Paukščių gripas patvirtinamas vis daugiau žinduolių rūšių: ko tikėtis?

Didelis netikėtumas buvo šios ligos protrūkis audinių ūkyje Vakarų Ispanijoje. Sausį šį atvejį aprašė mokslo žurnalas „Science“. Kai gyvūnai pernai spalį pradėjo gaišti, veterinarijos specialistai įtarė SARS-CoV-2. Juk panašių atvejų audinių ūkiuose būta kitose šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Tačiau laboratoriniai tyrimai atskleidė tikrąją priežastį – paukščių gripas. Ūkyje buvo nugaišinta daugiau nei 50 tūkst. audinių. Nė vienas darbuotojas nuo gyvūnų neužsikrėtė.

Gruodžio mėnesį Kaspijos jūroje ėmė masiškai kristi ruoniai. Pradžioje įvardyta, kad dėl neaiškių priežasčių nugaišo 700 šių jūros gyvūnų, bet galiausiai skaičius išaugo iki 2,5 tūkst.  Masiniai kritimai pasireiškė netoli tos vietos, kur prieš kelis mėnesius buvo rastos laukinių paukščių gaišenos. Dagestano valstybinio universiteto mokslininkai nustatė, kad ruonius pražudė paukščių gripas. Šis protrūkis pirmąjį kartą buvo paminėtas paukščių gripo internetiniame dienoraštyje. Pastarosiomis dienomis ruonių masinio kritimo atvejis dažnai minimas bei analizuojamas užsienio žiniasklaidoje. Neatmetama prielaida (ji anaiptol dar nėra patvirtinta mokslo), kad virusas taip mutavo, kad ruoniai galėjo užsikrėsti vienas nuo kito. Tai būtų pirmasis toks atvejis laukinėje gamtoje.

Tačiau apie pavienius atvejus, kai paukščių gripui per tiesioginį kontaktą tapo imlūs laisvėje gyvenantys žinduoliai, pranešama iš viso pasaulio. Jungtinėse Amerikos Valstijose virusas buvo patvirtintas trims lokiams grizliams.

Pasaulio mokslininkai vis dar sutaria, kad paukščių gripas yra pirmiausia paukščių liga. Tačiau tuo pat metu atidžiai tiriama rizika, kad virusas mutuodamas gali išplisti į kitas rūšis.

Jungtinės Karalystės (JK) Gyvūnų ir augalų sveikatos agentūra (APHA) skelbia, kad nuo 2021 metų Anglijoje, Škotijoje, Velse krito daugiau nei 170 žinduolių  – raudonųjų lapių bei eurazinių ūdrų. Labai patogeniškoas paukščių gripas (H5N1) buvo patvirtintas 9 atvejais.

Veikiausiai ūdros bei lapės užsikrėtė misdamos infekuotus paukščius. Įrodymų, kad virusas galėtų plisti tarp žinduolių, nėra, ir tokia tikimybė vertinama kaip visai menka.

Problemą nagrinėjusiam BBC žurnalistui APHA mokslinių paslaugų direktorius prof. Ianas Brownas teigė, kad JK nacionalinė paukščių gripo darbo grupė intensyvina paukščių gripo atvejų žinduoliams stebėseną bei viruso genomo analizę. Profesoriaus manymu, kovai su paukščių gripu reikalingos didesnės tarptautinio masto priemonės. Mokslininkas neatmeta rizikos, kad keičiantis virusui paukščių gripas gali tapti tokia pandemija kaip Covid-19.

BBC taip pat cituoja Pasaulio sveikatos organizacijos pasaulinės gripo programos vadovą dr. Wenqingą Zhangą, pasak kurio, viruso plitimo grėsmė su metais didėja. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) BBC patvirtino, kad nuo 2021 metų spalio užfiksuota beveik 42 mln. pavienių paukščio gripo atvejų naminiams ir laukiniams paukščiams. Nuo šios ligos krito beveik 15 mln. naminių paukščių ir dar daugiau nei 193 mln. buvo nugaišinti. Taip pat užregistruota 119 protrūkių, kai buvo paveikti žinduoliai, bei apie 200 pavienių atvejų. WOAH fiksuoja, kad per pastaruosius 18 mėn. tokių nerimą keliančių pranešimų daugėja.

Kas vyksta ir kokie tikėtini tolimesni scenarijai, gilinosi nyderlandų NRC.nl. Roterdamo sveikatos mokslų organizacijos „Erasmus MC“ virusologijos profesorius Ronas Fouchieras teigė nesiimantis spėlioti, kiek toli pažengs viruso mutacija, ar gali tapti nauja grėsme žmonijai. Kita vertus, tereikia šiek tiek genetinių modifikacijų. Paukščių organizme pavojingasis virusas gyvena daugiausia žarnyne. Žmonių pandeminį gripą visada sukelia kvėpavimo takų virusai – liga plinta čiaudint, kosint ir pan. „Štai kodėl dabartinis paukščių gripo virusas greitai neužkrečia žmonių. Bet tai gali greitai pasikeisti, jei virusas užkrės žinduolį ir susimaišys su vienu ar keliais žinduolių gripo virusais“, – profesorių cituoja NRC.nl.

Tačiau profesorius neatmeta ir to, kad dabartinis pasaulinis paukščių gripo viruso protrūkis galiausiai gali išsikvėpti savaime.

ŪP apžvalga

Asociatyvi 123rf nuotrauka