Nagrinėti pasėlių deklaravimo kazusus, diskutuoti apie pernai patirtus sunkumus, šiems metams numatytus pakeitimus, kurie kol kas dar nepatvirtinti, nes taisyklės nepaskelbtos, G. Špakauskui prisiėjo pilnutėlėje Kupiškio kavinės „Janta“ salėje. Besidominčiųjų susirinko tiek, kad teko ieškoti papildomų kėdžių. Susitikimą organizavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyrius, pakvietęs atvykti ir Biržų krašto ūkininkus. Šie buvo ypač aktyvūs.
Ar neturėtų tokiais mokymais, seminarais užsiimti valdžios institucijos, kurios kuria šalies žemės ūkio vystymo planus, strategijas ir vizijas, reglamentus, tvarkas? Į tokį klausimą dar prieš diskusijas užkalbinti ūkininkai atsakė, kad su valdiškais kalbėtojais yra tik laiko gaišatis, plepalai, o čia yra žmogus praktikas, žino apie ką kalba, nes pats viską daro ir išmano.
Kelias geras valandas užtrukusiame susitikime G. Špakauskas apžvelgė ekoschemų naujienas, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) standartų reikalavimus paeiliui ir papunkčiui, numatomas išimtis šiemet ir kitais metais, akcentuodamas daugiausiai nerimo ūkininkams sukeliančias problemas: daugiamečių pievų apsaugą (išartųjų pievų atkurti nereikės), paviršinių vandens telkinių apsaugos juostas, reikalavimus augalų kaitai, tarpiniams pasėliams, pūdymams, negamybinėms veikloms. Ūkininkai diskutavo apie tikrintojų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros sveikos nuovokos stoką, kai deklaruoti pasėlių plotai pakinta dėl šernų padarytos žalos, dėl gamtos kataklizmų, o atsakomybė tenka ūkininkui, neva nepaisančiam įsipareigojimų ir už tai netenkančiam išmokų. Pasak G. Špakausko, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo derybinėse grupėse daug kalbėta apie protingos tolerancijos taikymą visuose aplinkosauginiuose žemės naudojimo reikalavimuose. Bet kad tai būtų pritaikoma, reikia ir proto, ir tolerancijos. O jeigu jų nėra?..
Auditorija smagiai pasijuokė, kai išgirdo ūkininkės papasakotą istoriją šia tema. Žemaitis ūkininkas, neapsikentęs jo pasėlių laukus niokojančių gervių, apie bėdą pranešė Aplinkos ministerijai (AM). Paskambino telefonu, ten atsiliepė specialistė, išklausė ir patarė įsirengti apsaugos priemones – pasistatyti tvorą. „Kokia ji turėtų būti?“ – paklausė ūkininkas. „Na, kokių 2 m aukščio reikėtų“, – pasvarstė specialistė. „Iš tikrųjų, nedidelis skirtumas tarp gervės ir karvės, tik dvi raidės skiriasi,“ – šmaikštavo auditorija.
Lektorius akcentavo, kad nuovoką valdininkams sugrąžinti padeda paprasti dalykai. Štai AM paveikiausias buvo Telšių ūkininkų atvežtas mėšlo karutis ir srutų bidonas prie ministerijos durų, ministras Simonas Gentvilas kaip mat surado laiko patvirtinti mėšlo išvežimo į laukus tvarkos išimtį.
„Ūkininko patarėjo“ po renginio pakalbintas G. Špakauskas sakė nesigailintis sugaišto laiko šiai mokomajai kelionei pas aukštaičius. Jam jau teko dalytis žiniomis su Radviliškio r. ūkininkais, sutarta susitikti ir su Joniškio žemdirbiais. Dar tenka konsultuoti socialinio tinklo draugus, kurių yra apie tūkstantis, taigi ūkininkavimas šiais nelengvais laikais turi įvairių „žanrų“.
Autorės nuotraukos
Viršelio nuotr.: seminaras apie deklaravimo aktualijas sudomino gausų būrį Biržų ir Kupiškio rajonų ūkininkų.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.