Peržengei 50 – tapk bitininku

Remiantis Lietuvos statistikos paskelbtais išankstiniais 2020 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatais, 2020 m., palyginti su 2010 m., ūkiuose turėta 2 kartus daugiau bičių šeimų. 2003 m. vidutiniškai vienam ūkiui teko 7,8 bičių šeimos, 2010 m. – 10,9 šeimos, 2020 m. – 18,4 šeimos. Akivaizdu, kad bitininkystė populiarėja. Įdomu, ar tai tik sodybas turinčių ir kaimą mylinčių žmonių hobis, ar ir papildomos pajamos, o gal net pragyvenimo šaltinis.

Bitininkystė remiama  

Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidento Sigito Uselio nuomone, pagrindinė didėjančio laikomų bičių šeimų skaičiaus priežastis – tiesioginė Europos Sąjungos fondų bei valstybės biudžeto parama bičių savininkams. „Maždaug nuo 2005 metų ir kiek vėliau iš skirtingų paramos fondų (bitininkystės paramos, smulkių ūkių

rėmimo, de minimis, kaimo plėtros programos bei akcizais neapmokestinamų gazolių programų) bitininkams žymia dalimi kompensuojamos bičių priežiūrai padarytos išlaidos, – pasidžiaugė „Ūkininko patarėjui“ šalies bitininkų lyderis. – Kai kuriais atvejais taip remiami ir visiškai nedideli bitynai. Tai paskatino didžiąją dalį naujai atsiradusių bitininkų užsiimti šia veikla. Atrodo, panašiai Lietuvoje atsitiko ir su avininkystės suklestėjimu.“

Nauji nariai domisi parama

Anot S. Uselio, LBS jungia miestų ar rajonų bitininkų draugijas (asociacijas), todėl iš tikrųjų jos nariai yra juridiniai vienetai bei keliolika fizinių asmenų (bitininkystės mokslininkai ar šiai ūkio šakai nusipelnę specialistai). „Bitininkų draugijose narių skaičius irgi padidėjo apie 2 kartus, čia dar priklauso ir nuo konkrečios organizacijos aktyvumo, – pastebi LBS prezidentas. – Naujai įstoję nariai yra daugiausia parama susidomėję žmonės, jų motyvas – dalyvauti draugijose, kad gautų žinių tiek apie bičių laikymą, tiek apie galimybes pasinaudoti skiriama parama.“

Vidurio amžiaus veikla

S. Uselis juokauja, kad Vidurio bei Rytų Europos šalyse bitininkyste dažniausiai susidomima,

kai amžius pasiekia virš 50 metų. „Kai jau namas pastatytas, vaikai užauginti, medžiai pasodinti, pradedama galvoti, kokia čia dar įdomia veikla užsiimti, – samprotauja anykštėnas bitininkas. – Vieniems tai – senelių ir tėvų tradicijos pratęsimas, kitiems – visiškai naujas dalykas. Iš pradžių į šį užsiėmimą žiūrima kaip į hobį. Jis daug rentabilesnis nei medžioklė ar žvejyba.“

Pandemija palanki bitininkystei

LBS prezidento pastebėjimu, pastaruoju metu yra populiaru įsigyti kaimo sodybas ar vienkiemius savaitgalių bei vasaros poilsiui. „Dažnai naujieji savininkai tampa

ir bitininkais, ir tai teisinga, nes sodyba tampa „gyva“ visais metų laikais“, – bitininkystės privalumus įvardija S. Uselis – Pandemija bei įvairios kitos negandos privertė žmoniją labiau susirūpinti savo sveikata, o darbas su bitėmis ir jų sunešti produktai kaip tik yra stiprus sveikatos palaikymo šaltinis tiek biologiškai, tiek psichologiškai, kadangi bičių produktai yra iš savo bityno.“

S. Uselis mano, kad užsiimančių bitininkyste tik kaip vieninteliu verslu ir iš to verslo pragyvenančių tokiose šalyse, kaip Lietuva, būna tik keletas procentų iš visų bitininkų skaičiaus. „Taip yra todėl, kad tai – nelengvas fizinis darbas, nors ir valstybės remiamas, tačiau labai stipriai priklausantis nuo gamtos sąlygų“, – apibendrino „bičiulių prezidentas“.

Nėra rutinos

Kretingos bitininkų draugijos, įkurtos dar 1917 m., pirmininkas Augustas Latakas pritaria LBS prezidento nuomonei, kad parama bitininkystei išaugino bičių šeimų skaičių. „Kai įstojome į ES, Nacionalinė mokėjimo agentūra kompensuoja iki 70 proc. išlaidų įsigyjant bitininkystės inventorių.“ A. Latako teigimu, bitininkams labai pasisekė, kad tuo laiku LBS prezidentu buvo išrinktas prof. Algirdas Skirkevičius. „Būtent jam pavyko rasti bendrą kalbą su tuometiniais Žemės ūkio ministerijos vadovais, o iš aplinkinių valstybių lėšų, tenkančių vienam bitininkui, paramos daugiausia gauna Lietuvos bitininkai“, – džiaugėsi ilgametis bitininkas.

Kalbant apie Kretingos bitininkų draugiją, anot pirmininko, bitininkų skaičius neperkopia šimto narių. „Vieni ateina, kiti išeina, akivaizdžios agitacijos nevedame.“ Bitininkystė, kaip hobis ir pragyvenimo šaltinis, A. Lataką žavi tuo, kad čia nėra rutinos. „Niekada nežinai, ką rasi, atvažiavęs į bityną. Čia pamiršti problemas, praeina stresas, gali daryti viską, ką sugalvojęs, bitės nepasiskųs, nebent sugels“, – juokavo draugijos pirmininkas.

Įkvėpė mokymai

Pakruojo bitininkų draugijos „Dobilas“, įkurtos 1968 m., pirmininkas Eligijus Strazdas sutiko su bičiulių nuomone, kad ES parama padėjo bitininkams investuoti į naujas technologijas ir didinti bitynus. „Daug prisidėjo ir LBS, kuri populiarino šį amatą rengdama daug mokymų pradedantiems bitininkams, todėl atsirado ir daug smulkių bitininkų, turinčių keletą avilių savo malonumui.“

Anot E. Strazdo, Pakruojo rajono bitininkų draugijoje „Dobilas“ bitininkų skaičius yra gana pastovus, apie 70 narių, bet pastebimas bitynų stambėjimas. Rajone yra daug bitininkų, kurie nėra draugijos nariai, bet jie laiko tik po keletą bičių šeimų.

Ir hobis, ir pajamos

Pats draugijos pirmininkas savarankiškai pradėjo bitininkauti nuo 14 metų. „Pradėjau nuo 5 avilių. Šiuos avilius paveldėjau iš senelio, kuriam padėdavau nuo mažų dienų. Per 18 metų mano bitynas išaugo iki 250 bičių šeimų. Mane sužavėjo bičių darbštumas, tvarka, šito ir pats iš jų išmokau. Man bitės ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis.“

Draugija yra labai aktyvi. Su E. Strazdu priešakyje dalyvauja įvairiuose renginiuose, akcijose. Šį mėnesį bičiuliai su saldžiomis dovanomis aplankė Rozalimo Švč. M. Marijos Vardo parapijos senjorų namus, Linkuvos socialinių paslaugų centrą, Klovainių sutrikusio intelekto jaunuolių centrą.

Sigito USELIO ir Eligijaus STRAZDO nuotraukos