Ši kelionė skirta prisiminti prieš lygiai 50 metų vykusią profesoriaus Petro Vasinausko ir žurnalisto Vlado Vaicekausko kelionę, kurios metu buvo padėti pamatai Arklio muziejaus kūrimui. Kaip yra sakęs pats profesorius P. Vasinauskas „Gamtos apsaugos institucijos turėtų susirūpinti arkliais kaip apsaugos objektu. Kraštotyrininkai – įsteigti Arklio muziejų, į jį surenkant ne tik praeities eksponatus, bet ir tai, ką reikia dabar propaguoti“.
1996 metais išleistoje knygoje „Kelionė arkliu po Lietuvą 1975 metais“ išspausdintas dienoraštis, kuriame užrašyti nuotykių ieškotojų atsiminimai ir pasakojimai. „Mūsų kelionės tikslas – ieškoti būdų, kaip mechanizacijos amžiuje arklių nykimą sustabdyti, svarbiausia, mūsų nuomone, reikia plėsti ir įvairinti organizuoti turizmą arkliais. Atgaivinti senus liaudies papročius, kaip kieminėjimasis, piršlybos, vestuvės ir t. t. Atėjo paskutinis laikas išsaugoti senas ir puošnias važinėjimo bei jodinėjimo priemones – lineikas, brikelius, važelius, balnus, šorus, skambučius, lendrinius botagus, kančius, gūneles“ – anuomet rašė keliautojai.
Keliauninkai lankydamiesi įvairiuose Lietuvos kaimuose bei miesteliuose, kalbino šalies ūkininkus, kolūkių pirmininkus ir aktyvius bendruomenės narius norėdami susipažinti su to meto žmonių gyvenimo problematika. Filme „Ar nuneši mane jauną“ (rež. R. Šilinis), kuriame ši kelionė dokumentuota, profesorius Petras Vasinauskas pats pasakoja: „Kai važinėji, kai susitinki su žmonėm, kai pamatai, tokiu būdu ką nors ir randi. Paprastai mes ieškom knygose, bet tokių, grynai gyvenimiškų, praktiškų, agronomiškų klausimų vien knygose nerasi. Reikia pačiam gyvent su valstiečiais, kalbėti su žmonėm, kaime būt“.
Įkvėpti ano meto keliauninkų susidomėjimo į kaimo kultūrą žvelgti iš arčiau, šiemet prie kelionės prisijungs ir LRT radijo laidos „Lėto maisto kultūra“ kūrėjai Paulius Briedis ir Simona Ševčenkaitė. Laidos kūrėjai, riedėdami mediniais vežimais, tyrinės Lietuvos kaimuose išlikusią maisto kultūrą, ieškos kraštui būdingų patiekalų arba jų receptų, stengsis valgyti vietinių gyventojų bei smulkių ūkininkų užaugintą produkciją.
„Esame taip įpratę maistą nusipirkti parduotuvėje, kad pamirštame iš kur jis ateina ir kas jį užaugina, Šios kelionės metu stengsimės ieškoti šio prarasto ryšio gairių“ – sako laidos kūrėjai, kurie vežimuose riedės kartu su žirgininkystės entuziastais.
Kelionė mediniais, senoviniais vežimais vyksta jau daugelį metų, kasmet keliaujama vis kitokiu maršrutu. „Kelionės tikslas – puoselėti ir skleisti senąsias važiavimo žemaitukais tradicijas, atgaivinti senovinių pakinktų ir medinių vežimų gamybos amatus, tobulinti vadeliotojų įgūdžius bei formuoti Lietuvos, kaip senas žirgininkystės tradicijas puoselėjančios šalies, įvaizdį“ – sako A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėjas Mindaugas Karčemarskas.
Į kelią dalyviai išriedės birželio 2 d., 10 val. iš Migonių kaimo ir vakare pasieks Uoginius (Kupiškio r.), kuriuose P. Vasinauskas sutiko „artimą savo charakteriui žmogų“ kraštotyrininką ir Uoginių muziejaus įkūrėją Adomą Petrauską. Kitądien keliaus link Pasvalio, P. Vasinausko gimtosios sodybos, vėliau maršrutas kryps į Alizavą, Adomynę, kol galiausiai, birželio 6 d., žemaitukai su keliautojais atvyks į šventę „Bėk bėk, žirgeli!“.
Visos kelionės metu kviečiame Jus prisijungti prie keliautojų – ne tik pamojuoti keleiviams, ateiti pasižiūrėti seniausios lietuviškos veislės žirgelių – žemaitukų, galbūt pasiūlyti žirgeliams ar keleiviams atsigerti ar pasidalinti patarimu, ką aplankyti ar paklabinti jūsų mieste. Galiausiai ir patiems prisijungti pravažiuoti maršruto atkarpą kartu.
Renginio ir edukacinių veiklų ciklo „Žirgas žmogaus gyvenime“ organizatoriai ir rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Žemaitukų arklių augintojų asociacija, Žemės ūkio ministerija, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus ir Arklio muziejus.
A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija