Pensijų ekvilibristika

Senjorai, antrojoje pensijų pakopoje sukaupę daugiau pinigų, palikti ant ledo – jų atsiimti vienkartine išmoka negali. Bankuose buvusius pinigus „Sodra“ pervedė į savo fondą.

„Galėjo rinktis kitus...“

Prašymų paaiškinti vieną ar kitą problemišką atvejį sulaukia ir „Ūkininko patarėjas“. Viename iš jų teigiama, kad šiuo metu žmonėms leidžiama pasitraukti iš II pensijų pakopos, tačiau į spąstus patenka pensininkai, kurie jau gauna „Sodros“ anuitetą – periodinę, kasmėnesinę pastovaus dydžio išmoką tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos. Senjorai, kurie išeidami į senatvės pensiją buvo sukaupę „privalomąjį“ dydį, siekusį 11 tūkst. Eur, neturėjo teisės atsiimti visų II pakopoje sukauptų lėšų ir „Sodra“ privertė juos pasirašyti anuiteto sutartis. Jiems dabar kas mėnesį moka po keliasdešimt eurų ir tvirtina, kad pensininkų pinigai yra atsidūrę „Sodros“ fonde, o ne pensijų kaupimo bendrovių fonduose. Tiems, kurie buvo sukaupę mažiau, anuitetų neprikergė.

Esą, tokiu būdu „Sodrai“ gudraujant, senjorai liko nuskriausti ir kai kurie piliečiai tapo nelygūs prieš įstatymą – dalis jų negali atsiimti savo pensijai kauptų pinigų net ir turėdami sunkių ligų.

„Sodros“ Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus patarėja komunikacijai Malgožata Kozič ŪP pateikė tokį paaiškinimą: „Sodra“ nepriima ir netvirtina teisės aktų – ji veikia pagal Seimo priimtus įstatymus. II pensijų pakopos tikslas nuo pat jos sukūrimo yra aiškus ir nekintantis – užtikrinti didesnes pajamas senatvėje. Įtraukimas į pensijų kaupimą II pakopoje nebuvo priverstinis – žmonės, kurie į kaupimą buvo įtraukti automatiškai, nuo įtraukimo momento turėjo pusmetį apsispręsti ir panorėję galėjo atsisakyti dalyvavimo kaupime. Kaupimo sąlygos visuomet buvo viešos, aiškiai aprašytos ir vienodos visiems dalyviams. Pensijų anuiteto nebūtina pirkti iškart sulaukus senatvės pensijos amžiaus. Žmogus pats nusprendžia, kada baigti pensijų kaupimą ir įsigyti pensijų anuitetą. Anuitetas – ne „gudravimas“, o ilgalaikis valstybės įsipareigojimas. Jis užtikrina, kad papildomos išmokos žmogui bus mokamos visą likusį gyvenimą, jų dydis nemažės, o dėl Pensijų anuitetų fondo investavimo rezultatų gali ir didėti. Net ir tais atvejais, kai konkretaus žmogaus sukaupta suma būtų išmokėta visa, išmokos ir toliau mokamos iš Pensijų anuitetų fondo lėšų. Tai yra esminis anuiteto principas – papildomų pajamų užtikrinimas visą likusį gyvenimą.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kaupimas II pakopoje skirtas padidinti pensines išmokas pasiekus senatvės pensijos amžių, o ne sudaryti galimybę sukauptas lėšas naudoti kitiems trumpalaikiams poreikiams. Žmonės, kurie pageidauja savo santaupas naudoti kitiems einamiesiems tikslams, pavyzdžiui, būsto remontui, sveikatos poreikiams, gali ir galėjo rinktis kitus taupymo ar investavimo būdus.“

Atgauti tai, kas sumokėta

Galimybių pasitraukti iš II pensijų pakopos atsiradimo vienas iniciatorių buvo Seimo narys, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Jis ŪP tikino puikiai suprantantis gyventojų lūkesčius. „Nėra taip, kad „Sodra“ kažką sugudravo, – teigė R. Žemaitaitis. – Priimant įstatymą, numatantį privalomą įtraukimą į II pensijų pakopą, Vyriausybei vadovavo Saulius Skvernelis, o socialinės apsaugos ir darbo ministru buvo Linas Kukuraitis. Būtent jo iniciatyva buvo padaryta, kad visi žmonės turi būti įtraukti į privalomo pensijų kaupimo fondus. Bet dar yra dalis žmonių, kurie iki privalomo įtraukimo jau buvo įtraukti 2004–2008 metais, kai patys pasirašė sutartis. Jose buvo numatytas punktas, kad tik suėjus pensiniam amžiui jie galės gauti pinigus. Kai Seimas keitė įstatymą, pabandėme įtraukti pataisą, kad dabartiniai senjorai galėtų iškart pasiimti II pakopoje sukauptus pinigus.“

Bet teisininkai, anot „Nemuno aušros“ lyderio, konstatavo, kad to negali būti, nes yra pasirašytos jų sutartys, o kai žmonėms sukako pensinis amžius, pradėjo galioti jų sutartys. Todėl buvo pasirinktas variantas, kad tie, kurie dar nėra pensinio amžiaus, kurie prievartos būdu buvo įtraukti į pensijų fondus, galėtų pasitraukti iš II pakopos. „Tai yra grynai teisinis, techninis dalykas, nors mūsų noras buvo pabandyti pakeisti ar pakoreguoti nuostatas“, – aiškino R. Žemaitaitis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis ŪP teigė, kad visi II pakopoje, kurioje prie kaupimo prisidėjo ir valstybė, dalyvaujantys asmenys gali per 24 mėnesius – nuo šių metų sausio 1 d. iki kitų metų gruodžio 31-osios, pateikti prašymus savo bankui ar kitai įstaigai atgauti tai, ką jie įmokėjo, ir finansinę grąžą. „O tai, ką valstybė prisidėjo, nukeliaus į jų „Sodros“ sąskaitas, bus nupirkti taškai. Dėl jų pensija ir bus didesnė. Nėra jokio skirtumo dėl laikotarpio, ar iki 2008 metų, ar vėliau, kada žmonės pradėjo kaupti. Aš pradėjau 2010 ar 2011 m. ir esu šiek tiek sukaupęs, bet neplanuoju pinigų atsiimti ir kur nors kitur juos investuoti“, – tikino L. Šedvydis.

ŽTK pirmininkas, kalbėdamas apie anuitetų sistemos problemą, teigė, kad ji be galo sudėtinga, nes tuo metu galiojusi suma, kada yra privaloma įsigyti anuitetus, buvo labai maža. „Buvo numatyta suma, iki kurios sukaupus lėšų anuiteto pirkti nereikėjo, ir buvo suma, nuo kurios yra perkamas anuitetas. Mes priėmėme pakeitimų dėl anuiteto ir sumos, nuo kurios jis yra privalomas, dydis pakeistas 15 tūkst. Eur. Be to, patikslinta visa anuitetų pirkimo sistema. Žmonėms, kurie pasirinko anuitetą, virš tam tikros sumos leidžiama susigrąžinti pinigus. Tačiau vis vien tvarka išlieka gan komplikuota. Bet anuitetui reikalingą sumą dėl įvairių priežasčių yra sukaupę labai nedaug žmonių“, – teigė L. Šedvydis.

Yra kaip yra

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Justinas Argustas ŪP atsiuntė išsamų komentarą apie pensijų anuitetus ir galimas atsiimti sukauptas sumas: „Pensijų kaupimo įstatyme nuo pat jo priėmimo galiojo taisyklė, kad tik iki tam tikros sumos sukaupę lėšas žmonės jas gali atsiimti vienkartinėmis išmokomis. Sukaupę daugiau nei tam tikra suma ir norėdami atsiimti lėšas, turėjo kreiptis dėl anuiteto. Tokia tvarka galiojo nuo pat 2004 m., kai buvo priimtas Pensijų kaupimo įstatymas.

Kitas svarbus aspektas, kad Pensijų kaupimo įstatyme nėra ir niekada nebuvo nustatyta prievolė kreiptis anuiteto, t. y., ir sukakęs senatvės pensijos amžių žmogus neprivalo kreiptis dėl jokios išmokos iš pensijų fondo, įskaitant ir anuitetus. Taigi „Sodra“ vargu ar gali kažką priversti pasirašyti anuiteto sutartį, jei pats žmogus dėl jos nesikreipia. Jeigu kalbame apie galimybę rinktis pensijų išmoką, kaip ir anksčiau, taip ir dabar, nustatyta riba (-os), nuo kurios galima rinktis gauti tik anuitetą.

Anuitetas – tai jau pensijos dalis, ilgalaikis „Sodros“ įsipareigojimas mokėti nemažėjančią išmoką iki tol, kol žmogus gyvens. Būtent dėl to, keičiant Pensijų kaupimo įstatymą, galimybė pasitraukti iš kaupimo buvo nustatyta tiems, kas dar nėra įgijęs jokių teisių į anuitetus, t. y. visų pirma tiems, kas dar net nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus.

Tiems, kam yra sukakę, galima pasitraukti iš pensijų kaupimo tik tuo atveju, jei jie nėra sudarę jokios pensijų išmokų sutarties su pensijų kaupimo bendrove (anuitetų atveju – ir su „Sodra“). Išimtis yra tie žmonės, kurie yra sudarę periodinių išmokų sutartis – sukaupę tarp vienkartinės išmokos ir anuiteto ribų. 2025 m. turėjo būti sukaupę tarp 5 403 ir 10 807 Eur. Jie dėl neišmokėto likučio į pensijų kaupimo bendrovę gali kreiptis iki 2027 m. gruodžio 31 d. Arba tie žmonės, kurie sudarė anuiteto sutartis, nors jie buvo sukaupę mažiau, nei buvo nustatyta anuiteto riba, t. y. 2020–2022 m. laikotarpiu tie, kas turėjo sukaupę iki 10 000 Eur, o 2023–2025 m. laikotarpiu – iki 10 807 Eur, tačiau pasirinko gauti anuitetus, nors galėjo atsiimti kitokias išmokas, taip pat gali kreiptis į „Sodrą“ dėl sumų išmokėjimo.

Tačiau visi tie, kurie buvo sukaupę lėšų, pagal kurias jau galėjo atsiimti tik anuitetus, juos ir toliau gaus, nes, kaip minėta, tai jau yra pensijos dalis.“

Tad viskas aišku kaip dieną – tie, kurie neslėpė uždirbtų pinigų, sąžiningai mokėjo mokesčius ir todėl daugiau sukaupė pensijos II pakopoje, sukakę pensinio amžiaus liko „ant ledo“. Tokia nuostata buvo senajame 2004 m. priimtame Pensijų kaupimo įstatyme, tokia liko ir šios kadencijos Seimo pataisytame įstatyme.

GPM tema

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 23 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.