Šiuo metu rinkoje esantis ribotas registruotų AAP asortimentas kiša koją daržininkystės sektoriui. Kovoti su naujomis ligomis ir kenkėjais – sunku. Praėjusiais metais nauji kenkėjai naikino cukinijų derlių, o norintys užauginti prekinės produkcijos ir į ją investuojantys šeimininkai neturėjo priemonių derliui išsaugoti. Drastiškai mažėjantis AAP kiekis daro įtaką daržovių plotams.
Jau kelintus metus iš eilės mažėja kopūstų plotai, nes šios daržovės yra itin pažeidžiamos kenkėjų. Neturėdami pakankamai AAP, daržininkai praranda konkurencingumą tiek Lietuvos, tiek eksporto rinkose.
Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė, šiuo metu, kai Vyriausybė teigia, kad žemės ūkis yra prioritetinė šaka, užtikrinanti nacionalinį saugumą, būtina atsižvelgti į tai ir panaikinti esamus nacionalinius vertinimo kriterijus, nes jie yra labai griežti. Dėl jų Lietuvoje negali būti registruojami tam tikri produktai. „Traktuojama, kad tokie kriterijai yra todėl, kad Lietuvoje gruntiniai vandenys yra labai aukštai. Geologijos tarnyba teigia, kad šie nacionaliniai vertinimo kriterijai Lietuvai yra labai reikalingi. Tačiau skaičių, kokia vandenų būklė buvo prieš pradedant taikyti nacionalinius vertinimo kriterijus ir kokia yra dabar, nėra. Vertinimai atlikti, tačiau taikyti skirtingi parametrai, todėl duomenys yra nelygintini tarpusavyje – jų negalima sulyginti. Manau, kad netikslinga taikyti nacionalinius vertinimo kriterijus, nes jei jie būtų tokie reikalingi, būtų atlikti vandens geologiniai tyrimai, vandens būklė būtų stebima. Jei tokie tyrimai nėra atliekami, vadinasi, būklė nėra blogėjanti“, – teigė I. Lukoševičienė.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais nauji kenkėjai atsirado ne tik soduose, bet ir uogynuose, o kovai su jais rinkoje esančio registruotų AAP asortimento nebepakanka. „Mūsų bendruomenė nedidelė, mes naudojame nedidelius kiekius AAP, tad gali būti, jog laikoma, kad mums reikalingų priemonių neverta registruoti. Dėl to susiduriame su labai didele problema. Jei Lietuvoje būtų registruota daugiau AAP, augintojams tai būtų daug paprastesnis dalykas. Daug mūsų narių dalyvauja nacionalinės maisto kokybės programoje, todėl sezono metu negali daugiau kaip du kartus naudoti tos pačios veikliosios medžiagos turinčių AAP. Šią nuostatą reikia keisti. Kaimyninės šalys, tokios kaip Lenkija, Latvija, turi galimybių naudoti daugiau AAP. Jei Lietuvoje būtų paprastesni reikalavimai, visiems augintojams būtų daug geriau“, – kalbėjo ŪP pašnekovė.
Ji teigė mananti, kad galbūt reikėtų koreguoti registravimo mokestį nedideliems AAP kiekiams. „Nors apie tau jau kalbėjome, tačiau šį pavasarį, kai reikia atlikti darbus, vėl keliame šią problemą. Nors mes tobulėjame, bet nesame specialistai, nespėjame visų įstatymų sužiūrėti. Todėl norėtume, kad mums kuo daugiau padėtų Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) darbuotojai, nes mums iškyla visokių niuansų, kurių negalime numatyti“, – pastebėjimus išsakė V. Kuliešienė.
Išgirdusi savo narių rūpesčius ir lūkesčius, praėjusią savaitę Kauno r. ūkininkų sąjunga (KRŪS) inicijavo diskusiją su VAT. „Šiandien situacija yra tokia, kad Europos Komisija (EK) savo sprendimu panaikino 7 veikliąsias medžiagas ir ūkininkai, ypač daržininkai, sodininkai, uogininkai, liko beveik be AAP. Mes pagal įstatymą turime auginti produkciją taip, kad ji būtų sveika, neturėtų ligų ir būtų saugi vartotojams. Kaip tai padaryti, neturint priemonių? AAP trūksta – apie tai kalbame daug metų. Atsiranda rezistencija, kenkėjų ir ligų pasipriešinimas AAP, tada reikia naudoti didesnį jų kiekį ir t. t. Latvija, Lenkija naudoja kelias dešimtis veikliųjų medžiagų, o Lietuvoje jas galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – problemą įvardijo KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius. Jis teigė, kad ūkininkai nori toliau diskutuoti šia svarbia tema, nes, šiltėjant klimatui ir į Lietuvą ateinant naujoms ligoms bei kenkėjams, tam būtina pasiruošti iš anksto. Po laiko ieškoti sprendimų bus neverta. „Džiugu, kad VAT pagaliau išgirdo ir pradėjo gilintis į šią problemą. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis ji bus išspręsta“, – vylėsi ŪP pašnekovas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad ūkininkai mato ne tik ES reglamentuose fiksuotą AAP registravimo tvarką, bet ir lietuvišką – nacionalinį, įvertinimą, registruojant augalų apsaugos produktus. „Kaip ir daugelyje kitų dalykų, Lietuva persistengdama sukuria tokias sąlygas, kurios ūkininkavimą daro komplikuotą. Papildomi nacionaliniai reikalavimai neturėtų stabdyti žemės ūkio raidos“, – ŪP dėstė R. Juknevičius.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas įvardijo pagrindinę bėdą – šiaurės zoną, kuriai registruojant AAP yra priskiriama Lietuva. Beje, siauras mūsų šalies AAP asortimentas yra ir dėl nacionalinių reikalavimų, kuriuos taiko tik dvi ES narės – Lietuva ir Danija. „Gyvenimas yra toks – kuo siauresnis asortimentas, tuo lengviau kenkėjai prisitaiko. Jei turime tik vieną veikliąją medžiagą, ji po kelerių metų pasidarys nebeveikli, nes kenkėjai prie jos pripras, rezultatas taps nepasiekiamas. Gamta mus pastatė į tokią vietą, kad turime kažką daryti. Todėl ateityje arba neturėsime kuo gintis nuo kenkėjų, arba turėsime įsileisti naujus produktus ir tą daryti skubiai. Turime turėti didelį AAP asortimentą tam, kad efektyvesnėmis dozėmis galėtume pasiekti rezultatą, kad galėtume išbristi iš dabartinės situacijos“, – kalbėjo E. Pranauskas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. balandžio 18 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.