Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024
Ashburn +30,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 24 Lie 2024

Pavėsio gėlių kaprizai

2023/11/01


Kambarinės gėlės vėl užkariauja mūsų namų erdves. Jų pasirinkimas tikrai gausus, tik dažnai įsigytas patinkantis augalas ilgainiui tampa ne toks dekoratyvus, kokio tikėjomės, nustoja augti, pradeda mesti lapus. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių. Vienas iš patarimų būtų tamsesniems kambariams ir kampeliams rinktis augalus, nereikalaujančius daug šviesos. Kokie gi jie, įvardija dr. Ingė Auželienė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė.

Pasirūpinkime mikroklimatu

Viena iš priežasčių, kodėl nyksta augalai – netinkamas apšvietimas. Kambarinės gėlės netoleruoja nei per ryškios šviesos, nei jos trūkumo, todėl pats pirmasis kriterijus pasirenkant augalą konkrečiai patalpos vietai turėtų būti jo poreikis apšvietimui. Tik nedidelė dalis augalų gali augti tiek ryškioje šviesoje, tiek šešėlyje. Dažniausiai jie būna arba šviesomėgiai, arba paunksminiai.

Svarbu nepamiršti, kad visi augalai, kuriuos vadiname kambariniais, auga ir gamtoje, tik auginimui namuose yra pritaikytos įvairesnės jų veislės ar formos. Todėl reikia stengtis sudaryti kuo palankesnes mikroklimato sąlygas, kurios atitiktų augalo gyvenimo sąlygas natūralioje jo augavietėje. Namų erdvės paprastai nėra labai pritaikytos ir tinkamos augalams, dažnai reikia tiek papildomo apšvietimo, tiek drėkinti pernelyg sausą orą.

Ingė Auželienė
Caption

Dažniausiai kambarinės gėlės auginamos ant palangių, tačiau ne visada toks sprendimas priimtinas. Norisi turėti daugiau žalumos visoje namų erdvėje, neužtamsinti langų. Taip pat gerokai mažiau šviesos tenka augalams, augantiems ant šiaurinių langų palangių arba jeigu šviesą užstoja dideli medžiai, kiti pastatai. Ką daryti?

Pats racionaliausiais sprendimas – pasirinkti pavėsį ir silpną apšvietimą mėgstančius augalus, kuriems netrukdys šviesos trūkumas. Tokie augalai gerai toleruoja ir tamsų žiemos laikotarpį.

Augalo poreikis šviesai labai priklauso ir nuo temperatūros.

Kuo šilčiau, tuo šviesos reikia daugiau, todėl optimaliausia temperatūra daugeliui kambarinių gėlių yra +18–22 oC. Jei temperatūra pakyla aukščiau, net šviesos nereikalaujantiems augalams reikia papildomo apšvietimo arba tenka juos įkurdinti ant šviesesnių palangių.

Jie nereikalauja daug šviesos

Galima rekomenduoti keletą augalų, kurie puikiai augs mažai apšviestose patalpose, be to, jų priežiūra tikrai nesudėtinga. Tiesiog reikia ne tik palaistyti ir patręšti, bet ir nepamiršti kartais apipurkšti vandeniu, ypač jei patalpų oras sausas.

Pagal poreikį šviesai toliau aptariamus augalus galima būtų išrikiuoti taip: 1) sansevjera (reikalauja mažiausiai šviesos), 2) vėzdūnė, 3) difenbachija, 4) filodendras, 5) paparčiai, 6) kalatėja.

Sansevjera (Sansevieria) yra kilusi iš Vakarų Afrikos tropikų. Mūsų kambariuose ji bene geriausiai ištveria šviesos stygių. Sansevjera yra bendras pavadinimas, po kuriuo slepiasi kelios gėlės rūšys, kurių lapų dydžio bei spalvų įvairovė tikrai įspūdinga. Lietuvoje galima išgirsti jas vadinant pačiais keisčiausiais pavadinimais: uošvienės liežuvis, leopardo lelija, gyvatės augalas, velnio liežuvis, lydekos uodega. Tai visžalis ir ypač nereiklus augalas. Aišku ji neaugs visiškoje tamsoje, tačiau visai nesupyks, jei kartais pamiršime ją palieti. Dėl to jos dar dažnai vadinamos tinginių gėlėmis. Perliejimas šiems augalams yra pavojingesnis nei drėgmės trūkumas. Jiems geriausiai tinka netiesioginė, bet pastovi šviesa ir, retkarčiais, tiesioginė saulė. Šios gėlės taip pat gerina patalpų orą, išskiria didelius kiekius deguonies, todėl rekomenduojama jas auginti miegamuosiuose.

sansevjera
Mažiausiai šviesos reikalauja sansevjera.

