Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024
Ashburn +19,6 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 12 Bir 2024

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

2023/02/04


Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys, ketvirtadalis lietuvių nenumatytoms išlaidoms yra sukaupę mažiau nei vieno mėnesio atlyginimui prilygstančią sumą, o penktadalis neatsideda nė kiek.

Ataskaitos duomenys rodo, kad 8 iš 10 lietuvių nerimauja dėl infliacijos poveikio jų santaupoms. 67 proc. baiminasi, kad negalės užsitikrinti finansiškai saugios senatvės. Beveik du trečdaliai (62 proc.) gyventojų yra nepatenkinti suma, kurią sutaupo kiekvieną mėnesį.

„Nors sudėtingesnė ekonominė situacija lemia didesnį poreikį pasirūpinti finansiniais saugikliais, taupyti lėšas aukštos infliacijos sąlygomis tampa gerokai sunkiau. Jei Covid-19 pandemijos pradžioje dalis europiečių daugiau sutaupė dėl apribotų galimybių keliauti ir pramogauti, tai pastaruoju metu išaugę pragyvenimo kaštai daugeliui reiškia didesnę finansinę naštą. Dėl to taupymas dažname namų ūkyje buvo nustumtas į antrą planą, o kas mėnesį atsidedamos sumos neretai reikšmingai sumažėjo“, – sako bendrovės „Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Bendrovės „Intrum“ vykdančioji direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.

Anot I. Valeikos, tai lemia mažėjantį gyventojų atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams ir didina įsiskolinimų riziką. Sunkumai, su kuriais gyventojai susiduria užsitikrindami būtinus finansinius rezervus, yra grėsmė ne tik jų pačių materialiniam saugumui, bet ir visos ekonomikos gyvybingumui, nes laiku nevykdomi finansiniai įsipareigojimai apsunkina gyvenimą verslams, kurie šiuo metu taip pat patiria didesnį finansinį spaudimą.

I. Valeikos teigimu, dabartinėje ekonominėje situacijoje ypatingai svarbu atsakingai kontroliuoti savo išlaidas, prioritetą teikiant turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui ir būtinosioms reikmėms. Finansiniam rezervui ir taupymui reikėtų pasistengti skirti bent dešimtadalį per mėnesį gaunamų pajamų.

Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos prezidentė dr. Eivilė Čipkutė sako, kad kiekvienam gyventojui patartina turėti sukaupus bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio finansinį rezervą, kuris leistų išvengti nepatogumų staiga netekus darbo ar susirgus. Tai ypač svarbu, jei turima ilgalaikių finansinių įsipareigojimų – pavyzdžiui, paskolų ar lizingu įsigytų pirkinių.

„Be to, dalį pinigų rekomenduojama nuosekliai skirti ilgalaikiams taupymo tikslams. Jei tik pavyksta sėkmingai laikytis nusimatyto finansų režimo ir lieka laisvų lėšų, jas galima investuoti. Tradiciškai Lietuvoje populiariausia ateičiai taupyti sąskaitoje, kaupiant pensijų fonduose ir įsigyjant gyvybės draudimą, taip pat investuojant į nekilnojamąjį turtą. Augant visuomenės susidomėjimui finansų temomis, gyventojai taip pat atranda ir kitas finansines priemones, tokias kaip investicinius fondus, akcijas ir skolos vertybinius popierius. Siekiant pasirinkti tinkamiausias priemones verta pasitarti su finansų specialistais“, – sako dr. E. Čipkutė.

Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys rodo, kad rekomenduojamo dydžio finansinį rezervą Lietuvoje užsitikrinti pavyksta ne visiems gyventojams. Daugiausiai (27 proc.) gyventojų teigė nenumatytiems atvejams turintys sukaupę vieno mėnesio atlyginimui prilygstančią sumą. 24 proc. gyventojų yra sukaupę 2-3 atlyginimų dydžio sumą, o tokia pat dalis – didesnį nei 3 mėnesių pajamų dydžio rezervą.

Ataskaitos duomenys atskleidžia, kad dažniausiai lietuviai taupo būtent tam, kad turėtų lėšų įvairiems nenumatytiems atvejams (30 proc.) ir siekdami užsitikrinti finansinį rezervą, kuris leistų išgyventi netekus darbo (21 proc.). Daugiau nei po dešimtadalį gyventojų taupo kelionėms (15 proc.) ir būstui įsigyti (11 proc.).

 

Partnerio turinys

Dalintis