Pelkėms skirti milijonai nuplaukė pro šalį

Valdys kitos ministerijos

Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad jau apspręsta, kam atiteks subliuškusiam pelkių atkūrimui nepanaudoti 16 mln. Eur. „Jau gautas Europos Komisijos (EK) sutikimas, kad 12 mln. Eur atiteks energijos kaupimo įrenginiams įsigyti, paramos energetikos pertvarkymui galės kreiptis būtent ūkininkai, bendrovės, kaimo gyventojai. Tai aktualu, nes daug kas yra įsirengęs saulės elektrines. O 4 mln. Eur bus skirti aplinkosauginiams projektams įgyvendinti“, – komentavo parlamentaras.

Taigi pelkininkystei skirti milijonai atsidūrė Energetikos (EM) ir Aplinkos ministerijų žinioje. K. Starkevičius tikino, kad nebuvo didelių galimybių tuos 16 mln. Eur skirti kitoms žemės ūkio sritims, todėl buvo rastas kompromisas dėl energijos kaupiklių įsigijimo. „Aišku, būtų buvę daug tikslingiau nuo pat pradžių RRF lėšas panaudoti žemės ūkio skaitmenizavimui, kitaip tariant, precizinei žemdirbystei – tiksliajam tręšimui ir trąšų kiekio mažinimui, žemės tyrimams ir pan. Apskritai tiksliajai žemdirbystei įdiegti reikia maždaug 200 mln. Eur“, – aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys.

Paskutinės būtinybės tikslai

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika ŪP teigė esąs nustebęs ir nusivylęs žinia, kur atsidurs pelkininkystei nepanaudoti milijonai. „Jeigu mūsų žemdirbių ir politikos formuotojų tikslas – padėti žemės ūkiui prisitaikyti prie aplinkosauginių reikalavimų, tai manau, kad tie kaupikliai ar kitos priemonės, susijusios su saulės elektrinėmis, turbūt yra paskutinė priemonė, kuriai galima panaudoti lėšas. Tikrai yra daug prioritetų, kur labiau reikia paramos, todėl labai liūdna, kad vis tik nebuvo pasitarta su žemdirbių bendruomene, jos nepasiteirauta, kokie prioritetai yra patys svarbiausi. Tai galėjo būti skirta ir technikos – purkštuvų, tręštuvų, mėšlo įterpimo įrangos – įsigijimui. Yra daug „degančių“ reikalų, dėl to nūnai kenčia nemažai žemdirbių. Tad bus įgyvendinti ne pirmos, bet turbūt paskutinės būtinybės tikslai“, – įsitikinęs K. Mažeika.

Jis apgailestavo, kad ŽŪM ir buvęs žemės ūkio ministras nepakankamai kovojo dėl šių gana nemažų pinigų, kurie galėjo prisidėti prie žemės ūkio konkurencingumo didinimo.

Skirtų miškų įveisimui

KRK pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas ŪP priminė, kad KRK dar 2021-ųjų gruodį priėmė nutarimą, kuriame buvo siūloma Vyriausybei ieškoti galimybių papildomai skirti 16 mln. Eur miškų įveisimui Lietuvoje, įvertinant galimybę pakeisti Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano investicinės priemonės „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ dalį, numatant, kad pagal šią priemonę 16 mln. Eur būtų skirta ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimui įveisiant miškus. Taip būtų pasiektas geresnis rezultatas.

Jis teigė sutinkantis su tokia KRK nuomone, o dabartinio sprendimo dėl pelkėms skirtų milijonų panaudojimo nepalaikantis. „Manau, buvo galima tartis, diskutuoti su žemdirbių bendruomene ir lėšas skirti jei ne miškams, tai, pavyzdžiui, kitoms galimoms žemės ūkio sritims“, – teigė Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas.

Kaupikliai – geras pasirinkimas

KRK narys Vytautas Jucius aiškino, kad tikrai nebūtų pritaręs, jog būtų mesti milijonai pelkių atkūrimui. „Esu ūkininkas ir susidūriau, ką reiškia arti lauką ir viduryje jo palikti gabaliuką, kurį vadina pelke, nors ten jos nėra“, – savo patirtimi dalijosi Seimo narys.

Sprendimas nepanaudotus milijonus atiduoti energijos kaupikliams įsigyti jam pasirodė tinkamas. „Jeigu tuo galės pasinaudoti ir žemdirbiai, tai tam pritarčiau“, – ŪP teigė „aušrietis“.

Kitas KRK narys Arūnas Dudėnas prisipažino, kad nėra labai įsigilinęs į šį reikalą, bet mano, kad bendras principas turėtų būti toks – jeigu pinigai buvo skirti gamtai, žemei, tai jie turėtų būti tam ir panaudoti, neperkeliant į kitas sritis. „Manau, kad už pelkių atkūrimą yra prasmingesnių darbų, kuriems reikia paramos, ją galima panaudoti pieno ir kitiems sektoriams. Juk mes kartais turime natūralų procesą, kai dėl sulūžusių melioracijos sistemų savaime atsiranda pelkės, todėl gal nereikėtų dirbtinai jų kurti ir tam skirti milijonus“, – svarstė socialdemokratas.

Lengviausias kelias – energetika

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.