Pelkėse verda tikra pekla (I)

Kvietė į seminarą

Po pelkes ŪP braidžioti pradėjo gavęs VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ kvietimą gruodžio 1 dieną dalyvauti praktiniame seminare „Pelkininkystės diena Baisogaloje“. Į seminarą, kuriame žadėta pasidalyti patirtimi atkuriant ir naudojant šlapynę, buvo kviečiami ir Lietuvos ūkininkai. „Tai, ką žemdirbiai vadina pelkėmis, mes vadiname durpynais. Dažniausiai tai – giliai nusausintų durpinių dirvožemių plotai, kuriuose ūkininkaujant į atmosferą išmetami dideli šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido, kiekiai. Didžiausios šių dujų emisijos yra išskiriamos nusausintuose ariamuose durpynuose, kuriuose auginamos grūdinės arba kaupiamosios kultūros“, – redakcijai sakė nevyriausybinės organizacijos ir projekto „EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse“ vadovas Nerijus Zableckis.

Jis pažymėjo, kad pelkininkystė – tai ne žemių atėmimas iš jos šeimininkų. Tai – galimybė dirbti ir naudoti durpinius dirvožemius, gauti pajamas, tačiau jau šlapesnėmis sąlygomis. Anot N. Zableckio, šis seminaras aktualus ūkininkams, ūkininkaujantiems durpynuose, nes keičiantis ūkininkavimo praktikoms, žmonėms iškyla klausimų: ką tokiose žemėse galima daryti ir ko negalima?

„Čia iškyla ir gyvulininkystės aspektai. Kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutu Baisogalos apylinkėse siekiame atkurti šlapynę, kurioje auginamas nendrinis dryžutis, skirtas galvijų pašarui. Seminaro dalyviai galės apsilankyti šioje atkuriamoje šlapynėje, kurioje formuojama klimatui palanki pelkių naudojimo perspektyva, derinant ekosistemų atkūrimą ir tvarų ūkinį naudojimą gyvulininkystės reikmėms. Gyvulininkystė – labai svarbi ūkio šaka Lietuvai, ypač kai suderinami aplinkosaugos ir žemės ūkio interesai“, – aiškino seminaro organizatorius.

Dalyvauti neketina

ŪP kalbinti ūkininkai atviravo neplanuojantys dalyvauti seminare, nes, anot pašnekovų, jis skirtas siaurai žmonių grupei, gyvenančiai iš aplinkosauginių projektų. Todėl ŪP pasiteiravo N. Zableckio, ar jo vadovaujama įstaiga rinko informaciją apie tai, kiek ūkininkų dirba durpynuose, šlapynėse, kuriems ši informacija yra aktuali, kas ketina įgyvendinti aplinkosaugai bei žemes ūkiui svarbius projektus? ŪP pašnekovas teigė, kad analizė buvo atlikta. Šiuo metu Lietuvoje esą yra apie 220 tūkst. ha žemės ūkyje naudojamų durpynų: apie 70–80 tūkst. ha žemės yra ariama, kitose naudmenose yra įrengtos pievos. Ūkinės veiklos skaičiai nebuvo analizuoti.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Martynas Puidokas mano, kad šie seminarai naudingi tik tiems, kurie rašo projektus ir juos viešina. „Nematau, kad valstybė iš to gautų pridėtinę vertę. Kam tarnauja tie projektai? Fondeliams ir jų darbuotojams, juk jie algas gauna. Žvelgiant iš aplinkosauginės pusės, į gamtą reikia kuo mažiau kištis, ji pati susitvarkys. Jei dirbtinai kišamasi, atsiranda problemų“, – redakcijai sakė M. Puidokas.

Su ŪP kalbėjęs Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) pirmininkas Gintautas Migonis atkreipė dėmesį, kad šie seminarai yra skirti „kosmonautams“. „Man patinka kosmonautai. Atsimenu laikus, kai kosmonautas kai kam buvo pati svarbiausia profesija... Dabar ji ir vėl atgyja, tik kita prasme. Pelkės mums, gyvulių augintojams, yra nuostabus dalykas, nes užpelkėjusios žemės vertė krenta ir mes ją galėsime įsigyti pigiau. Jeigu visą Lietuvą paversime pelkėmis ir pabaigsime su žemės ūkiu, tai tuose lopinėliuose, kurie bus iškilę virš vandens, galėsime vieną kitą karvę ganyti“, – ironizavo pašnekovas.

