Perspektyvi gyvulininkystė pagal Vokietiją: ryškus akcentas gyvūnų gerovei

Etiketėje – penkios laikymo kategorijos

Teigiama, kad privalomas mėsos produktų ženklinimas įvedamas siekiant užtikrinti ūkinių gyvūnų laikymo sistemų skaidrumą bei sudaryti vartotojams galimybę atsižvelgiant į tai sąmoningai rinktis.

Federalinė maisto ir žemės ūkio ministerija (BMEL), kurios iniciatyva gimė Gyvulininkystės ženklinimo įstatymas, pabrėžia, kad prievolė bus taikoma tik nacionalinei produkcijai.

Skerdiena ir mėsos produktai iš kitų ES valstybių narių bei trečiųjų šalių pagal vokiškuosius reikalavimus galės būti ženklinama savanoriškai.

Naujoji tvarka pirmiausia bus taikoma kiaulių auginimo sektoriui, o vėliau palaipsniui bus išplėsta visiems kitiems gyvulininkystės sektoriams.

Ženklinimo etiketėje numatytos 5 gyvūnų laikymo sistemos: „tvartas“, „tvartas + erdvė“, „gryno oro tvartas“, „aikštelė/ganykla“, „ekologinė“.

Tvartas: gyvūnų laikymo sąlygos bent jau atitinka minimalius teisinius reikalavimus.

Tvartas + erdvė: kiaulėms suteikiama bent 12,5 proc. daugiau vietos nei numato teisės aktai, be to, gyvūnas turėtų galimybę pasirinkti, kur būti: apšviestoje ar ne, šiltesnėje ar vėsesnėje vietoje.

Gryno oro tvartas: gryno oro tiekimas turi didelę įtaką tvarto klimatui. Kiaulės visada turi prieigą prie skirtingų klimato zonų.

Aikštelė/ganykla: kiaulės kada gali išeiti į aikštelę lauke ar gryname ore būti nuolat.

Ekologinė: pagal ES ekologinės gamybos reglamento reikalavimus. Tai reiškia, kad kiaulės turi dar didesnį plotą mocionui ir tvarte.

Skerdiena ir mėsos produktai iš kitų ES valstybių narių bei trečiųjų šalių pagal vokiškuosius reikalavimus galės būti ženklinama savanoriškai.

Raginimas ūkininkams persitvarkyti

Nevyriausybinė gyvūnų gerovės organizacija nelabai palankiai sutiko naująjį įstatymą. Esą privaloma nacionalinė ženklinimo sistema iš esmės nepagerins nė vieno ūkinio gyvūno laikymo sąlygų. (Šiuo metu gyvūninių produktų pirkėjai verslo iniciatyva taip pat yra informuojami apie laikymo būdą, kaip antai „Pievų pienas“.)

Toks pareiškimas smarkiai perlenktas. Akivaizdu, kad tvartinė produkcija gali būti mažiau paklausi. Tikėtina, kad jos ir kaina bus mažesnė. Federalinė valdžia rengiasi ūkiams sudaryti sąlygas su finansine parama pagerinti ūkinių gyvūnų laikymo sąlygas.

Gyvūnų gerovė yra federalinės valdžios strateginis tikslas. Yra klojamas pamatas tolesniems pokyčiams.

Ketina diegti gyvūnų gerovės stebėseną

Neseniai federalinei Žemės ūkio ministerijai Tiūneno (Thünen) institutas pateikė rekomendacijas dėl nacionalinės ūkinių gyvūnų gerovės stebėsenos: šalyje ketinama įvesti nuolatinę ūkinių gyvūnų gerovės registravimo sistemą. Ministerijos užsakymu esamą situaciją tyrė bei nuolatinės gyvūnų gerovės stebėsenos koncepciją kūrė 10 institucijų konsorciumas.

„Mes žinome, kiek pieno parduodama, bet nežinome, kiek karvių yra sužalotų. Yra daug viešai prieinamų duomenų apie gyvūninės kilmės maisto produktų gamybą. Kalbant apie gyvūnų gerovę, jų beveik visiškai nėra“, – pristatydama projekto išvadas bei darbo ataskaitą sakė Tiūneno instituto projektų vadovė Angela Bergschmidt. Tokie duomenys yra būtini, kad galima būtų įvertinti, kokia Vokietijos gyvūnų gerovės padėtis, kokios problemos ir pažanga.

Ataskaita bei rekomendacijos apima laikymo sąlygas galvijų, kiaulių, viščiukų, kalakutų, avių, ožkų, akvakultūros (vaivorykštinių upėtakių bei karpių) ūkiuose, transportavimą ir skerdimą. Be to, siūlomi vadinamieji papildomi rodikliai, kaip antai „gyventojų požiūrį į gyvūnų gerovę“.

„Mes žinome, kiek pieno parduodama, bet nežinome, kiek karvių yra sužalotų".

Numato drausti galvijų saitinį laikymą

Atsisakyti saitinio laikymo būdo Vokietijos ūkininkai yra spaudžiami jau kelis metus. Šalies „Aldi“ prekybos tinkle ši politika, suderinta su gyvūnų gerovės organizacija, yra vykdoma nuosekliai. Iki 20230 metų šiame prekybos tinkle turėtų nelikti geriamojo pieno iš ūkių, kuriuose karvės visus metus yra rišamos. Tokio pieno dalis kasmet mažėja. Šiuo keliu eina dar keli prekybos tinklai.

Tai yra spaudimas ir pienininkystės ūkiams, ir valdantiesiems politikams.

Federalinė vyriausybė jau planuoja įstatymu uždrausti galvijų saitinį laikymą (ištisus metus).

Tačiau kaip pastebi agroverslo portalas Agrarheute, valdžia kol kas neturi tikslaus esamos situacijos vaizdo. Rišamų galvijų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo dviem trečdaliais. Šiuo metu jų dalis tesiekia apie 10 proc., bet nėra aišku – kiek galvijų rišami visus metus.

Kita vertus, rišimo draudimas paspartins pienininkystės ūkiuose struktūrinius pokyčius, BMEL tai pripažino atsakydama į parlamentinės frakcijos „Alternatyva Vokietijai“ pateiktą klausimą. Struktūriniams pokyčiams gali turėti įtakos daug veiksnių: kartų kaita ir, tikėtina, pieno kainos už saitiniu būdu laikomų karvių sumažėjimas. Federalinė vyriausybė tvirtina, kad bus atliktas siūlomo draudimo poveikio vertinimas.

ŪP portalas su BMEL, Tiūningeno institutu, Agrarheute

BMEL nuotr. – patvirtinta mėsos produktų žymėjimo etiketė