Pavasaris pasitaikė vėjuotas, šaltas. Arbūzų daigai į dirvą buvo pasodinti birželio pradžioje, lyg ir neblogai, pasak L. Dapkuvienės, atrodė. Bet vėliau prasidėjo liūtys, temperatūrų kaita. Augalai dėl to patyrė nemažai streso.
Nepaisant šiemet tekusių išbandymų, arbūzų šeimai užtenka ir sau, ir su savo artimaisiais bei kaimynais pasidalyti, ir dar parduoti liko.
Prieš penketą metų L. Dapkuvienė su vyru iš Anglijos grįžo į Lietuvą, savo gimtajame Panevėžio krašte įsigijo pusę namo ir žemės sklypą. Naujakuriai sumanė nedideliame plote užsiauginti arbūzų. Be to, atrado feisbuke bendraminčių – arbūzų augintojų – grupę.
„Pabandymui pasodinome tik penketą daigų. Pirmosios dvi vasaros pasitaikė karštos, ne sykį temperatūra viršijo ir 30 °C, todėl ir arbūzų derliaus sulaukėme įspūdingo. Po truputį kažkaip natūraliai vis labiau plėtėme šių augalų plotus. Daigų kitais metais jau sodinome 60, vėlesniais metais – 120 vnt. Šiemet auginome jau net 500 įvairių arbūzų daigų maždaug 20 a plote. Bet tiek pernai, tiek juo labiau šiais metais nebėra kuo labai džiaugtis“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo L. Dapkuvienė.
Optimizmo neprarandanti arbūzų augintoja tikino, kad ir vėsesnėmis vasaromis įmanoma saldžiųjų uogų užsiauginti, tik reikia įdėti daugiau pastangų.
Arbūzus, priklausomai nuo rūšių, laikymo sąlygų, galima išlaikyti ir ilgesnį laiką. Labiausiai tam tinka uogos su stora žievele. Tačiau ilgiau negu mėnesį moteris savo arbūzų nelaiko, nes vėliau jie pasidaro nebe tokie sultingi.
Šiemet L. Dapkuvienė oficialiai įregistravo arbūzų ūkį, tačiau ateityje Daniūnuose šeimininkai svarsto galimybę auginti ir kitas kultūras. Jau ir dabar pabandymui auginami melionai. Šiltnamyje šie augalai jaučiasi puikiai, gerai dera, bet lauke jiems nelabai patinka. Moliūginių šeimai priskiriami saldieji vaisiai atitenka jų augintojų stalui, bet ne pardavimui.
„Pas mus arbūzų atvykstantys nuolatiniai klientai vis teiraujasi, gal dar kokių daržovių ar uogų, pavyzdžiui, agurkų, pomidorų, šilauogių, braškių, turėtume parduoti. Reikia gerai apsvarstyti, ką galbūt dar galėtume užauginti ir pasiūlyti“, – sakė arbūzų augintoja.
Pasak ŪP pašnekovės, iš arbūzų pardavimo gaunamos pajamos nėra didelės ir stabilios. Tai – papildomas uždarbis. Saldžiųjų didžiųjų uogų auginimas pirmiausia yra pomėgis, nors tai ir nelengvas užsiėmimas.
Kasmet ūkyje auginami keliolikos veislių arbūzai. Yra favoritai, derantys tiek karštomis, tiek ir vėsiomis vasaromis, išlaikantys geras skonio savybes. Prie tokių veislių L. Dapkuvienė priskiria ‘Speldor’, ‘Top Gun’, ‘Orange King’.
„Šiemet iš viso sodinome daugiau kaip 20 skirtingų veislių, keletą praradome dėl liūčių. Kasmet stengiamės išbandyti kažką naujo, eksperimentuojame. Visa šeima mėgstame arbūzus, kurių sulaukiame įvairių dydžių, spalvų, formų“, – pasakojo moteris.
Arbūzų augintojams sezonas prasideda anksti, kai sėklos sėjamos į indus. Arbūzų daiginimas pradedamas balandžio 15–30 d.
„Stengiamės labai neskubėti, kad daigai šiltnamyje per greitai neištįstų, neperaugtų. Vyro rūpestis – dirvos išdirbimas, paruošimas daigams sodinti. Arbūzai nemėgsta sunkios žemės, todėl dirvą tenka purenti keletą kartų. Labai daug fizinio darbo. Kiekvieną duobę daigui pasodinti reikia rankomis iškasti, nereikalingus žiedus išskabyti, kad augalas tinkamą lapiją užsiaugintų, tręšti. Kol kas dar ir laistome paprastai, su laistytuvais, nors pagal tokį kiekį arbūzų jau reikėtų ir apie laistymo sistemą pagalvoti“, – vardijo rūpesčius redakcijos pašnekovė.
Pats darbymetis arbūzyne – rugpjūčio pabaiga–rugsėjo pirmasis dešimtadienis, kai nuimamas derlius. Arbūzų sezonas paprastai baigiamas rugsėjo pabaigoje. Dirvą, kurioje buvo auginami arbūzai, po jų nuėmimo šeimininkai apsėja garstyčiomis. Kad žemė gautų maistinių medžiagų, dar patręšiama ir kompostu. Per žiemą dirvą šeimininkai barsto pelenais, todėl vasarą papildomai nebereikia tręšti.
Pasak L. Dapkuvienės, arbūzus augina pirmiausia šių augalų entuziastai, kuriems patiems patinka savo arbūzus skanauti. „O kai kartą paragauji, tai ir nebegali sustoti. Arbūzai tiesiog užvaldo ir nebepaleidžia“, – sakė arbūzų augintoja iš Panevėžio r.
Lauros DAPKUVIENĖS nuotraukos
Projektą iš dalies finansuoja