Pasak G. Migonio, norint atkurtose šlapynėse užauginti pašarų gyvuliams, būtina turėti specialią techniką. „Bijau, kad atkurtose šlapynėse išaugintas pašaras bus skurdesnis, niekam nereikalingas. Jį galėtume paduoti gyvuliams tik tam, kad jie blogai augtų“, – sumalė į miltus N. Zableckio argumentus LMGAGA pirmininkas.

Ar tai viešasis gėris?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, kalbėdamas apie pelkininkystę, pažymėjo, kad viskas mūsų valstybėje vyksta teisėtai: visos procedūros atliktos, viskas palaiminta. Todėl belieka įgyvendinti projektus ir „įsisavinti“ pinigus, nes projektų įgyvendinimas kažkam konkrečiai yra labai naudingas. Anot R. Juknevičiaus, taip būdavo visada, o eiliniam piliečiui, žiūrint į tuos procesus, kildavo daug klausimų.

„Jaunimas bandė patekti į laimingųjų sąrašus, norėjo užsiimti pelkininkyste. Tačiau šiuose projektuose dalyvauja siaura veikėjų grupė, nuolat keičianti pavadinimus ir gyvenanti iš aplinkosauginių projektų. Vieni vertina galimybes, kiti – projektus rašo, treti – atstovauja, kuruodami tuos klausimus. Tai labai matėsi. Mes bandėme pabadyti pirštu Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), Aplinkos ministerijai (AM), bandėme parodyti tuos procesus, paviešinti, kad tokie dalykai vyksta. Tačiau, galimai, buvo laikoma, kad taip kuriamas viešasis gėris“, – situaciją ŪP apibūdino LŪS pirmininkas.

Finansavimo šaltiniai

Pasiteiravus N. Zableckio, kiek lėšų yra „išmetama“ seminarui „Pelkininkystės diena Baisogaloje“, kuris Lietuvos ūkininkų nedomina, seminaro organizatorius atsakė, kad išlaidos turėtų siekti iki 1 tūkst. Eur, nes seminaro dalyviams yra numatytas maitinimas, kompensacijos už kelionę, lėšų reikės ir salės nuomai. ŪP pasidomėjo, kas projektams viešinti skiria lėšas? „Visos tarptautiniame projekte „EUKI – pelkininkystės plėtra žemės ūkyje Baltijos šalyse“ numatytos veiklos, kurias vykdome kartu su partneriais iš Vokietijos, Latvijos ir Estijos, tarp jų ir viešinimas, yra finansuojamos Europos klimato kaitos švelninimo iniciatyvos (EUKI) lėšomis. Šią iniciatyvą remia Vokietijos federalinės aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinės saugos ministerija. Nacionalinį projektą „Pelkių atkūrimo skatinimas darant poveikį teisėkūrai, didinant visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį, siekiant šalies ŠESD emisijų sumažinimo“ remia Klimato kaitos programa, kurią administruoja AM Aplinkos projektų valdymo agentūra. Visą informaciją apie mūsų nevyriausybinės organizacijos veiklas ir finansavimo šaltinius rasite mūsų tinklalapyje“, – redakcijai sakė VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ direktorius.

