Per keletą metų – 674 mln. Eur!

„Būsima parama išspręstų ne vieną žemės ūkio sektoriaus problemą. Pirmiausia – reikia padidinti žemės ūkio sektoriaus kuriamą pridėtinę vertę, nes iš 1 ha Lietuvoje sukuriama vertė šiuo metu yra perpus mažesnė nei ES vidurkis. Antra – didinti eksporto pajėgumus, nes rinkose paklausa yra, tik reikia daugiau gaminti. Reikia pagelbėti gyvulininkystės sektoriui ir skatinti kooperaciją, nes visa tai sukurs didesnę vertę ir investuoti pinigai mokesčių pavidalu grįš į šalies biudžetą. Taip pat labai svarbu pasiekti, kad kuo daugiau žaliavos būtų perdirbama Lietuvoje, o ne eksportuojama.

Europinė parama jau beveik išdalyta, trejiems metams liko vos keliasdešimt milijonų eurų.

Ši papildoma lietuviška parama reikalinga ir tam, kad mūsų šalies ūkininkai išliktų konkurencingi. Pvz., vieni supirkėjai už pieną ūkininkams moka panašią kainą, kiti parduodantiems mažesnius pieno kiekius moka gerokai mažiau. Smulkesni pieno gamintojai nebegali išgyventi, nes jų išlaidos viršija pajamas. Todėl galbūt reikėtų specialaus fondo, kuris stabilizuotų kainas ir paremtų ūkius sunkiais laikais. Apie tai būtina diskutuoti su žemdirbių bendruomene ir ieškoti geriausių išeičių, kad, esant krizinei situacijai rinkoje, būtų galima stabilizuoti situaciją. Negalima pamiršti ir teisinio reguliavimo šiame sektoriuje svarbos, nes dėl pieno žaliavos, kokie jo kiekiai bebūtų parduodami, turi būti konkuruojama teisingai. Kyla abejonių, ar teisingai pieno produkto vertė padalijama visoje gamybos grandinėje – kokios dalys tenka gamintojui, perdirbėjui ir prekybininkui. Išskirtinio dėmesio taip pat reikalauja kiaulininkystės sektorius, nes kiauliena Lietuva apsirūpina tik 45 proc. Todėl, manau, reikia kalbėti apie atskirą apsirūpinimo savos gamybos kiauliena skatinimo programą. Mėsinės galvijininkystės sektoriui taip pat reikia skirti daugiau dėmesio, nes jautienos kainos rinkose kyla, auga paklausa ES. Augalininkystės sektoriuje būtina skatinti produkcijos perdirbimą, tik tada bus galima tikėtis sukuriamos didesnės vertės iš 1 ha.

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – atėmus išankstinį finansavimą, išmokėjo 463 mln. Eur. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. Eur dotacijų ir 288,3 mln. Eur paskolų. Iki tol iš RRF mūsų šalis yra gavusi beveik 1,4 mlrd. Eur, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau nei 3,8 mlrd. Eur (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. Eur (93 proc.). Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. Eur.

Rengiant 19-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą (VPNĮP), Vyriausybės kanceliarijai buvo pateikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) VPNĮP veiksmai, kuriems įgyvendinti papildomai reikalingi apie 674 mln. Eur.

Didžiausias poreikis ir dėmesys yra skiriamas gyvulininkystės sektoriaus stabilizavimui ir plėtrai bei kooperacijos skatinimui:

• 390 mln. Eur poreikis, siekiant padidinti gyvulininkystės sektoriaus gamybą, teikti investicinę paramą ir paskatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimą;
• 8,2 mln. Eur poreikis, siekiant palaikyti gyvulininkystės ūkių pajamas bei atsparumą, teikiant susietąją paramą, įkuriant pieno gamybos kaštų observatoriją bei teikiant paramą veislinių gyvulių arba genetinės medžiagos produktų įsigijimui;
• 210 mln. Eur poreikis siekiant skatinti kooperacijos plėtrą visuose žemės ūkio sektoriuose ir siekiant kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją augalininkystės sektoriuje padidinti iki 25 proc., vaisių, daržovių ir uogų sektoriuose – iki 35 proc., o gyvulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės sektoriuose kooperatyvų narių skaičių padidinti iki 15 proc.

Įgyvendindama VPNĮP, ŽŪM didins ūkių atsparumą, skatindama mišriųjų ūkių plėtrą, teikiant investicinę paramą, kuriai reikalingi papildomi 20 mln. Eur. Sprendžiant dirvožemio problemas, vienai jų – rūgščių dirvų nukalkinimui, poreikis – 1 mln. Eur. Siekiant užtikrinti strategiškai svarbių polderių priežiūrą, būtina skirti 9,2 mln. Eur. Savivaldybėms skyrus papildomą funkciją viešųjų pirkimų koordinavimui trumposiose grandinėse, bus reikalinga apie 6 mln. Eur. Planuojama nauja priemonė, kuri stiprintų kaimo vietovių gyvybingumą ir įtvirtintų galimybes užsiimti ne žemės ūkio verslais kaime. Šiai priemonei paskaičiuotas 30 mln. Eur poreikis. Šie poreikiai bus svarstomi formuojant 2026–2028 m. biudžetą.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.