Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantų pastebėjimu, balandžio pabaigoje ūkininkų darbams laukuose trukdė nepalankios meteorologinės sąlygos. Negana to, kad pūtė gūsingi vėjai, laikėsi žema temperatūra, dar vietomis iš dangaus pažiro ir ledukų bei sniego. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Zarasų skyriaus pirmininko Dariaus Viliūno nuomone, iki šios savaitės vidurio sausra kaip ir buvo prasidėjusi.
„Labai reikėjo lietaus, nors plika akimi drėgmės trūkumo pasėliuose nesimatė, pageltonavusių plotų dar nėra. Po žiemos buvo šiek tiek iššutusių pasėlių dėl storos sniego dangos. Tačiau giliau žemėje – jau sausa. Pas mus nelijo gal tris–keturias savaites“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pašnekovas.
Dėl permainingų, nepalankių orų, D. Viliūno pastebėjimu, šiaurinėje Lietuvos dalyje esančiame Zarasų krašte, palyginti su kitais regionais, augalų vegetacija atsilikusi. Dirvožemis dar šaltas ir pasėliai neskuba augti.
„Stebime situaciją, žiūrime, kas bus toliau, ir tikimės kuo greičiau sulaukti normalaus lietaus. Nesinori svarstyti, kas bus rudenį, jei ir toliau šį pavasarį bus sausa. Sinoptikai mums lietaus prognozuoja ne kažin kiek. Tikiuosi, kad jų prognozės nepasitvirtins“, – vylėsi LŪS Zarasų krašto ūkininkų pirmininkas.
Nemažai zarasiškių ūkininkų užsiima mėsine galvijininkyste. Pasak D. Viliūno, jau dabar kai kuriems striuka su pašarais, todėl gyvulius išvarė į ganyklas. Tik gyvuliams nelabai yra ką ten ėsti – trūkstant drėgmės, žolė neskubėjo augti, vešėti.
„Mano ūkis mišrusis, daugiausia užsiimu augalininkyste, laikau keletą pieninių karvių. Žieminės kultūros šiek tiek nukentėjusios, pasėliai paretėję. Dėl vasarinių kultūrų – dar niekas neaišku“, – aiškino ŪP pašnekovas.
Neilgai trukus ūkininkas pradės grikių sėją. Kadangi žemė nėra derlinga, D. Viliūnas ne vienus metus augina šią nelepią ir neišrankią kultūrą. Bet ir grikiams, kaip ir kitiems pasėliams, būtina drėgmė.
Panaši situacija ir Zanavykijoje, kurioje dominuoja augalininkystės ūkiai, o pavienių gyvulių augintojų – mažai. Šakių r. ūkininkų sąjungos (ŠRŪS) pirmininkas Mindaugas Martinaitis pasakojo, kad žiemą jų kraštui kliuvo mažiau sniego negu, pavyzdžiui, Žemaitijai. „Po to, kai ištirpo sniegas, pas mus, galima sakyti, rimčiau ir nelijo. Vieną kartą palašino apie 5 mm, kitą – vos 2 mm. Arčiau Šakių buvo ir yra sausiausia, apie Griškabūdį – šiek tiek daugiau drėgmės, bet tikrai augalams nepakankamai“, – šios savaitės pradžioje apgailestavo pašnekovas.
Bendrai situacijai pasėliuose, pasak M. Martinaičio, didžiausią įtaką ir daro du faktoriai – sausra ir šalnos. Ir abu jie pasireiškė – augalus gąsdino, neleido jiems normaliai vegetuoti ne tik drėgmės stoka, bet ir ilgalaikės šalnos.
„Dalis mūsų žemės yra sunkesnė, bet visi augalai jau kenčia dėl drėgmės trūkumo. Žieminiai kviečiai vystosi lėtai, netolygiai, stoja stiebų augimas. Gal kažkiek labiau prisitaiko rapsai, kurių šaknys įsiskverbia giliau. Rapsai po truputį pradeda žydėti, todėl jiems dabar labiausiai gali pakenkti šalnos. O šalnų dar tikrai galime sulaukti. Pernai mano ūkyje rapsai nemenkai nukentėjo nuo šalnų“, – apie galimas grėsmes augalams svarstė ūkininkas.