Vėzdūnė (Spathiphyllum) – viena iš dažniausiai auginamų kambarinių gėlių, ypač tinkančiu ofisuose, kavinėse, o taip pat ir namų erdvėse, kur norima turėti daug mažai priežiūros reikalaujančios žalumos. Trisdešimt šešios žinomos vėzdūnės rūšys natūraliai auga Centrinės ir Pietų Amerikos drėgnoje atogrąžų miškų dirvoje, o taip pat Pietryčių Azijoje, kur visuomet labai drėgna. Tai visiškai nereiklus augalas, kuris netoleruoja tik labai ryškaus apšvietimo, tiesioginės saulės šviesos, joje gali apdegti lapų pakraščiai. Taip pat vėzdūnės valo orą nuo įvairių kenksmingų medžiagų, todėl yra ypač tinkamos gyvenamosioms patalpoms. Jos gali augti esant minimaliam apšvietimui, tik žiedų formavimuisi reikia bent poros valandų per parą intensyvesnės šviesos. Šviesesnėse patalpose jos žydi gausiau. Nors vėzdūnės mėgta drėgmę, o ypač apipuškimą, žiemas jas reikia laistyti saikingiau.

vėzdūnė
Vėzdūnė grynina patalpų orą.

Dar vienas labai ištvermingas augalas, pakeliantis pačias nepalankiausias augimo sąlygas – difenbachija (Dieffenbachia). Ji kilusi iš tropinės Amerikos srities, todėl labai mėgsta šilumą. Net ir žiemos metu oro temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 15 laipsnių (tinkamiausia temperatūra – 18–22 °C). Difenbachija nemėgsta tiesioginių saulės spindulių, todėl gali augti atokiau nuo lango. Jai reikia erdvės, nes augalas gali užaugti aukštas, platus. Intensyvaus augimo laikotarpiu (pavasarį ir vasarą) ją reikia gausiai laistyti. Žemė vazone turi būti nuolat drėgna, bet neužmirkusi. Kai patalpose vėsu (temperatūra mažiau kaip 18 °C), laistoma retai. Lapai mėgsta būti apipurkšti vandeniu, bet tik kai oro temperatūra optimali ir per karščius. Kai oras sausas ir šiltas, per anksti nukrinta žemutiniai difenbachijų lapai.

difenbachija
Difenbachija

Filodendras (Philodendron) kilęs iš Amerikos atogrąžų. Tai vijoklinis augalas, kuris gali augti tiek saulėtoje, tiek ir menkai apšviestoje vietoje. Gerai auga ir tamsesnėse patalpose, išskyrus margalapes jo formas. Jeigu trūksta šviesos, ūgliai ištįsta, lapai smulkėja, būna mažiau skiautėti. Šiam augalui reikia skirti nemažai vietos, kadangi šakos auga ilgos ir joms reikia erdvės, tada augalas atskleidžia visą savo grožį. Jei neturime daug vietos, reikėtų rinktis nevijoklinę formą. Taip pat filodendrai lengvai pakenčia genėjimą, formavimą, todėl šių augalų dydį galima nesunkiai reguliuoti. Filodendrai nebijo temperatūrų svyravimo ir yra vieni iš nereikliausių augalų, galinčių augti iš esmės bet kokiomis sąlygomis.

filodendras
Filodendrai gerai jaučiasi augdami tiek keraminiame, tiek plastikiniame vazone.

Prasčiau apšviestoms, drėgnoms ir vėsesniems namų vietoms pagyvinti galima rinktis paparčius. Tai visiškai neįnoringos kambarinės gėlės. Dalis šių augalų natūraliai auga šiltuose kraštuose, didžiausia jų įvairovė aptinkama Pietų Amerikoje, todėl neatsitiktinai jie labai mėgsta drėgmę, šilumą ir netoleruoja tiesioginės saulės šviesos. Namuose auginamas papartis gerai jaučiasi išsklaidytoje šviesoje ir daliniame pavėsyje. Jauniems paparčiams paprastai reikia mažiau šviesos nei suaugusiesiems.

Nuo tiesioginės saulės kaitros, kaip ir nuo ypač sauso oro, paparčių lapai nudega, pradeda ruduoti, ilgainiui gali nunykti ir pats augalas. Tinkamiausia aplinkos temperatūra – +15–21 °C, tačiau kai kurie iš jų puikiai jaučiasi +13 °C ir žemesnėje temperatūroje. Visi paparčiai mėgsta drėgmę. Juos reikia laistyti, kai tik žemės paviršius tampa sausas, tačiau šaknys negali mirkti. Taip pat būtina drėkinti lapus juos apipurškiant kambario temperatūros vandeniu. Tinkamiausia oro drėgmė – 60–80 proc.

paparčiai
Paparčiai puikiai auga ir vonios kambaryje, kur didelė santykinė drėgmė.