ŪP, pasidomėjęs nevyriausybinės organizacijos veikla, išvydo 2021 m. metinę veiklos ir finansinę bei audito ataskaitas, taip pat 2022 m. veiklos ataskaitą. Tačiau auditoriaus išvados ir finansinių ataskaitų rinkinys už praėjusius metus nebuvo pateiktas. Todėl ŪP teko pasižvalgyti po valstybės įmonės Registrų centras pateiktus duomenis. VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ 2022 m. skiltyje „Turtas“, pateiktoje ataskaitoje už praėjusį ataskaitinį laikotarpį, matyti, kad minėto laikotarpio finansavimo lėšos sudarė 13 151 Eur, nuosavas kapitalas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai – 67 106 Eur. Per vienerius metus gautinos sumos siekė 54 759 Eur. Pateiktoje veiklos rezultatų ataskaitoje „Straipsniai“ matyti, kad pajamos už praėjusį ataskaitinį laikotarpį sudarė 214 477 Eur, pardavimo pajamos siekė 69 360 Eur, finansavimo pajamos – 145 117 Eur, prekių, suteiktų paslaugų savikaina ir kitos pardavimo sąnaudos – 47 250 Eur, veiklos sąnaudos – 145 068 Eur, grynasis veiklos rezultatas – 22 159 Eur.

Nei įdomu, nei sutapimas?

Įdomus sutapimas, kad ŽŪM pirko konsultaciją iš N. Zableckio valdomos įmonės „FPP Consulting“ (dabar ji vadinasi VŠĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ ir propaguoja pelkininkystę), kuri patarė ŽŪM pelkėtose vietovėse skirti didesnes išmokas. Ar nesusikerta viešieji interesai?

„Nei čia įdomu, nei čia – sutapimas. Viešoji įstaiga, kaip buvo, taip ir liko viešoji įstaiga. Mes ir šiandien teikiame įvairias konsultacijas, atliekame vertinimus, analizes, vykdome įvairias veiklas: nuo hidrologinio režimo atkūrimo priemonių bei kitų gamtotvarkinių veiklų įgyvendinimo, mokslinių tyrimų, mokslinių studijų ir publikacijų rengimo, konsultacijų teikimo, renginių organizavimo, projektų rengimo paramai gauti ir kt. Mes pelkių nedeklaruojame, nes net nesame žemės ūkio subjektas ir neturime pelkių. O didesnės išmokos, jei tokios ir būtų, palyginti su kitomis išmokomis, paskatintų ūkininkus tvarkyti pelkes. Tad nuo mūsų konsultacijų, jei kas nors apskritai klausytųsi mūsų siūlymų, finansinę naudą gautų ūkininkas“, – savo poziciją redakcijai dėstė N. Zableckis.

ŪP pašnekovas paminėjo, kad jų įstaiga yra atlikusi Lietuvos kaimo plėtros programos vertinimus. Buvo analizuojama, kodėl įgyvendinamos aplinkosaugos priemonės nėra populiarios, kodėl nepasiekiami rodikliai. Viena iš ekspertų išvadų buvo didinti išmokas ūkininkams, kad pastariesiems būtų patrauklu įgyvendinti priemones.

Be pokyčių

Anot N. Zableckio, niekas nesikeičia ir šiandien. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiame plane (SP) vis dar svarstomi tie patys klausimai, susiję su išmokų dydžiu. „Sunku čia įžvelgti viešųjų interesų sankirtą. Ar galite patikslinti? Dar kartą galiu paminėti, kad tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ūkininkams skiriamos išmokos už nepalankias darbo sąlygas yra per mažos. Tai ir yra vienas iš kliuvinių, trukdančių ūkininkams keisti požiūrį į tradicinį, bet XXI a. aktualijų neatitinkantį nusausintų durpinių dirvožemių naudojimą. Tą ir dabar aiškiai sakome. Esu SP įgyvendinimo stebėsenos komiteto narys nuo Aplinkosaugos koalicijos. Tad dar kartą pabrėžiu, kad nedelsiant būtinos optimalios išmokos pelkininkystės plėtrai Lietuvoje, jei tikrai siekiame Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo. Protingai įvertintos paramos lėšos reikalingos hidrologiniam režimui atkurti: melioracijos sistemoms  pažeistuose durpynuose pertvarkyti, specialiai technikai įsigyti, pelkininkystės plotams įrengti, prižiūrėti ir kt. Svarbi pagalba ir žiedinės ekonomikos plėtrai, kad ūkininkai turėtų patikimus užaugintos biomasės supirkėjus ar perdirbėjus“, – neužsikirsdamas  bėrė žirnius į sieną N. Zableckis.

Tęsinys kituose ŪP numeriuose.

Redakcijos ir „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“  nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.