Per savaitę Lietuva pasigamino daugiau elektros nei suvartojo, jos kainos krito, taip pat pigo ir kiti energijos ištekliai

Lietuva praėjusią savaitę, balandžio 28 d. – gegužės 4 d., pasigamino 100 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, išaugus vėjo elektrinių generacijai. Perteklinė elektros energija buvo eksportuota į kaimynines valstybes – Latviją, Švediją, Lenkiją. Bendra elektros gamyba mūsų šalyje siekė 225,6 GWh, arba 24,5 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite.

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje balandžio 28 d. – gegužės 4 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 0,6 proc. – iki 196,4 GWh.

Didmeninės elektros energijos kainos balandžio 28 d. – gegužės 4 d. mažėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, labiausiai – Suomijoje ir Lietuvoje.

Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo nuo 94,5 Eur/MWh iki 57,6 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 50,1 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 78,0 Eur/MWh.

Didmeninių elektros energijos kainų vidurkio sumažėjimą lėmė regione išaugusi vėjo elektrinių generacija. Lietuvoje vėjo elektrinės nagrinėjamą savaitę pagamino 2,2 karto daugiau energijos nei ankstesnę savaitę.

Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos mažėjo 29 proc. – nuo 94,9 Eur/MWh iki 67,5 Eur/MWh, Estijoje jos mažėjo 24 proc. – nuo 95,0 Eur/MWh iki 72,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 37 proc., nuo 70,3 Eur/MWh iki 44,5 Eur/MWh, Vokietijoje mažėjo 27 proc. – nuo 82,6 Eur/MWh iki 60,0 Eur/MWh, Lenkijoje – 23 proc., nuo 86,5 Eur/MWh iki 66,8 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos mažėjo 59 proc. – nuo 95,1 Eur/MWh iki 39,0 Eur/MWh.

Daugiausia elektros praėjusią savaitę pagamino vėjo elektrinės – 85,2 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (38,5 GWh), išaugo 2,2 karto ir buvo 23,2 proc. didesnė nei prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 69,2 GWh energijos.

Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę sumažėjo 6,6 proc., jos pagamino 52,9 GWh elektros energijos (ankstesnę savaitę – 56,6 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinėse pagaminta 48,6 GWh elektros energijos – 8,9 proc. mažiau nei šiemet.

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 17,0 GWh – tai 35,7 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,5 GWh, tačiau 20 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 21,2 GWh.

Šiluminės elektrinės nagrinėjamą savaitę mūsų šalyje pagamino 59,4 GWh elektros, arba 4,6 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 62,3 GWh, tačiau net 4,4 karto daugiau nei prieš metus, kai pagaminta 13,4 GWh elektros.

Šiluminės elektrinės svarbios ne tik elektros energijos generacijai, bet ir tinklo stabilumui užtikrinti. Po Pirėnų pusiasalyje įvykusio elektros tiekimo sutrikimo pranešama, kad Ispanijos perdavimo sistemos operatorius „Red Electrica“ mažina vėjo ir saulės energijos gamybą, o dujomis kūrenamų elektrinių gamyba didinama, siekiant stabilizuoti elektros tinklą, laikinai neveikiant branduolinėms elektrinėms. Vėjo gamyba sumažinta apie 4,5 GW, saulės – apie 5 GW, o dujų generacija padidinta nuo 1 GW iki 3,5 GW. Dujomis kūrenamos jėgainės šiuo metu regione kompensuoja branduolinės energijos vaidmenį, užtikrinant tinklo stabilumą, nes branduolinės jėgainės automatiškai sustojo per gedimą ir dabar atnaujina veiklą.

Didmeninė vidutinė dujų kaina TTF prekybos taške mažėjo: nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 33,6 Eur/MWh. Ir tai 7,5 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai gamtinės TTF dujos kainavo 36,4 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų TTF kainų savaitės vidurkis buvo 29,4 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 37,8 Eur/MWh.

