Per Jonines dažnas daro tą pačią klaidą: ekspertai primena, kiek laiko maistas gali būti laikomas lauke

„Joninių savaitę matome aiškius pirkėjų įpročių pokyčius. Į krepšelius dažniau keliauja švieži vaisiai ir daržovės, iš kurių ruošiamos įvairios salotos, taip pat bulvės, puikiai tinkančios kepti ant grilio. Žinoma, neatsiejama Joninių stalo dalimi išlieka ir kokybiška mėsa – tiek šviežia, tiek marinuota. Šiuo metu pirkėjai gali rinktis iš gausaus sezoninių vaisių ir daržovių asortimento, o dėl didesnės pasiūlos jų kainos tampa dar patrauklesnės, todėl apsipirkti galima kur kas pigiau. Vis dėlto ruošiantis šventei svarbu pasirūpinti ne tik produktais, bet ir jų laikymo sąlygomis“, – sako G. Kitovė.

Dvi valandos – riba, kurios geriau neperžengti

Joninių vakarą norisi, kad vaišių stalas būtų gausus visą vakarą, tačiau specialistai rekomenduoja prisiminti vieną paprastą taisyklę. Greitai gendantys produktai kambario temperatūroje neturėtų būti laikomi ilgiau nei dvi valandas. Jei oro temperatūra viršija 25 laipsnius šilumos, šis laikas sutrumpėja iki vienos valandos. Tarp maždaug 5 ir 45 laipsnių maisto temperatūros bakterijos dauginasi sparčiausiai, todėl net ir iš pažiūros gerai atrodantys ar įprastai kvepiantys produktai nebūtinai yra saugūs vartoti.

Ypatingo dėmesio reikalauja mėsa, paukštiena, žuvis ir jūros gėrybės. Švieži produktai iki kepimo turėtų būti laikomi šaltkrepšyje arba šaldytuve, o iškepti patiekalai neturėtų ilgai stovėti šilumoje.

„Svarbu nepamiršti, kad šviežią mėsą reikia laikyti sandariai supakuotą ir atskirai nuo vaisių, daržovių ar kitų termiškai neapdorotų produktų. Taip sumažinama kryžminės taršos rizika, kai bakterijos nuo žalios mėsos gali patekti ant jau vartoti paruošto maisto“, – primena „Iki“ kokybės skyriaus vadovė Aldona Čepulis.

Ne visi sūriai ir salotos vienodai atsparūs karščiui

„Iki“ kokybės skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad ne mažiau atsargiai reikėtų elgtis ir su varškės sūriais, užkandžiais su kreminiais padažais, mišrainėmis bei kitais produktais, kurių sudėtyje yra pieno.

„Kuo daugiau produkte drėgmės, tuo greičiau jis tampa palankia terpe bakterijoms daugintis. Todėl tokie sūriai kaip rikota, maskarponė ar kiti varškės sūriai karštyje turėtų būti laikomi kuo trumpiau. Tuo tarpu fermentiniai sūriai paprastai išsilaiko ilgiau“, – sako A. Čepulis.

Jos teigimu, ruošiant salotas verta rinktis lengvesnius užpilus su alyvuogių aliejumi ar actu. Tokie padažai paprastai išsilaiko geriau nei majonezo ar grietinėlės pagrindu pagaminti užpilai.

Net vaisiai karštyje turi savo taisykles

Daugelis vaisius ir daržoves laiko saugiausiais Joninių stalo produktais, tačiau ir čia yra niuansų.

„Nepjaustyti vaisiai ir daržovės paprastai išsilaiko ilgiau, tačiau supjaustyti arbūzai, melionai ar vaisių salotos taip pat turėtų būti laikomi vėsiai. Tas pats galioja ir jau paruoštoms daržovių salotoms. Kuo daugiau produktas apdorotas ir kuo ilgiau stovi šilumoje, tuo greičiau praranda savo kokybę. Todėl vaišėms gamtoje dažnai saugiau rinktis marinuotas ar raugintas daržoves“, – primena „Iki“ kokybės skyriaus vadovė A. Čepulis.

Šaltkrepšis gali išgelbėti Joninių stalą

„Iki“ kokybės skyriaus vadovė pataria planuojant ilgesnę šventę maistą ant stalo nešti dalimis, o likusią dalį laikyti šaltkrepšyje arba šaldytuve.

„Jei vaišės tęsis ilgiau, verta stalą papildyti palaipsniui, o ne viską iš karto išdėlioti lauke. Taip produktai ilgiau išliks švieži, kokybiški ir saugūs vartoti“, – sako A. Čepulis.

Ji taip pat pataria, jei įmanoma, turėti daugiau nei vieną šaltkrepšį. Vieną verta skirti gėrimams, kitą – maistui: salotoms, sūriams ar kitiems greičiau gendantiems produktams. Taip dažnai ieškant gėrimų nereikės nuolat atidarinėti šaltkrepšio su maistu, o jo turinys ilgiau išliks vėsus ir šviežias.

Joninių vaišėms – salotos su smidrais

Jei Joninių stalui ieškote lengvo garnyro prie grilio patiekalų, „Iki“ kulinarijos šefė J. Tamoševičienė kviečia išbandyti smidrų salotas. Jos puikiai išlaiko skonį šaltkrepšyje, gali būti paruoštos iš anksto ir dera tiek prie mėsos, tiek prie žuvies.

Jums reikės: 500 g smidrų, 50 g graikinių riešutų, 2 riekelių šoninės, 5–6 ridikėlių, 50 g parmezano, saujos šviežių žolelių (petražolių, laiškinių česnakų, bazilikų, krapų, mėtų arba jų mišinio), 3 v. š. alyvuogių aliejaus, 2 arb. š. garstyčių, 1 arb. š. medaus, 1 citrinos žievelės ir sulčių, 1 nedidelio mėlynojo svogūno, ¾ arb. š. druskos ir ¼ arb. š. maltų juodųjų pipirų.

Gaminimas:

Smidrus apšlakstykite trupučiu alyvuogių aliejaus ir kelias minutes apkepkite ant grilio, kol suminkštės, tačiau išliks šiek tiek traškūs. Atvėsinkite ir supjaustykite maždaug trečdaliais.

Graikinius riešutus lengvai paskrudinkite, o šoninę apskrudinkite, kol taps traški.

Ridikėlius supjaustykite plonais griežinėliais. Smidrus, ridikėlius, parmezano drožles ir susmulkintas žoleles sudėkite į dubenį.

Atskirai sumaišykite alyvuogių aliejų, garstyčias, medų, citrinos sultis ir žievelę, smulkintą mėlynąjį svogūną, druską bei pipirus.

Salotas apšlakstykite užpilu, išmaišykite, o prieš patiekdami pabarstykite skrudintais riešutais ir traškia šonine.

„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija