Pienininkystė: žalia gatvė ar siauras koridorius?

Praėjusį savaitgalį Akademijoje (Kėdainių r.) vyko konferencija „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams 2016 metais“. Joje dalyvavo daugiau nei du šimtai šalies ūkininkų, žemės ūkio verslo atstovų, mokslininkų. Pagrindinės pranešimų ir diskusijų temos – kaip pieninės gyvulininkystės verslą padaryti atsparų rinkos pokyčiams, kokį ūkio modelį pasirinkti, kaip tausoti gamtą. Renginiui jėgas sutelkė žemdirbių savivaldos organizacijos, valstybės institucijos, verslas. – Geriausia investuoti sunkmečiu, – apie šalies pieno sektoriaus perspektyvą sakė UAB „Biržų žemtiekimas“ valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius. – Pasaulio praktika liudija, jog krizės pažadina verslo iniciatyvas, iškelia jo lyderius.

Laikas investuoti Pasak V. Rinkevičiaus, Lietuvos pieno fermų modernizavimas liudija, jog einama teisinga kryptimi. Šį rudenį pažangiausi „GEA Farm Technologies“ kompanijos melžimo, pašarų ruošimo ir dalijimo robotai pradėjo veikti Dot­nuvos eksperimentinio ūkio fermoje, melžimo robotai – Ritauto Žukausko, Rimos Gustienės, Antano Dambrausko pieno ūkiuose. Ir užsakymų daugėja. O šią įrangą sumontavo „Biržų žemtiekimo“ specialistai. – Lietuvoje pieno ūkis – šeimos verslas, – sakė Šilalės r. ūkininkas Artūras Dambrauskas, – ir šeimininko valia pasirinkti investicijas, mažinančias pieno gamybos kaštus. Naujausias jauno ūkininko A. Dambrausko šeimos pirkinys – „GEA Farm Technologies“ firmos melžimo robotas „MI One“. Fermoje jis įrengtas su rezervu prie jo prijungti dar dvi ar tris sekcijas. Ūkininkas automatizuotą melžimo sistemą rinkosi įvertinęs šalies ir užsienio kolegų patirtį, apsilankęs „Euro Tier“ parodoje Hanoveryje. Tvirtas pamatas jaunajam pieno ūkio šeimininkui – „horizontalioji“ kooperacija. Prie vieno verslo židinio – keturi Dambrauskai, keturi pieno ūkiai. Ekologiška pieno žaliava parduodama už „europinę“ kainą.

Kooperacija dar laukia – Neseniai lankiausi vienoje latvių ūkininkams priklausančioje kooperatinėje pieno perdirbimo įmonėje, – pasakojo „Biržų žemtiekimo“ valdybos pirmininkas V. Rinkevičius, – ten dirbama pelningai, pieno supirkimo kaina padidėjusi. – Investuokime dabar ir nesigailėsime, – žemdirbiams patarė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. – Gyvulininkystė duoda daugiau pajamų, nors kainų kreivė pastarąjį dešimtmetį ir kilo, ir krito, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis. – Patys žemdirbiai turi ieškoti sėkmingų verslo sprendimų, nes politikai ant lėkštutės pinigų neatneš, – kalbėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka. – Į 153 šalis atsiveria eksporto rinkos, dėl šios situacijos bendrą sprendimą turėtų priimti pieno gamintojų, perdirbėjų, valstybės atstovai. Deja, Pieno tarybos posėdžių patirtis liudija, jog tai sunkiai išsprendžiamas klausimas. S. Cironka patarė žemdirbiams deramai planuoti investicijas. – Jeigu 150 ha savininkas perka javų kombainą, jis tik pablogina savo verslo situaciją, nes tokia investicija neatsipirks, – pastebėjo viceministras. Pieno gamintojams jis rekomendavo laikytis ES šalių modelio – mažinti gamybos kaštus.

Gersime įvežtinį pieną? – Pasaulyje didėja pieno gamyba, tačiau mažėja pieno produktų vartojimas, – savo pranešime teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Pasak A. Gapšio, pieno kainų tendencijos primena situaciją 2009 m. Rusija ir Kinija sumažino įvežamų produktų kiekius, o tai atsiliepė pasaulio pieno rinkai. Lietuvoje sąlygas pienininkystės verslui diktuoja penkios šeimos įmonės, superkančios ir perdirbančios 95 proc. viso šalyje pagaminamo pieno. Valstybės, ES išmokos, parama, skiriama pieno gamintojams, atitenka pieno perdirbėjams. Žaliavinio pieno supirkimo kainos pastaruosius dvejus metus nuolat krinta, tačiau parduotuvėse lietuviški pieno produktai nepinga. LAEI eksperto A. Gapšio teigimu, Lietuvos vartotojai vis dažniau savo stalui renkasi įvežtinius pieno produktus: 2010 m. importinių pieno produktų vartojimo dalis šalies rinkoje siekė 13,6 proc., 2014 m. – 21,3 proc. Nuogąstaujama, jog ateityje lietuviai dažniau rinksis įvežtinius (ir pigesnius) pieno produktus. LAEI duomenimis, nuo 2008 m. iki 2015 m. žaliavinio pieno kainų tendencijos ES šalyse ir Lietuvoje svyravo panašia kreive, tik 10 euro centų skirtumu. Kai 2008 m. ES kainų vidurkis buvo 35 euro centai už kilogramą, lietuviams buvo mokami vidutiniškai 25 euro centai, kai ES 2014 m. buvo mokami 37 euro centai, Lietuvoje – 28 euro centai. Šių metų sausį–rugsėjį kainos irgi išsiskyrė: 30,7 ir 21,4 euro cento. Pieno produktų mažmeninės kainos struktūroje per pastaruosius penkerius metus žemdirbio dalis sumažėjo 10 proc. Pasak A. Gapšio, tas provokavo pieno ūkių struktūros pasikeitimus. Pavyzdžiui, 2009 m. sausio 1 d. po 1–5 karves laikė 89 256 ūkininkai, o 2015 m. tokių liko 50 987. Tačiau 2015 m. padidėjo ūkių, laikančių po 6–10 ir 31–100 karvių. Pagal parduoto pieno kiekį 2015 m. liepos mėn. vyravo 15 ir daugiau karvių laikantys ūkiai (69 proc. parduoto pieno).