Stabilus SGD importas į Europą bei galimi Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklų užpildymo taisyklių pakeitimai turi įtakos gamtinių dujų kainų mažėjimui, tačiau trumpuoju laikotarpiu prognozuojami vėsesni orai gali padidinti gamtinių dujų vartojimą, o pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 30–33 Eur/MWh ribose.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu didėja ir dabar siekia 40,7 proc. (praėjusią savaitę buvo 38,4 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 63,5 procento.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas taip pat jau didėja ir šiuo metu sudaro apie 33,8 proc., prieš savaitę buvo 33 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 46,7 procento.

Balandžio 28 d. – gegužės 2 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 404,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 350,9 GWh). Į Latviją išsiųsta 164,4 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 152,4 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,39 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. balandžio 28 – gegužės 2 d., palyginti su balandžio 21–25 d., padidėjo 1,8  proc., suvartota 232,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 228,3 GWh).

Prognozuojama, kad artimiausiais metais gamtinės dujos atliks vis svarbesnį vaidmenį elektros gamyboje Baltijos šalyse, didėjant atsinaujinančių energijos šaltinių daliai. Estijos perdavimo tinklų operatoriaus „Elering“ vadovas K. Kilk viešojoje erdvėje teigė, kad dujos bus būtinos stabiliai sistemai palaikyti, kai vėjo ar saulės energijos nepakanka, o Estijos energetikos ministras A. Sutt papildė, kad šalyje numatomos investicijos į dujinius elektros gamybos pajėgumus, nes dujos ir toliau išliks svarbi energijos dalis, pereinant prie žaliosios energetikos.

Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 63,3 USD/bbl – tai 5,1 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 66,7 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 85,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 78,4 Eur/MWh. Naftos kainos nukrito OPEC+ toliau pranešant apie prognozuojamus naftos gavybos didinimus.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jos kainos bus kainos bus 2–6 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti 61–63 USD/bbl lygyje.

Iranas ir rusija stiprina bendradarbiavimą energetikos srityje – rusijos bendrovės pasirašė sutartis dėl naftos telkinių vystymo Irane: sudarytos keturios sutartys dėl septynių Irano naftos telkinių vystymo, kurių vertė siekia apie 4 mlrd. dolerių ir kartu svarstoma kurti gamtinių dujų centrą Irane. Abi JAV sankcionuojamos valstybės įsipareigojo dar labiau plėtoti bendradarbiavimą, šiemet jos pasirašė strateginės partnerystės sutartį, apimančią energetikos sektoriaus stiprinimą ir tiekimo bei mainų operacijas. Taip pat pasirašyti keli memorandumai dėl naftos ir dujų projektų plėtros. Abi šalys derasi dėl galimų gamtinių dujų importo, mainų ir tranzito. Iranas ir rusija siekia padvigubinti savo metinę prekybą iki 10 mlrd. dolerių.

Tuo tarpu JAV prezidento D. Trumpo administracija daro spaudimą Tarptautinei energetikos agentūrai (TEA), kad ši atsisakytų atsinaujinančių energijos šaltinių skatinimo ir grįžtų prie tradicinės energijos saugumo užtikrinimo misijos. JAV, kurios finansuoja apie ketvirtadalį TEA biudžeto, nori, kad agentūra vėl sutelktų dėmesį į iškastinio kuro tiekimą. TEA buvo įkurta siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą po 1970-ųjų naftos krizės, bet pastaraisiais metais ji skatina perėjimą prie švarios energijos ir nulinės emisijos iki 2050 metų. JAV spaudimas kelia nepasitenkinimą Europos šalims, kurios tikisi, kad TEA ir toliau skatins švarią energiją. Pastaruoju metu TEA pripažino, kad būtina tęsti investicijas į esamus naftos ir dujų telkinius, o tai OPEC pavadino žingsniu link realybės.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,1–1,0 proc., padidėjo Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 1,3 proc. ir 1 procentu.

Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje 0,4–1,1 proc., padidėjo Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 11,8 proc. ir 2,1 procento.

Tarp Baltijos šalių degalai pigiausi yra Lietuvoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sumažėjo ir sudaro 0,016 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,4 proc., o dyzelino – 4,7 proc. mažesnė.

Biokuro kainos ir toliau laikosi žemiau 17 Eur/MWh lygio: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina Lietuvoje sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 15,88 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,48 Eur/MWh.

LEA informacija