Dėl nepalankių orų ŠRŪS pirmininkas savo ūkyje buvo priverstas atidėti purškimus. Šalnos neleido purkšti žieminių kviečių augimo reguliatoriaus, purškimus buvo galima atlikti tik praėjus mažiausiai porai dienų po šalnų. Šylant orams būtina įvertinti augimo reguliatoriaus naudojimo poreikį veislėms, kurios linkusios išgulti. Kilo problemų ir su purškimu nuo piktžolių. Laiku to nepadarius, pasak ūkininko, galima sulaukti antrosios piktžolių bangos. Nors pasėliai vargsta, piktžolės dygsta ir plinta, pasisavindamos augalams taip reikalingą drėgmę bei mineralinį azotą.
„Viršutiniame dirvožemio sluoksnyje tikrai mažai drėgmės, o pastarosiomis dienomis pučia smarkūs ir gūsingi vėjai, kurie nupučia smulkią frakciją. Jei dar sėjama kokia vasarinė kultūra, tai dažnai per laukus ritasi dulkių kamuoliai, jų bangos. O kur dirva po sėjos neprivoluota, tai ir vėjo erozijos požymių matyti“, – bėdas redakcijai vardijo pašnekovas.
Augalininkystės ūkį valdantis M. Martinaitis susidūrė ir su dar viena problema – buvo priverstas atsėti dalį rapsų, kuriuos sunaikino šliužai.
Kiek daugiau optimizmo girdėjosi Kaišiadorių krašto ūkininko sąjungos (KKŪS) pirmininko Sauliaus Stirnos pasvarstymuose apie pavasario orus ir jų įtaką pasėliams. „Tikrai buvo sausa, bet negali varyti Dievo į medį. Šiandien, gegužės 4 d., sėjome kukurūzus. Pakapsčius giliau žemę, dar yra drėgmės. Todėl dar tikros sausros nėra“, – ŪP aiškino S. Stirna.
Ir dėl šalnų ūkininkas nelinkęs dejuoti. Nei pirmi metai, nei paskutiniai, kai taip nutinka. Esą gana įprastas pavasaris, be kažkokių išskirtinių kataklizmų. „Pernai gegužė buvo šlapia ir su šalnomis. Šis kovas ir balandis buvo sausi. Sniegas tirpo palengva be jokio lietaus, papuolė į dirvožemį, nenutekėjo. Įšalo kaip ir nebuvo. Tad į viską žiūriu ramiai. Žemės ūkio verslas, kaip ir bet kuris kitas, yra rizikingas. Nebūna taip, kad viskas eitų kaip per sviestą. Kartais ūkininkai nori „paskalambyti“, parėkauti, bet, manau, dar reikėtų palaukti savaitėlę kitą“, – įsitikinęs ŪP pašnekovas.
Patyręs ūkininkas pastebėjo, kad jų krašte vyrauja augalininkystės ūkiai, kaip ir didžiojoje Lietuvos dalyje, išskyrus Žemaitiją.
S. Stirna prisiminė, jog prieš daugelį metų danai Lietuvos ūkininkus mokė ūkininkauti ir tvirtino, kad ūkiai turėtų būti vienašakiai – arba augalininkystės, arba gyvulininkystės. Bet paaiškėjo, kad stipriausi, perspektyviausi yra mišrieji ūkiai, nors, pasak ūkininko, žemės ūkyje situacija primena amerikietiškus kalnelius.
„Augalininkystę ūkininkai, manau, renkasi ir dėl lengvesnio gyvenimo, truputį mažesnės, lengviau suvaldomos rizikos. Su gyvuliais kyla daugiau iššūkių ir visokių kitokių reikalų. Tačiau gamtos siunčiami išbandymai nėra lengvi nei augalininkams, nei gyvulininkams. Dėl sausros kenčia ir pasėliai, ir ganyklose, pievose neauga žolė. Gali nei derliaus gero nesulaukti, nei reikiamo kiekio pašarų žiemai nepasiruošti“,– samprotavo KKŪS pirmininkas S. Stirna.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 8 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.