Pavasarinės šalnos sumažino rapsų, javų, bulvių derlių: draudimo išmokos – 6 mln. eurų

„Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7  tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose. Šiuo metu aktyviai vertinami vasariniai augalai“, – pasakoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.

Balandžio 28 d. prasidėjusios šalnos šiemet tęsėsi neįprastai ilgai, kai kuriuose regionuose – net visą mėnesį. „VH Lietuva“ dėl šalnų patirtų nuostolių gavo 823 žemdirbių pranešimus.  Teko apžiūrėti daugiau kaip 3 tūkstančius laukų. Nukentėjo daugiau nei 35 tūkst. hektarų pasėlių, iš jų – 26 tūkst. hektarų žieminių rapsų, 8 tūkst. hektarų javų, daugiau kaip 200 hektarų kukurūzų, 140 hektarų cukrinių runkelių ir apie 100 hektarų bulvių.

Pranešimų apie šalnos pakąstus pasėlius sulaukta iš visų Lietuvos regionų. Labiausiai šalna šiemet sumažino derlių Kėdainių, Pakruojo, Mažeikių, Panevėžio, Radviliškio, Kauno, Joniškio, Vilkaviškio, Šiaulių ir Akmenės rajonų žemdirbių laukuose.

„Pastaruosius dvejus metus žemdirbiai susiduria su šalnos nuostoliais laukuose. Pernai gegužę stiprios šalnos buvo keletą naktų. Šiais metais šalnos tęsėsi ilgai, net mėnesį laiko, ir pažeidė tuos pačius augalus keliuose skirtinguose augimo tarpsniuose. Toks reiškinys fiksuotas pirmą kartą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Kartu su Vokietijos ir Lenkijos kolegomis atlikome pirminius vertinimus ir parinkome patį optimaliausią šalnų nuostolių vertinimo procesą bei eigą“, – išskirtinę situaciją apibūdina T. Rickevičienė.

Pasak ekspertės, šalnų pažeistų augalų vertinimas trunka gana ilgai – keliais etapais: žalų vertinimo ekspertai vyksta į laukus ir stebi, kaip ir kiek augalas atsigauna po šalnos „apkandžiojimo“, kiek derliaus bus prarasta dėl šalnos, o svarbiausia – tinkamai įvertinti ir atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius.

„Šiandien visoje Lietuvoje dar yra likę pavienių pasėlių, kuriuos ekspertai dar turi apžiūrėti ir įvertinti galutinius derliaus nuostolius. Šių metų išskirtinumas – turėjome nemažai žemdirbių, kurie po pirmųjų šalnų skubėjo pasėlius atsėti. Kai kurie žemdirbiai grikius turėjo atsėti kelis kartus, nes grikiai labai jautrūs šalnoms“, – vaizdą piešia „VH Lietuva“ pasėlių žalų vertinimo vadovė T. Rickevičienė.

Sudėjus žiemą iššalusius pasėlių laukus, apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ iš viso šiemet jau skaičiuoja daugiau kaip 8 mln. eurų draudimo išmokų.

Pasak „VH Lietuva“ vadovo Martyno Rusteikos, šiais metais Lietuvoje jau fiksuotos 6 iš 8 draudžiamų pasėlių rizikų: liūtis, audra, kruša, šalna, iššalimas (peržiemojimas) bei stichinė sausra. Neužfiksuotos liko tik 2 rizikos – ilgalaikis lietus ir ugnis.

„Per 15 veiklos metų Lietuvoje to nėra buvę. Šiais metais neįprasta, kad, tęsiantis ilgų šalnų periodui, lygiagrečiai pradėjo ryškėti stichinės sausros padariniai. Tokių atvejų tiek Europoje, tiek Lietuvoje nėra buvę. Praėjusią savaitę atvyko dešimt žalų vertinimo vadovų iš skirtingų šalių, kad užfiksuotų ir surinktų daugiau informacijos, kauptų praktines žinias apie šią situaciją. Tai – akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai, kuriuos žemės ūkio sektoriuje fiksuojame anksčiausiai iš visų sektorių“, – įžvalgomis dalinasi M. Rusteika.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ vienija 2,5 tūkst. žemdirbių, apima 96 proc. visos pasėlių draudimo rinkos ir pernai buvo apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvoje pasėlių hektarą.

Vokietijos savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ (VH) dirba jau 199 metus ir apima daugiau kaip 110 tūkst. žemdirbių patirtį 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.

Partnerio turinys

Titulinėje nuotr.: į Lietuvą atvyko tarptautiniai ekspertai – to nėra buvę, kad tęsiantis ilgų šalnų laikotarpiui pradėtų ryškėti ir stichinės sausros padariniai.