Paparčių rūšių ir veislių įvairovė leidžia įgyvendinti netikėčiausias interjero idėjas. Be mums įprastų paparčių, vis dažniau namų erdvėse galime rasti kiškiapaparčius. Šis paparčių giminės augalas populiarėja dėl savo neįprastų efektingų pilkšvos spalvos lapų. Šis iš Pietų Amerikos kilęs augalas atrodo ypač stilingai ir gerai auga vidutiniškai apšviestose erdvėse.

Kalatėja (Calathea) – vienas iš įspūdingiausiu tropinių augalų, kuris lengvai auginamas ir namuose. Natūraliomis sąlygomis kalatėja auga atogrąžų miškuose Pietų Amerikoje, daugiausia vandens telkinių pakrantėse, todėl ši gėlė mėgsta drėgną orą, dirvožemis taip pat turi neišdžiūti. Auginant šias gėles reikia nepamiršti jas reguliariai laistyti, o lapus apipurkšti drungnu, minkštu (ypač tinka lietaus) vandeniu. Kalatėjai reikia didelės oro drėgmės (apie 60–70 proc.), o kambariuose su centriniu šildymu ji dažnai sieks tik apie 40 proc. Kalatėja netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, nuo jų susisuka ir paruduoja lapai, todėl netiesioginė saulės šviesa ir mažiau apšviestos kambario vietos jai puikiai tinka. Šios gėlės labai jautrios šalčiui ir staigiam temperatūrų svyravimui. Sudarius tinkamas sąlygas, kalatėjos auga labai sparčiai, jų ypač dekoratyvūs lapai išlieka puošnūs ištisus metus.

Mažiau jautrios įvairiems nepalankiems veiksniams ir dėl to dažniausiai auginamos kalatėjos yra šios: dryžuotoji kalatėja (Calathea zebrina), Makojo kalatėja (Calathea makoyana), apvalialapė kalatėja (Calathea orbifolia). Labiausiai žavi kalatėjų lapų margumas. Jų įvairovė išties ypač didelė, todėl lengva pritaikyti įvairius derinius prie savo interjero. Be to, galima pasirinkti tiek žemyn svyrančias, tiek tvirtais lapais į viršų augančias formas.

kalatėja
Šviesai nereiklios kalatėjos lapai paruduoja nuo skersvėjų.

Visi aptarti kambariniai augalai, mėgstantys pavėsį, gali augti vonios kambariuose, kur didelė santykinė drėgmė, bet labiausiai tam tinka paparčiai, sansevjeros, vėzdūnės. Vis dėlto patalpoje be langelio nė vienas iš minėtų augalų neišgyventų, tik su papildomu apšvietimu. O tokiam sprendimui geriausiai tiktų sansevjera.

Pagerinti sąlygas įmanoma

Planuojant auginti augalus kambariuose ar kitose gyvenamose patalpose, apie jiems tinkamas sąlygas svarbu pagalvoti dar prieš jas įrengiant, kol dar galima sumontuoti papildomą apšvietimą, parinkti interjero spalvas. Pagerinti augalų augimo sąlygas prastai apšviestose patalpose galima ne tik pasirenkant tinkamus augalus, bet ir tokiais sprendimais: papildomos, augalų apšvietimui skirtos LED lempos; baltos ar šviesios sienos ir veidrodžiai geresniam šviesos atspindėjimui; didesni kambario ar verandos langai, stoglangiai viršutinių aukštų patalpose.

Taip pat reikia nebijoti keisti kambarinių augalų vietos įvairiais metų laikais. Daugelis iš jų mielai vasaras praleidžia lauke. Išnešant į lauką ne tik pavėsį ar netiesioginę saulę mėgstančias gėles, bet ir visus kambaryje žiemojusius augalus prie natūralios šviesos reikia pratinti palaipsniui, neišnešti į smarkiai apšviestus balkonus ar terasas. Net trumpas laikas, praleistas saulėkaitoje, gali stipriai paveikti augalus, jie smarkiai apdega, tada reikia nemažai pastangų jiems atgaivinti. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje, atvėsus naktims, kambariniai augalai (ypač kilę iš atogrąžų) turėtų grįžti į kambarį. Prie pasikeitusių sąlygų juos taip pat reikia pratinti palaipsniui. Ypač kenkia staigus temperatūros pasikeitimas, kadangi dažnai kambaryje būna šilčiau ir sausiau.

Pirmiausia augalus reikia įnešti į vėsesnes patalpas, o po savaitės kitos – į šildomus kambarius. Vėlų rudenį ir žiemą, kada sutrumpėja dienos, mažiau saulės, net silpną apšvietimą pakenčiantiems augalams trūksta šviesos. Jei nėra galimybės juos papildomai apšviesti, reikėtų perkelti arčiau langų, pernešti į geriau apšviestas patalpas, palaikyti žemesnę patalpų temperatūrą.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
Verslas