Pavasarį – sėti, rudenį – pjauti

Ūkininkus talžo ir gamtos stichijos, ir valdžios sprendimai. Kaip išlikti? Vieno pažangiausių ir stipriausių Prienų ir Birštono krašto ūkininkų Jono Gradecko atsakymas paprastas: atėjus pavasariui – sėti, o rudenį – nuimti derlių. Jei užklumpa sunkumai – nenuleisti rankų ir visada surasti išeitį.

Startas – šeimyninė ranga

„Jaunystėje taisiau automobilius ir apie ūkininkavimą negalvojau, tačiau susiklostė taip, kad tėvai norėjo auginti gyvulius, tad pardavėme tėvų namus gyvenvietėje ir įsikūrėme atokesnėje Naudžiūnų kaimo vietoje“, – apie postūmį ūkininkavimo link kalbėjo J. Gradeckas.

Įsikurti reikėjo pinigų, tad Gradeckai nusprendė jų užsidirbti šeimyninės rangos būdu augindami kiaules ir, 1989 m. įregistravę ūkį, tapo pirmaisiais Prienų ir Birštono krašto ūkininkais. „Užauginę pirmuosius 30 paršelių, juos bei pašarų jiems davė kolūkis, paskaičiavome, kad taip dirbti verta, tad dar dvejus metus auginome kiaules šeimyninės rangos būdu. 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę ir tėvui gavus 28 ha žemės, kiaulininkystės verslą ėmėme plėtoti savarankiškai“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Gradeckas.

Kiaules ūkininkai pagal danišką technologiją augino iki 2006-ųjų, kasmet užaugindami po 2 000 kiaulių, kol žymiai pabrangus grūdams, o kiaulienai atpigus, kiaulių auginti nebeapsimokėjo. Patyrę didelių nuostolių, Gradeckai kiaulininkystės atsisakė ir dėmesį sutelkė į augalininkystę.

Stiprus augalininkystės ūkis

Šiandien daugiau kaip 500 ha ūkį J. Gradeckas valdo su sūnumi Justinu, Vilniaus kolegijoje baigusiu agroverslo vadybos studijas. Žmona Laima tvarko pirminę ūkio buhalteriją, o antrinę – Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistės. Gradeckai turėjo ir daugiau žemės, tačiau pačių nederlingiausių plotų atsisakė, nes jos imlios darbui, o ne pelnui.

Anot J. Gradecko, jie augina tradicinius javus: kviečius, rapsus, pupas. Didžiausius žemės plotus, 230–250 ha, ūkininkai kasmet skiria kviečiams, daugiau nei 100 ha užsėja žieminiais rapsais, o likusią dalį skiria pupoms, kurios – gana įnoringi augalai. „Jei užklumpa karščiai, jos užauga prastai arba visai neužauga. Kelerius metus derlius buvo gana prastas, o šiemet pupos užderėjo gerai“, – džiaugėsi ūkininkas. Šiemet Gradeckai pasėjo ir grikių, jų derlius nenuvylė.

Gradeckų ūkyje beveik visą laiką buvo taikomi neariamosios žemdirbystės metodai. Dirvą ūkininkai tik supurendavo diskiniais skutikliais, jos neardami. Ypač pasiteisino 3 metrų darbinio pločio „Väderstad Rapid“ sėjamoji. Ja buvo galima kokybiškai pasėti į minimaliai išdirbtą dirvą. Naudojant šią sėjamąją, stipriai padidėjo javų derlingumas, o darbo ir išlaidų sumažėjo – nereikėjo suartų laukų lyginti, kultivuoti. Tačiau 2008-aisiais ūkininkai, paklausę labai kompetentingų patarėjų, laukus suarė. „Iš karto krito derlingumas, patyrėme didelių nuostolių. Prireikė beveik dešimtmečio, kol pavyko atstatyti buvusią dirvožemio būklę, o kartu – ir derlingumo lygį. Galbūt taikant neariamąją žemdirbystę pridygsta daugiau piktžolių, bet tai nesunkiai išsprendžiama problema“, – tikino J. Gradeckas ir pridūrė, kad gerą derlių užauginti padeda šiaudų įterpimas į dirvą ir atsakingai taikoma sėjomaina.

Darbuotojų rasti sunku

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje, „Ūkininko patarėjas” Nr. 137, 2022 m. gruodžio 3 d.

Kaip užsisakyti el. leidinio versiją.

ŪP korespondentė Rita KRUŠINSKAITĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.