Pieno gamintojai dirba, kad kitiems uždirbtų milijonus

Reikėtų vakcinuoti, bet vakcinos nėra

Posėdį moderavo LPGA prezidentas ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis, todėl darbas vyko konstruktyviai, buvo išklausomos visos dalyvių nuomonės, sprendimai priimami balsuojant.

Renginyje aktyviai dalyvavo premjero patarėjas prof. Vigilijus Jukna, į diskusijas įnešęs politinės kultūros atmosferą, ir Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika, savo klausimais ir pasisakymais dalyvių diskusijas nukreipęs konkretumo linkme.

Pirmą kartą viešai žemdirbių bendruomenėje prisistatė žemės ūkio viceministras Andrius Palionis, kurį ūkininkai gerai prisimena ir pozityviai vertina už darbą žemės ūkio ministro pozicijoje 2019 m.: „Dirbo trumpai, bet drūtai.“ Kartu su juo prisistatė ir ministro Igno Hofmano patarėjas Genadijus Vorobjovas. Be kita ko, jis kuruos ir gyvulininkystę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis, pasitelkęs iškalbingas schemas, gąsdino susirinkusiuosius Vokietijoje sausio 13 d. sprogusia snukio ir nagų ligos (SNL) bomba. Tiesa, jis pasidžiaugė, kad tai įvyko būtent Brandenburge, nes vokiečiai esą tvarkingi ir, greitai susigriebę, lokalizavo ligos židinį. Tačiau prelegentas nepasakė, kodėl SNL praplyšo Vokietijoje, jei ten tokia geležinė tvarka. Ligos zonoje utilizuota 11 vandens buivolų, 261 kiaulė ir avis, taip pat 55 ožkos ir 3 galvijai iš kontaktavusio ūkio. Ištirta per 2 500 mėginių gyvūnų, laikomų užkrėstoje teritorijoje, ištirta per 1 500 gyvūnų, išvežtų iš užkrėstos teritorijos iki protrūkio paskelbimo, jų tyrimų rezultatai neigiami. Jungtinė Karalystė nedelsiant uždraudė produktų, pagamintų iš žaliavų, gautų Vokietijoje, importą. Rusija uždraudė visų gyvūninių produktų ir sudėtinių produktų iš visos ES tranzitą. Japonija uždraudė jautienos ir pieno produktų importą iš Vokietijos. Pasak E. Mecelio, Turkijoje SNL cirkuliuoja nuolatos, o Lietuva aktyviai su ja prekiauja gyvulininkystės produkcija. Jei kiltų epidemija mūsų šalyje, atsirastų didelių problemų, nes tai ne paukščiai, o dideli gyvuliai.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas replikavo, kad „Rietavo veterinarinėje sanitarijoje“ utilizuoti kritusius gyvūnus labai brangu, o alternatyvos, deja, nėra.

E. Mecelis taip pat papasakojo ir apie kitos grėsmės šešėlį virš Lietuvos – mėlynojo liežuvio ligą (MLL), kuri yra infekcinė, užkrato pernešėjų platinama virusinė liga. Ji paveikia laukinius ir naminius atrajotojus, tokius kaip galvijai, avys, ožkos, elniniai gyvūnai. Ligą perduoda dvisparniai uodai. Avys yra jautriausios MLL infekcijai, o galvijai laikomi ligos rezervuarais. Kol kas Lietuva turi šalies, neapimtos MLL, statusą. Vis tik kol kas.

Anot VMVT specialisto, dėl MLL profilaktikos rekomenduojama gyvūnus vakcinuoti, bet nežinia, kokia vakcina, nes nežinoma, kokio tipo liga gali atsirasti. Kol kas net nėra oficialiai registruotos BTV-3 vakcinos. Kita problema, kad veršeliai iki 3 mėn. amžiaus yra atsparūs vakcinai ir ji jiems neveiksni.

VMVT – neveiksni

KRK pirmininkas K. Mažeika VMVT atstovo kalboje pasigedo konkrečių sprendimų SNL ir MLL kontrolės bei prevencijos srityje, visiškai neaišku, kaip rengiamasi valdyti šių ligų protrūkius ir šalinti galimas pasekmes. Taip pat neaišku, kaip VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė ruošiasi ekstremaliajai situacijai, kodėl tarnyba neinformuoja žemdirbių nei per savivaldybių žemės ūkio skyrius, nei per spaudą, nei per Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą. Seimo narys domėjosi, ar prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kuriama darbo grupė šioms problemoms spręsti.

Žemės ūkio viceministras A. Palionis atsakė, kad tokia grupė kuriama ir ŽŪM imasi iniciatyvos kovoti su SNL ir MLL.

Ūkininkas Nerijus Narauskas iš Aštriosios Kirsnos svarstė, ką reikėtų daryti, kur reikėtų užkasti 1 700 galvijų, jei užkluptų epidemija, nes jo ūkis yra vos už 8 km nuo valstybės sienos. Ūkis – viso gyvenimo, visos šeimos investicijos. O kaip bus, jei atsitiks nelaimė, jokio aiškumo nėra.

VMVT skyriaus vedėjas dievagojosi, kad tarnyba vienų ūkininkų nelaimėje nepaliktų, padėtų likviduoti ligos židinį.