Pelno būna Auditorijos susidomėjimo sulaukė LAEI specialistų atlikti vidutinio pieno ūkio 2013 m.–2014 m. ekonominiai finansiniai rodikliai. Pavyzdžiui, 2013 m. vidutinis ūkis turėjo 37 ha, 11 karvių, iš gyvulininkystės gavo 68 proc. pajamų, pieno supirkimo kaina buvo 1,03 Lt/kg, pelningumas – 15 proc. 2014 m. vidutinis ūkis turėjo 28 ha, 9 karves, iš gyvulininkystės gavo 68 proc. pajamų, pieno supirkimo kaina – 0,90 Lt/kg, pelningumas – 2,3 proc. Išsiskyrė 2014 m. mažo ir didelio pieno ūkio ekonominiai finansiniai rodikliai. Mažame ūkyje (28 ha, 9 karvės) pelnas siekė 2,3 proc. (1 ha teko 67 Lt). Dideliame ūkyje (809 ha, 345 karvės) pelningumas siekė 13,9 proc. (1 ha teko 938 Lt). – Išparduoti pieninius galvijus ir auginti mėsinius – neracionalus sprendimas, – sakė A. Gapšys, – mėsą reikės eksportuoti, nes šalyje nėra tokio produkto vartojimo tradicijų. LAEI specialisto teigimu, reikia skatinti mažų ir vidutinių pieno ūkių veiklą, mažinti pieno gamybos kaštus, diegti kooperaciją, patiems imantis pieno perdirbimo ir prekybos verslo. – Lietuva eksportuoja apie 60 proc. pagaminamo pieno, Vokietija – 4 proc., – sakė VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis, – tačiau 2018 m. pieno poreikis pralenks gamybos apimtis.

Kuo ir kada šerti Neseniai Vilniuje vykusiame pasaulio pienininkų kongrese kalbėta apie gyvulininkystės ateitį, klimato kaitą. Daugiau dėmesio reikia skirti galvijų genetikai, sveikatai, šėrimui ir produktyvumui. „Laiminga“ holšteinų veislės karvė „rekordininkė“ per laktaciją duoda 32 735 kg pieno. „Šiltnamio efektui“ planetoje didelę įtaką daro atrajojantys galvijai. Prancūzai šiltnamio dujų išsiskyrimą sumažino 18 proc., tam panaudodami pašarų fermentaciją ir mėšlo tvarkymą. Apie galvijų šėrimą, produktyvumą ir reprodukciją konferencijoje kalbėjo „Biržų žemtiekimo“ bendrovės svečias Aurelienas Thery, atstovaujantis prancūzų firmai „Valorex“. Pasak A. Thery, pavasarį karvė ganosi šviežioje žolėje, suėda per dieną apie 300 g omega 3 riebalų rūgščių. Žiemos metu tą patį ji galėtų gauti su linų sėmenimis, jas atitinkamai paruošus. Lietuvos rinkai pritaikytas produktas „Tradilin“, kuriuo prekiauja „Biržų žemtiekimas“. Galvijų šėrimo temą pratęsė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistas Vytas Gudaitis. Apie finansinę paramą pieno ūkiams kalbėjo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Daug naujo konferencijos dalyviai sužinojo apsilankę Dotnuvos eksperimentinio ūkio fermoje, kurioje įrengti patys moderniausi rinkoje „GEA Farm Technologies“ robotai. – Automatizuotos sistemos – pieno gamybos kaštų mažinimo instrumentas, – sakė ekskursijai po fermą vadovavęs ūkio šeimininkas Andrius Turskis. Konferencijos metu „Biržų žemtiekimo“ bendrovės padėkos raštais ir prizais apdovanoti verslo partneriai: ūkininkai Artūras Dambrauskas, Ritautas Žukauskas, Valentas Marozas, Rima Gustienė, Bernardas Banelis, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai „Aristavos ūkis“, „Pieno gėlė“, „Kubiliai“, „Šilgaliai“, „Suvalkija“, „Daugėliškiai“, „Padovinys“, „Aukštadvaris“, „Vazniškiai“ „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.