Pepinas – skanus kaip melionas, sultingas kaip kriaušė

Sunoksta net šaldytuve

Prieš šešerius metus ji su vyru Andriumi ir sūnumi Aidaru iš uostamiesčio persikraustė į tėviškę, kur anksčiau buvo močiutės sodyba, o dabar likę plyni laukai. Netoli Veiviržėnų miestelio, Jucaičių kaime šeima nusprendė kurti ūkį „Terra Lammato“. Ištrūkus iš miesto veikliems žmonėms komunikacijos netrūksta. „Važinėjam į šokių repeticijas Klaipėdoje, su vyru lankome Lotynų Amerikos šakių grupę, o šiltuoju metų laiku pas mus dažnai vieši draugai“, – užsimena Kristina.

Šeima augina dvi ožkytes, vištų, kieme tvarką prižiūri du šunys. „Iš netoliese esančios negyvenamos sodybos atklydo dar vienas šuo ir pas mus apsigyveno. Be to, kieme sukinėjasi šeši katinai“, – šypsosi šeimininkė užsimindama, kad vis tik daugiausia laiko praleidžia nemažame darže ir aro dydžio šiltnamyje.

Dveji sodyboje praleisti metai į naudą išėjo ir sūnui. Pasak Kristinos, jis netruko išmokti ir malkas kapoti, ir ožkytėmis pasirūpinti, tad į miestą baigti mokyklos grįžo daug tvirtesnis. Ilgus metus floriste uostamiestyje dirbusi moteris šmaikštauja, kad, apsigyvenus sodyboje, gėles pakeitė daržovės, tačiau, atsidūrusios kūrybingose rankose, jos tampa ne tik maistu šeimai, bet ir skoningomis valgomomis kompozicijomis.

Kad būtų įdomiau naujojo ūkio šeimininkė ieško retai auginamų augalų. Taip atsirado ir pepinai. Pamačiusi sėklų internete, nė sykio neragavusi vaisių, ji vis tik susigundė išbandyti šį daugiametį augalą. Jis dar vadinamas melionine kriauše ir ne be reikalo. Pasak augintojos, sultingų vaisių skonis primena melioną, o tekstūra – kaip gerai prinokusios kriaušės. „Rudenį nespėjusius sunokti didesnius pepinus nuskyniau, sudėjau į krepšelį, paskutinieji jau baigia sunokti, – galimybe ilgai išlaikyti vaisius džiaugiasi klaipėdietė. – Jie pamažu minkštėja, ima skleisti malonų, saldų kvapą. Visai nebūtina laikyti šviesesnėje vietoje, esu skaičiusi, kad sunoksta net šaldytuve. Ilgai nesilaiko tik ant šakų subrendę vaisiai, juos valgome iškart.“

Sėti teks anksčiau nei pomidorus

Pirmus metus pepinus K. Jasmanė sėjo kartu su pomidorais, bet suprato, kad geriau tai daryti anksčiau – jau sausio viduryje ar pabaigoje. Šių augalų vegetacija labai ilga, daigai auga lėtai, laimei, nėra linkę stypti kaip pomidorų, o kol vaisiai subręsta, praeina 10–12 mėnesių.

„Pepinų sėklytės labai smulkios, todėl sėjai pasirinkau smulkios frakcijos durpes. Ant pabarstytų sėklyčių žemių nepyliau, tik sudrėkinau paviršių ir uždengiau plėvele“, – įprastą sėjos ritualą trumpai apibūdina pašnekovė ir pataria indą su sėklytėmis pastatyti ant šildomų grindų arba arti radiatoriaus, nes sėklos šiltesnėse durpėse greičiau sudygsta.

Ant palangės indą perkėlė, pasirodžius pirmiesiems lapeliams, kad gautų šviesos. Kristina atkreipia dėmesį į tai, kad pasėjus anksčiau, sausio viduryje, gležniems daigeliams reikėtų papildomo apšvietimo, bet šiuo metu dienos jau šviesesnės ir šiek tiek ilgesnės, tad pakanka ir natūralios šviesos.

Pepinus klaipėdietė sėjo į bendrą daigyklą, o kai išleido antrus trečius tikruosius lapelius, po vieną persodino į atskirus indus. Pirmus dvejus metus augalus augino 10 l vazonuose, bet patirtis parodė, kad geriau augtų ir tvirtesnį šaknyną suformuotų didesniuose, 15 l induose.

„Į nešildomą šiltnamį pepinus galima perkelti, kai šalnų rizika jau būna minimali, maždaug kovo pabaigoje, – teigia augintoja. – Vis tik nereikėtų pamiršti, kad tai šilumą itin mėgstantis Pietų Amerikos augalas, todėl pirmomis savaitėmis, kol lauke naktimis būna šalnų, o jų pasitaiko ne tik gegužę, bet ir birželio pradžioje, nakčiai patartina uždengti 4–5 agroplėvelės sluoksniais.“

Kad augalams visą sezoną nieko netrūktų, persodindama juos daržininkė paruošia specialų mišinį iš vermikomposto, žuvų miltų, durpių, priemolio, pelenų. Į jį ir sodina daigus. „Vėliau, tręšdama pomidorus ekologiškais biostimuliantais ar savo pagamintu žolių raugu, užpilu ir ant pepinų, – patarimais dalijasi Kristina. – Raugui dažniausiai naudoju kiaulpienes ir garšvas: pusę indo pripresuoju žolių, kitą dalį užpilu vandeniu ir, vis pamaišydama, saulėje palaikau apie savaitę.“

