Pavojai paukščiams pavasarinės migracijos laikotarpiu

Viena didžiausių grėsmių migruojantiems paukščiams yra susidūrimai su pastatų langų stiklais. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje atsitrenkę į stiklus žūva šimtai milijonų paukščių. Daug tokių nelaimių įvyksta pavasarinės ir rudeninės migracijos laikotarpiais, kai per miestus ir gyvenvietes praskrenda dideli paukščių srautai. Vokietijos valstybinės paukščių apsaugos agentūros duomenimis, vien šioje šalyje kasmet dėl susidūrimų su stiklu žūsta apie 100–115 mln. paukščių. Tikėtina, kad kitose panašaus gyventojų tankumo Europos valstybėse situacija yra panaši.

Šios problemos aktualumą mūsų šalyje patvirtina ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus duomenys. Per pastaruosius kelis dešimtmečius į muziejaus rinkinius pateko beveik 8 tūkstančiai paukščių, iš kurių 30 proc. žuvo atsitrenkę į langų stiklus. Dažniausiai dėl šios priežasties žūva žvirblinių būrio paukščiai. Iš beveik 4 tūkstančių muziejaus kolekcijoje esančių žvirblinių paukščių net 59 proc. žuvo atsitrenkę į langų stiklus.

Paukščiai dažnai neatpažįsta stiklo kaip kliūties – jiems jis atrodo kaip atvira erdvė, nes stikle atsispindi dangus, medžiai ar krūmai. Dėl šios priežasties paukščiai skrenda tiesiai į langus, o susidūrimai dažnai baigiasi mirtimi arba sunkiais sužalojimais. Papildomą pavojų kelia ir elektros perdavimo linijos, aukšti statiniai, vėjo jėgainės ir ryškus naktinis apšvietimas, kuris gali dezorientuoti migruojančius paukščius.

Svarbu pabrėžti, kad ši problema aktuali ne tik migracijų metu. Paukščiai žūva atsitrenkę į langų stiklus ištisus metus. Šie atvejai dažni tarp neseniai lizdus palikusių jauniklių, kurie dar neturi pakankamai skraidymo patirties ir sunkiau atpažįsta pavojus. Taip pat susidūrimai dažni ir žiemą, kai netoli langų įrengiamos lesyklos.

Siekiant sumažinti paukščių žūtis, pastatų stiklus rekomenduojama žymėti paukščiams matomais raštais ar specialiu ženklinimu. Viena iš pažangiausių ir estetiškai patraukliausių priemonių šiam tikslui pasiekti yra skaidri, ultravioletinius (UV) spindulius atspindinti išorinė langų plėvelė. Kadangi dauguma paukščių rūšių mato UV spindulių spektrą, kuris žmogaus akiai yra nepastebimas, ši technologija leidžia sukurti paukščiams aiškiai matomą kliūtį, kartu išlaikant nepakitusią pastato estetiką ir skaidrų vaizdą per langą.

Moksliniai tyrimai patvirtina tokių plėvelių efektyvumą: eksperimentiniai bandymai parodė, kad UV plėvele padengti langai gali sumažinti susidūrimų tikimybę 30–50 proc., o kai kuriais atvejais – net iki 75–90 proc. Lauko tyrimų metu nustatyta, kad UV plėvelė gali sumažinti susidūrimų skaičių daugiau nei 5 kartus. Tyrimai rodo, kad didžiausias efektyvumas pasiekiamas tada, kai bet kokios apsaugos priemonės (įskaitant UV plėveles) yra montuojamos išorinėje stiklo pusėje.

Prie paukščių apsaugos gali prisidėti kiekvienas pastato savininkas, taikydamas paprastesnius, tačiau taip pat veiksmingus sprendimus: ant langų klijuojamus siluetus, lipdukus ar kitus ryškius grafinius elementus. Šios priemonės padeda sparnuočiams identifikuoti stiklą kaip fizinę kliūtį ir taip išvengti mirtinų susidūrimų. Visgi, siekiant maksimalaus apsaugos efektyvumo, paukščiams matomus ženklus ant stiklo paviršiaus būtina išdėstyti sistemingai ir tankiai – rekomenduojama palikti ne didesnius nei 5–10 cm atstumus tarp elementų. Svarbu paminėti, kad retai išdėstyti lipdukai ir siluetai yra mažai veiksmingi.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus informacija