelis, turintis ne tik „John Deere“ frontalinį krautuvą 683R, valdomą elektrine svirtimi ant porankio, bet ir daug kitų išskirtinių techninių savybių. „John Deere 6250R“ variklis traukia net 300 AG.
„Galime teigti, kad dėl savo gausios komplektacijos tai yra pats universaliausias 6R serijos traktorius Lietuvoje – visi ūkio darbai jam yra įveikiami“, – įsitikinusi „DOJUS agro“ Lietuvos filialo vadovė D. Tatarūnaitė-Zubenienė. Ji stebėjosi ūkio šeimininko K. J. Palčiausko pozityviu požiūriu į žemės ūkio verslą ir sėkmingos pienininkystės perspektyvas.
Ūkininkas laiko 150 melžiamų karvių, dirba 300 ha žemės. Naujasis traktorius „John Deere 6250R“ bus skirtas žemės darbams. Kartu su naujuoju traktoriumi ūkininkas įsigijo ir noraginį skutiklį, kuriuo šiemet pirmą kartą bandys skusti ražienas.
Kaip teigė „DOJUS agro“ atstovė D. Tatarūnaitė-Zubenienė, pastaruoju metu ūkininkai renkasi vis galingesnius ir geriau sukomplektuotus traktorius. Labai padidėjo 230–250 AG traktorių paklausa. Iš 100 šiemet parduotų traktorių – variklio galingumo vidurkis yra 197 AG. „Ūkininkai renkasi „John Deere“ traktorius, nes ir po penkerių metų eksploatacijoje jų kokybė išlieka nepakitusi, o kaina net padidėjusi, – pastebi D. Tatarūnaitė-Zubenienė. – Paslaptis – elementari: „John Deere“ traktorių dažniausiai vairuoja pats ūkio šeimininkas, kuris išmano techniką, ją prižiūri ir tausoja.“
LŽŪTA vadovo E. Bėronto pastebėjimu, žemės ūkio technikos kompanijų atstovai Lietuvoje vertina siūlomų mašinų prekių ženklus. Viešai žinoma, kad „John Deere“ atstovauja „DOJUS agro“ bendrovė, „New Holland“ – „Lytagra“, „Valtra“ – „Rovaltra“, „Massey Ferguson“ – „East West Agro“, „Case IH“ – „Dotnuva Baltic“, „Fendt“ – „Ivabaltė“, „Deutz Fahr“ – „Žemtiekimas“, „MTZ“ – „Agroservisas LT“ ir kt. Įsigyti technikos, ją prižiūrėti, pirkti atsarginių detalių ūkininkui atsieina beveik pusę ūkio išlaidų. Patys brangiausi – dar nepagaminti traktoriai.
„Statistiką iškreipia įregistruoti nauji, bet tuo pat metu į trečiąsias šalis kaip dėvėti išvežti traktoriai“, – neabejoja UAB „Rovaltra“ vykdantysis direktorius Jonas Trainaitis. Jo turimomis oficialiomis žiniomis, per 7 šių metų mėnesius šalyje įregistruota 611 naujų traktorių: sausio mėn. – 60, vasarį – 53, kovą – 87, balandį – 127, gegužę – 93, birželį – 95, liepą – 96.
„Liepą iš 96 traktorių net 63 buvo registruoti išperkamosios nuomos kompanijų vardu, – pastebi J. Trainaitis, – nuo metų pradžios iš 611 traktorių net 290 buvo registruoti minėtų kompanijų vardu.“
Ūkio kieme – beveik nenaudojama, bet statistikoje egzistuojanti technika.
Registrų centro duomenimis, išperkamąja nuoma šiemet ūkininkai įsisigijo 138 traktorius „John Deere“, 94 – „Massey Feerguson“, 87 – „Valtra“, 70 – „Case IH“, 55 – „Claas“, 47 – „New Holland“, 29 – „Fendt“, 27 – „Deutz–Fahr“, 21 – „Steyr“, 11 – „Hattat“, 10 – „Kubota“, 8 – „TYM“, 6 – „Kioti“, 6 – „Zetor“, 1 – „Branson“, 1 – „Farmtrac“.
„Prienų rajone įregistruoti 3 443 traktoriai, – sako Prienų r. savivaldybės Investicijų skyriaus vyr. specialistas Donatas Šimukonis, – tačiau jie naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir statybose, komunaliniame ūkyje, miško darbuose. Patys populiariausi – „John Deere“, „New Holland“, „Valtra“. Yra ir baltarusiškų „Belarus MTZ“. Iki šiol pirmąkart nauji jie buvo registruojami Latvijoje ar Lenkijoje, o paskui atvežami į Lietuvą kaip naudoti. Jie tapo paklausūs ir net 4–5 tūkst. Eur pabrango, kai Žemės ūkio ministerija paskelbė apie 15 tūkst. Eur paramą smulkiems ūkiams. Ūkininkai už tokią sumą galėjo nusipirkti 1997–2007 m. pagamintą dar važiuojantį baltarusišką traktorių. Viešojoje erdvėje sklando pranešimų, kad šalies žemės ūkyje dirba apie 80 tūkst. tokių traktorių.“
Remiantis ŽŪIKVC duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota mažiau naujų traktorių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet pirmą kartą įregistruoti 172 nauji traktoriai, pernai atitinkamai tuo pačiu laikotarpiu – 381 traktorius. Nors naujų traktorių, pagamintų 2021–2022 m., pirmą kartą Lietuvoje įregistruota mažiau nei pernai, tačiau bendrai, įskaitant naudotus, bet registruotus pirmą kartą, įregistruota daugiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Iš viso pirmą kartą Lietuvoje 2022 m. sausį–birželį įregistruoti 1 494 traktoriai (pernai – 1 387). Daugiausia įregistruota korėjietiškų „Yanmar“ traktorių – 436, iš jų nė vieno naujo. Vakarietiškų traktorių lyderis – „John Deere“, pirmą kartą įregistruoti iš viso 289 traktoriai, iš jų – 39 nauji (pernai tuo pačiu metu atitinkamai 304 ir 106). Antroje vietoje tiek pagal bendrą skaičių, tiek pagal pirmą kartą įregistruotus naujus traktorius yra „Massey Ferguson“: atitinkamai 141 ir 29. Trečioje vietoje pagal pirmą kartą įregistruotų Lietuvoje vakarietiškų traktorių skaičių – „Case IH“: įregistruoti 127 traktoriai, iš jų – 26 nauji. Ketvirti pagal pirmą kartą įregistruotų traktorių skaičių – „Valtra“ ir „Claas“ (abiejų po 87 traktorius, iš jų nauji atitinkamai 23 ir 19), penkti – „New Holland“ (77 ir 16), šešti – „Fendt“ (69 ir 11). Septintoje vietoje pagal pirmą kartą registruotų vakarietiškų traktorių skaičių 2022 m. pirmąjį pusmetį yra „Deutz–Fahr“ (įregistruoti 36 traktoriai, iš jų – 7 nauji), aštuntoje – „McCormick“ (iš viso 15 ir nė vieno naujo). Tarp pirmą kartą įregistruotų traktorių nemažai „Belarus MTZ“ – per pirmą pusmetį jų įregistruota 112, iš jų nė vieno naujo. Šie traktoriai užima 7,5 proc. pirmą kartą Lietuvoje registruotų traktorių rinkos.
LŽŪTA vadovas E. Bėrontas tvirtina negalintis pasakyti, kiek ir kokios žemės ūkio technikos esama šalyje. Sankcijos neapsaugo rinkos nuo ES reikalavimus ir standartus neatitinkančių traktorių. Žemės ūkio ministerija, kuri tarsi kuruoja statistiką apie žemės ūkio techniką kaupiantį ŽŪIKVC, tuo pat metu primena, kad žemės ūkio technikos įregistravimą, perregistravimą ir išregistravimą vykdo savivaldybių administracijos, jos vertina technikos priemonę ir registracijai pateiktus dokumentus.
Kai žmogus perka traktorių, kainuojantį kaip namo Kaune statyba, jis atsakingai registruoja pirkinį savivaldybėje. Kuomet valstybė pasiūlo ūkininkui keliolikos tūkstančių eurų paramą, perkamas įkyrėjusios kokybės, bet vis dar riedantis traktorius. Dirbdamas su tokiu, žmogus keiks dieną, kai į jį sėdo.
Autoriaus ir redakcijos nuotraukos
2022.08.14
Susijusios temos - skaitykite: ŽŪIKVC, žemės ūkio technika, įregistruota technika, LŽŪTA, Erikas Bėrontas