Po vienu stogu – gausi kompanija

Kristinos šiltnamis nemažas, erdvus. Jame be vargo išsitenka ir agurkai, ir pomidorai, ir pepinai, ir plaušenės. Tik agurkams iki vasaros vidurio tenka skirti daugiau dėmesio. Kad vėdinimas ir skersvėjis nepakenktų, apsuka juos agroplėvele. Sustiprėję, pasak pašnekovės, kitų augalų draugijoje jie jaučiasi gerai: „Svarbu reguliariai laistyti. Jų šaknys paviršinės, priešingai nei pomidorų – šios skverbiasi gilyn, todėl pomidorus laistau maždaug kartą per dvi savaites, o nuo liepos pabaigos beveik visai nustoju laisčiusi.“

Pepinai drėgmę mėgsta, todėl žemei pradžiūvus tenka laistyti. Juos galima sodinti tiesiai į žemę, tačiau K. Jasmanė augina vazonuose – vis tiek rudenį tenka pernešti į patalpą žiemoti, o dažno persodinimo šie augalai ne itin pageidauja. Tad nieko nuostabaus, kad augdami inde greičiau išnaudoja drėgmę, o iš grunto jo pasiimti negali.

Šiltuoju metų laiku pepinus galima auginti ir lauke. Bet sodyba yra tarp miškų ir upių, todėl rytais dažnai virš daržo laikosi rūkas, ne visi augalai mėgsta tokią drėgmę. „Pernai pepinus auginau šiltnamyje ir užderėjo gana geras derlius. Paskutinius vaisius nuskyniau lapkritį – prinokusius suvalgėme, žalius sudėjau į krepšelį nokti, – pasakoja pašnekovė. – Be to, rudenį, kol šalnos dar nėra stiprios, šiltnamyje augalus galiu pridengti, ilgiau panokinti natūraliai. Žinoma, vėstant orui ir dienomis, juos tenka parnešti į patalpą žiemoti.“

Kai augalų lapai nukrito, stipriai juos apgenėjusi, palikusi pagrindinį stiebą su 2–5 cm šakelių stagariukais, vazonus praėjusį rudenį augintoja parnešė į namo laiptinę. Visą žiemą jie stovi prieblandoje, 8–10 °C patalpoje, bet sprogti pasiruošę lapeliai rodo gyvybę, tad pavasarį vazonai keliaus į šviesesnę ir šiltesnę patalpą ant palangės, sako daržininkė. „Jei vasarą tenka laistyti, vos žemei pradžiūvus, tai žiemą – labai retai, kartą ar du per mėnesį“, – daugiamečių augalų žiemos poilsio režimą primena Kristina.

Šakelės lengvai lūžta

Pepinai yra kompaktiški, neaukšti augalai, išauga 50–60 cm. Bet, kad geriau megztų vaisius, kaip ir jų giminaičiams pomidorams, iš pažastėlių reikia išskinti ūgliukus.

„Jie ne itin stiebiasi aukštyn, šakos labiau linkusios svirti. Šiek tiek tenka pavargti, nes jos labai trapios, vaisiams sveriant žemyn, greitai lūžta. Blogiausia tai, kad lūžta nuo pat stiebo, – į silpnąją augalų vietą dėmesį atkreipia pašnekovė, patardama, sodinant į vazoną nepilti žemių sklidinai, geriau viršuje palikti apie 5 cm. – Šakoms pradėjus linkti, galima papildomai užpilti žemių. Tada jos išleidžia šakneles, įsitvirtina žemėje ir nelūžinėja. Pernai padariau klaidą, laiku nesužiūrėjau, todėl beveik visos apatinės šakos nulūžo. Geriau jas iš anksto pašalinti ir augalą formuoti kaip medelį arba apatines šakas užberti žemėmis.“

Dar vienas būdas apsaugoti augalus – vazone įsmeigti kelias atramas ir prie jų pritvirtinti aukščiau augančias šakeles.

Derliaus tenka laukti ilgai ir kantriai

Skanius ir sultingus vaisius pepinai pradeda megzti liepos viduryje, deja, net ir šiltnamyje augdami, juos nokina ilgai, skinti ir mėgauti jais galima tik rugsėjo pabaigoje ar spalio viduryje.

Didžiausių Kristinos šiltnamio vaisių skersmuo siekė apie 10 cm, į delną tilpo vos vienas! Bet nemažai buvo ir smulkesnių. „Keistoka, ant to paties augalo užaugo ir pailgesnės formos, ir apvalių vaisių, – stebėjosi augintoja. – Skyrėsi ir spalvos. Vieni buvo su violetiniais dryžiais, kiti – gelsvi ir be dryžių. Gal tai priklauso nuo šviesos kiekio...“

Kad vaisius prinokęs, ji supranta lengvai jį spustelėjusi. Jeigu minkštas, galima skinti. Gana stora odelė dengia minkštimą, kuriame negausu sėklų. Pernai pirmamečiai augalai užaugino po maždaug kilogramą vaisių. Bet jeigu sąlygos geros, Kristinos nuomone, galėtų sunokinti ir po 2–3 kg: „Kol kas auginu tik šešis augalus, tad ir derlius nėra labai didelis, paprastai vaisius suvalgome šviežius. Bet esu skaičiusi, kad juos galima džiovinti, gaminti uogienę“.

Daržininkė pastebėjo, kad ne visuose vaisiuose buvo sėklyčių, bet tas, kurias rado, pasiliko, bandys pepinų užauginti ir iš savų sėklų. Dauginti vegetatyviniu būdu jau išmėgino – pavyko nesunkiai. Nuskintos ir pamerktos šakelės netruko išleisti šakneles.

Kristinos JASMANĖS nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.