Posėdžio dalyviai svarstė, kaip būtų kompensuoti nuostoliai? Jie sutartinai kalbėjo, kad norėtųsi didesnio kompensacijų intensyvumo, ypač pasienio rajonuose. A. Palionis teigė, kad tokiu atveju pradėtų veikti valstybės ekstremaliosios situacijos mechanizmas ir Vyriausybė ieškotų būdų kompensuoti gyvulių augintojams patirtus nuostolius. Ūkininkas Mindaugas Petkevičius metė akmenį į VMVT daržą: jie visiškai neinformuoja, kaip atpažinti ligas, kaip įvertinti gyvulius. Tauragiškis Eimantas Eigirdas piktinosi ne tik VMVT, bet ir „Ekoagros“ „paikomis“ instrukcijomis, kuriomis draudžiama leisti gyvulius į šlapias pievas, paežeres, nors kitokių ganyklų jo ūkis apskritai neturi.

Kada pieno perdirbėjai ateis į protą?

Kalbėdamas antruoju darbotvarkės klausimu apie pieno rinkos situaciją Lietuvoje ir ES, posėdį vedęs LPGA prezidentas J. Vilionis pastebėjo, kad žalio pieno kainos kol kas pakankamai neblogos, tačiau nežinia, kas bus toliau. Kasmet šalyje sumažėja po 12 tūkst. karvių. Pasak jo, kai paklausai pieno perdirbėjų, pradedi galvoti, ar verta pieno gamintojams verstis per galvas, dirbti dieną naktį, kraunant pelnus perdirbėjams.

Viceministras A. Palionis pasvarstė: „Gal kai pieno pradės trūkti, perdirbėjai ateis į protą, susimažins savo pelnus ir investuos į pieno gamintojų švietimą, fermų modernizavimo bei karvių kontrolės ir genetinių tyrimų skatinimą?“ LPGA tarybos narys, „Pienas LT“ vienas iš lyderių, ūkininkas Tomas Raudonius atitarė, kad jų kooperatyvas būtent tuo ir užsiima. O pieno žaliavos poreikis šalyje jau dabar auga – jo keleto šimtų t per dieną prireikė „Litamilk“, Marijampolės pieno konservus įsigiję lenkai neabejotinai didins produkcijos gamybą, apkraus fabriko įrenginius, „Pienas LT“ netrukus paleis papildomus pajėgumus 400 t pieno per dieną.

Rengiasi vykti pas premjerą

Diskutuojant apie XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų planą, J. Vilionis sakė, kad reikia keisti padėtį, nes dabar pastatoma 10 prekybos centrų ir tik viena ferma. „Vasario 11 d. LŽŪT eina pas premjerą Gintautą Palucką kalbėti apie aktualiausius žemės ūkio klausimus. Vienas jų – tipinių fermų statyba, kurias būtų galima greičiau įveiklinti“, – kalbėjo LPGA prezidentas. A. Palionis replikavo, kad dar 2019 m. apie tai buvo pradėta svarstyti, bet praėjo 4 metai ir niekas nepadaryta.

J. Vilionis supažindino posėdžio dalyvius su asociacijos parengtu raštu ŽŪM. Dokumente akcentuojama, kad šiuo metu svarbiausios sektoriaus problemos yra nestabilios, neprognozuojamos supirkimo kainos; nesubalansuota rinkos struktūra – pieno perdirbimo įmonės turi didesnę derybinę galią nei pavieniai ūkininkai, o tai lemia netolygų pelno pasiskirstymą ir žemdirbių ekonominį nesaugumą; žemų pieno kainų politika kitose šalyse daro spaudimą Lietuvos pieno gamintojams, o lėšų investicijoms trūkumas apsunkina konkurencingumo didinimą. Todėl būtina Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyti reikšmingą finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą. Ateinančių ketverių metų laikotarpiu tam būtina skirti ne mažiau kaip 300 mln. Eur. Taip pat turi būti parengtos paprastesnės investicinių projektų taisyklės ir suteikiamas ne mažesnis nei 50 proc. finansavimo intensyvumas, o jauniesiems ūkininkams – 75 proc. finansavimas. Statantiems karvių fermas būtina supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus ir pradėti taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas pieno ūkio fermos projekto rengimui ir derinimui, kad procesas užtruktų ne ilgiau nei 6 mėn.

Posėdyje dalyvavęs MB „Europos paramos agentūros“ komercijos vadovas Erikas Bėrontas, kurį žemdirbiai prisimena kaip buvusį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovą, akcentavo, kad būtina išaiškinti visiems ūkininkams, kurie yra gavę ES paramą fermų statyboms, ypač dideliems projektams (kur parama siekia 1,5 mln. Eur), o projektų įgyvendinimo terminas yra šių metų birželio 30 d., kad jei jie projektų dar nepradėjo, tai geriau ir nepradėtų, o jei pradėjo, tai privalo juos baigti šiemet. Jei nebaigs, tai visa jiems išmokėta parama bus susigrąžinta, kaip sankcija, nes šiemet baigiasi senasis KPP programos laikotarpis. Apskritai dideli kvietimai baigiantis programiniam laikotarpiui yra prastas sprendimas, nes lėšos gali būti nepanaudotos ir tiesiog grąžintos Europos Komisijai (EK).

Peikė NMA praktiką

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.