Pavasarinis PERSIKRAUSTYMAS

Kaip atskirti ką persodinti?

Pirmasis žingsnis – palangės „gyventojų“ apžiūra. Po jos ir nutarsite ką persodinti būtina, o kas dar gali palūkėti kitų metų.

Kad vazonėlis tapo per mažas pamatyti paprasta – dugne lenda šaknelės, o šoniniai ūgliai šliejasi prie kraštelių. Jei įmanoma, augalą galite iš vazono iškelti, paaiškės, ar dar yra vietos šaknims, kiek liko žemių.

Pavasarį verta persodinti visas gėles, kurios meta lapus, gelsta ir blogai auga – kaip kitaip augalas gali parodyti, kad jo gyvenimas visai prastas?

Renkamės tinkamiausią vazoną

Moliniai. Augalams patys tinkamiausiai yra moliniai, niekuo nedengti vazonai. Jų sienelės korėtos, pralaidžios orui, kurio ypač reikia augalų šaknims. Be to, pro sieneles išgaruoja vandens perteklius, t.y. reguliuojamas drėgmės kiekis, mažesnis pavojus augalą perlaistyti. Tačiau žemė tokiame vazone 2–3 laipsniais vėsesnė.

Stikliniai. Stikliniai indai naudojami orchidėjoms auginti arba florariumui –miniatiūrinei kompozicijai iš kaktusų, sukulentų. Kitų augalų šaknys stiklo vazonuose gali apdegti nuo saulės. Tie augalai, kurie paprastai auga grunte, nemėgsta, kad jų šaknys būtų šviesoje. Temperatūros jiems reikia žemesnės bei pastovesnės.

Plastikiniai. Šie vazonai turi privalumų: ant sienelių nesikaupia nuosėdos, ilgai atrodo nauji ir švarūs. Per indo sienelę negaruoja vanduo, todėl ir laistyti reikia rečiau. Žemė vėdinasi iš viršaus, todėl būtina pridėti korėtų medžiagų (keramzito, putplasčio).

Plastikiniai vazonai būna lygiu dugnu ir su kojelėmis. Iš šių geriau pasišalina vandens perteklius, galintis sukelti šaknų puvinį.

Skaidraus plastiko vazonai nepamainomi orchidėjoms. Juos galima įdėti į spalvoto stiklo dekoratyvinius vazonus. Tokios pat spalvos kaip žiedai arba atvirkščiai – kontrastuojančios.

Su skylute, ar be? Pageidaujamos spalvos, dydžio ar formos glazūruotų molio vazonų su skylute aptiksime ne visuomet. Todėl dažnai susigundoma augalą sodinti į vazoną be skylutės, tikintis, kad ją atstos storesnis drenažo sluoksnis. Tačiau praktika rodo, kad augalams tokios sąlygos nepatinka.

Forma. Renkantis vazoną, reikia atkreipti dėmesį ne tik į jo dydį, bet ir formą. Pavyzdžiui, palmėms, kurių šaknys auga gilyn, patinka siauri, bet gilūs vazonai“, - sako J.Varkulevičienė.

Vazono paruošimas

„Parsinešus namo naują keramikinį vazoną, jį bent parą reikia palaikyti vandenyje, kad vėliau molis neištrauktų drėgmės iš paties augalo. Taip vazoną ne tik drėkiname, bet ir išplauname. Jei bus sodinami jautresni rūgštims augalai, verta keletą kartų pakeisti vandenį. Jei gėlės persodinamos į seną vazoną, prieš tai jį reikia kruopščiai išplauti, išvalyti, perskalauti verdančiu vandeniu“, – nepavargsta kartoti J.Varkulevičienė, nors, regis, tokia savisauga bet kuriam gėlininkui yra savaime suprantamas.

Klaida – per didelis vazonas

Anot J. Varkulevičienės, tai viena dažniausių pradedančiųjų gėlininkų klaidų.

„Persodintos į per didelį vazoną gėlės pradės nykti, nes žemė jame ims rūgti. Per plačiuose induose substratas susiplaka. Augalai blogiau auga, nes jiems per daug drėgmės ir trąšų“, – kodėl toks augalo „palepinimas“ yra kenksmingas paaiškina VDU Botanikos sodo oranžerijos vadovė.

Didesnių vazonų nereikia ir formuojamiems bonsams, nes persodinant paprastai patrumpinamos jų šaknys.

Geriausia gėlę persodinti į 1–2 centimetrais didesnį vazoną. Jei per skylutę jau lenda šaknys, naujas vazonas gali būti didesnis 5 centimetrais.

Išimtis

Kiek didesnį vazoną už buvusįjį reikia parinkti konkrečiam augalui, įvertiname pagal tai, kaip sparčiai jis auga. Dažniausiai taip nutinka, jei augalą išsiauginame iš kauliuko, pavyzdžiui, avokadas, kartą jau išdygęs, auga stulbinamai greitai, tad jį galima sodinti į net 10 cm didesnį indą. Patyrę gėlininkai didesnius ir tvirtesnius augalus, kuriuos ne taip lengva persodinti, perkelia į maždaug 6 cm didesnius vazonus. Tuomet galima tikėtis, kad vietos jiems pakaks kelis sezonus.

