Pienininkus kooperuotis skatins finansiškai

Rems susikooperavusius

Patvirtinus pakeitimus SP intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“, nuo 2024 metų valdų valdytojams, kurie yra pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai, bus galima skirti nustatyto dydžio susietosios paramos išmokos priedą (apie 30 Eur)  už pieninę karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių.

Mokamas priedas pripažintų kooperatinių bendrovių nariams už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatines bendroves, o tai itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio mažą efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei žemas supirkimo kainas, o tai savo ruožtu didina ūkių nuostolius.

Mokslininkų tyrimai ir užsienio šalių patirtys įrodo, jog bendradarbiaudami ir kooperuodamiesi smulkieji ūkiai gali ne tik išlikti, bet ir padidinti savo produktyvumą, užsitikrinti aukštesnes pajamas. Per kooperatyvus veikiantys žemdirbiai tampa labiau konkurencingi, stiprėja jų derybinės galios. Be to, praktikuojama dalijimosi ekonomika sumažina gamybos ir logistikos kaštus, o susijungę smulkūs ūkiai į kooperatyvą turi didesnes galimybes gauti finansinę paramą ūkio veiklos modernizacijai ir inovatyvios infrastruktūros plėtrai. Tokie ūkiai mažina žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, o jų vaidmuo regionuose reikšmingai prisideda prie vietos ekonomikos gyvybingumo.

Pasirinkimo nesigaili

„Į kooperatyvą „Senoji kryžkelė“ įstojau 2011 metais, savarankiškai pradėjęs ūkininkauti. Anksčiau tam pačiam kooperatyvui priklausė ir tėvai, tad svarstymų stoti ar nestoti nebuvo“, – pripažino Sūdavos kaime Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Linas Tamašauskas.

Ūkininkas laiko 50 pieninių karvių bandą, kurią sudaro Lietuvos juodmargių, holšteinų ir džersių mišrūnės. Per metus iš vienos karvės vidutiniškai melžia 7,5–8 tonas pieno. L. Tamašauskas dirba apie 80 hektarų žemės, tad užauginamo grūdinių kultūrų derliaus užtenka ne tik karvių pašarams, lieka dar ir pardavimui.

L. Tamašausko nuomone, priklausymo kooperatyvui nauda neabejotina –atstovaudamas ūkininkų interesams, pienininkams jis moka didesnę kainą už supirktą pieną nei kiti supirkėjai, be to, be pieno supirkimo kooperatyvas teikia ir kitas, labai reikalingas paslaugas – turi visą modernią įrangą, todėl gali susukti šieno ritinius, smulkinti pašarus, javus nukulti, žemę įdirbti, mėšlą iškratyti.

„Aš neturiu nei pašarų ruošimo technikos, nei kombaino, todėl visas šias paslaugas užsisakau iš kooperatyvo. Atvažiuoja, per dieną visus reikalingus darbus nudirba. Paslaugų kainos „nesikandžioja“ – kooperatyvo nariams taiko nuolaidas. Pačiam būtų labai sunku susipirkti visą reikalingą techniką, o dabar visi darbai padaryti laiku ir kokybiškai“, – kooperatyvo nauda džiaugėsi L. Tamašauskas.

Ūkininko teigimu, esant kooperatyvo nariu, ir pieno krizę sekėsi lengviau išgyventi – pradėjus kristi pieno supirkimo kainoms, kooperatyvas „Senoji kryžkelė“ savo nariams jas mažino palengva, ne taip skausmingai, o vėliau, pradėjus gerėti situacijai, pamažu pradėjo didinti.

Sprendžia patys

Kooperatyvo „Pieno gėlė“ teikiama nauda džiaugėsi ir Šilutės rajone Simėnų kaime ūkininkaujantis Valentas Grybas. „Pagrindinė kooperatyvo nauda ta, kad kiekvienam ūkininkui atskirai nereikia rūpintis pieno supirkimo kainomis, kiekvieną mėnesį skambinti ir kovoti už jas, tą padaro kooperatyvas. Visada žinome, jog gausime geriausią kainą. Už kilogramą pieno visi kooperatyvo nariai gauna vienodą kainą, kurią pagal esamą situaciją nustato valdyba. Esu labai patenkintas kooperatyvo veikla“, – pripažino V. Grybas.

Nuo 2014 metų tėvų ūkį perėmęs šilutiškis laiko 80 pieninių karvių, kurias jau metai laiko melžia robotai. Didžiąją dalį bandos sudaro holšteinų veislės karvės. Iš kiekvienos karvės robotas vidutiniškai primelžia 32–33 kilogramus pieno per dieną.

„Mūsų kooperatyvas yra tikras, ne vien organizacija turinti kooperatyvo vardą, kurią valdo vienas žmogus ir kuriam atitenka didžiausia nauda. „Pieno gėlės“ kooperatyvą valdo patys ūkininkai, iš kooperatyvo narių išrenkama valdyba. Ji metų pabaigoje sprendžia, kaip paskirstyti pelną, kiek investuoti į  kooperatyvą, kiek išmokėti dividendų. Mes patys sprendžiame, ką daryti su pelnu, kam parduoti pieną“, – tvirtino ūkininkas.

Didelės viltys

Šiuo metu Lietuvoje žemės ūkio kooperatyvais yra pripažinti 59 kooperatyvai. Pienininkystės sektoriuje kooperatyvų yra 9, o pripažintų kooperatyvų narių ūkiuose laikomos pieninės karvės sudaro 16 proc. visų šalyje auginamų pieninių karvių. Tikėtina, kad papildoma išmoka kooperacijai paskatinti šį lygį padidins. Prognozuojama, kad kooperacijos lygis Lietuvoje pieno sektoriuje iki 2027 m. išaugs iki 25 proc., o bendro karvių skaičiaus mažėjimo tempai stabiliai mažės.

Atsižvelgiant į tikėtiną SP pataisų veiksmingumą ir svarbą, poveikis kooperacijai, ypač pienininkystės sektoriuje, gali tapti reikšmingu. Taip būtų remiamos perspektyvios ūkių pajamos ir žemės ūkio sektoriaus atsparumas, siekiant didinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir žemės ūkio įvairovę, taip pat užtikrinant žemės ūkio gamybos ekonominį tvarumą. Be to, papildoma susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams) – pripažintų kooperatinių bendrovių nariams sudarys sąlygas jiems labiau orientuotis į rinką ir didins ūkių konkurencingumą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu, daugiau dėmesio skiriant moksliniams tyrimams, technologijoms ir skaitmenizacijai.

Pakeistame SP dėmesys skiriamas ir klimato bei aplinkos tikslams – numatyti tam tikri palengvinimai ekologinėse sistemose, aplinkosaugos ir klimato srities kaimo plėtros intervencinėse priemonėse. Perskirstomos lėšos tarp dviejų kaimo plėtros intervencinių priemonių – „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ ir „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“. Paramos veiksmingumui priklausant nuo tinkamo konkrečiam tikslui skirto priemonių derinio, jų tarpusavio suderinamumo ir nuoseklumo, supaprastinimo, numatytas kaimo plėtros intervencinių priemonių ,,Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“, ,,Investicijos į žemės ūkio valdas“, ,,Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, ,,Labai smulkių ūkių plėtra“ pakeitimas, kuriuo siekiama užtikrinti didesnį įvairių intervencinių priemonių nuoseklumą, supaprastinti tam tikrus procesus, gerinti, suvienodinti panašiose priemonėse bendras paramos teikimo sąlygas, sumažinti galutiniams paramos gavėjams tenkančią administracinę naštą.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7