Substrato pasirinkimas

Persodinimo esmė – didesnis naujo substrato, kuriame yra maistingųjų medžiagų, kiekis. Todėl tinkamo substrato parinkimas yra svarbiausia šio darbo dalis siekiant sėkmės. Laimė, dabar parduotuvėse jų pasirinkimas yra didelis ir paskirtis nurodyta aiškiai. Ilgainiui atrandame, kurio gamintojo substratai patinka labiausiai, kartais į juos galima įmaišyti tam tikrą dalį biohumuso. Negera mintis sodinti augalą vien į jį – „per riebus maistas“ ir mažas pralaidumas orui augalams nepatinka.

„Lengvesnė žemė, daugiau lapinė, durpinė, tinka augalams, turintiems plonas, smulkias šakneles – sanpaulijoms, paparčiams. Sunkesnė, kurioje yra daugiau daržo ir kompostinės žemės, tinka brandesniems ir stambesnių šaknų augalams – palmėms, fikusams, dracenoms, jukoms, klivijoms. Prieš sodinant augalus, substratą reikia pravėdinti ir sudrėkinti. Tai patogu padaryti tiesiog prakirpus maišą kelias dienas iki persodinimo ir nepatingint kas kiek laiko pamaišyti“, – sako J.Varkulevičienė.

Priežiūrą lengvina granulės

Tręšti augalus galima pradėti praėjus 3–4 savaitėms nuo persodinimo. „Trąšų granulės išties yra patogios naudoti. Jei teisingai parinksite, tai jų pakaks 3–6 mėnesiams – praktiškai visam augimo sezonui, o kitą kartą persodinant vėl galima jomis tręšti“, – sako J.Varkulevičienė.

Dar vienas geras dalykas, padedantis iš anksto pasirūpinti augalais tuo metu kai atostogausite, yra drėgmę ir maisto medžiagas kaupiančios granulės. Augalus, kuriuos persodinant į substratą įdėta minėtų granulių, reikia laistyti daug rečiau. „Tik čia svarbu jų nepadauginti, būtina laikytis rekomendacijų. Jei granulių per daug, jos, išmirkę vandenyje, net žemę iš vazonėlių iškelia – tikrai nekoks vaizdas būna“, - perspėja J.Varkulevičienė.

Granulės pradeda veikti maždaug po 2–3 savaičių, mat maždaug per tiek laiko augalų šakniaplaukiai įauga į granulių kristalus. Kol taip neatsitinka, augalai drėgmės nepasisavina. Todėl pirmosiomis savaitėmis į gruntą su granulėmis pasodintus augalus reikia laistyti kaip įprasta, nes kitaip jie paprasčiausiai nuvys.

Persodinimo eiga

Pasiruošimas. Paprastai likus dienai iki persodinimo, augalai gausiai palaistomi. Tačiau jei norėsite gėles išimti be senų žemių laistyti kaip tik nereikia, nes bus lengviau žemes nupurtyti. Persodindami gėles iš anksto pasiruoškite paklotą, ant kurio dirbsite, keramzito, aštrų peilį ar žirkles, smulkintos medžių anglies arba cinamono miltelių.

Imame iš vazono. Iš plastiko vazonėlių augalus išimti lengva. Išskyrus tuos atvejus, kai šaknelės įsikabinusios į dugno ertmę. Augančius moliniuose vazonuose lengviau ištrauksime pastuksenę į šonus. Dideliuose induose substratą gali tekti nuo sienelių atskirti peiliu. Paskui vazonas guldomas ir atsargiai išimami augalai.

Šaknys. Jeigu iš vazono traukiamas labai tankus šaknų raizginys, jį reikia pirštais atsargiai praskirstyti. Jei tarp pirštų rudi šaknų galiukai tyžta, šaknis reikia pakirpti. Žaizdos barstomos trinta medžių anglimi arba cinamonu. Anglis, skirta griliams, netinka, ji dažnai būna sulaistyta skysčiais, skatinančiais degimą.

Persodiname. Jei nenorime, kad augalas sparčiai augtų, galime sodinti į tokio paties dydžio indą, tačiau prieš keičiant substratą, reikia dar ir apgenėti šaknis.

Į pasirinkto dydžio vazoną pilame drenažo sluoksnį, paskui substratą. Į vidurį įdedamas augalas, o jo šaknys užberiamos substratu. Geriausia, jei augalas augs tokiame pat aukštyje kaip anksčiau, o šaknys nesieks indo sienelių.

Vazoną su pasodintu augalu galima lengvai pastuksenti, jei palaisčius substratas suslūgsta, tuomet galima pridėti dar.

„Rasų“ korespondentė Daiva VALEVIČIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.