Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024
Ashburn +15,7 °C Mažai debesuota
Trečiadienis, 29 Geg 2024

Pieno gamintojams – nedrąsi pragiedrulio viltis

2016/09/24


LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis ir prezidentas Petras Puskunigis sutaria, kad būtina reguliuoti santykius pieno tiekimo grandinėje, siekiant užtikrinti teisingą pridėtinės vertės paskirstymą visiems jos nariams.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo posėdyje, aptariant žemdirbiams aktualius klausimus, įvyko įdomus pokalbis apie situaciją pieno sektoriuje, artimiausias perspektyvas. Neišvengta ir jaut­riausios temos – kodėl Lietuvoje ir gerais, ir prastais šiam sektoriui laikais žalio pieno supirkimo kainos visuomet atsilieka nuo Europos vidurkio ir ar įmanoma tai sureguliuoti pasitelkus įstatymus.

Geresnės žinios iš tarptautinės rinkos Didžiausi tarptautiniai pieno produktų aukcionai suteikia vilties, kad jau lipame iš pieno krizės duobės. Tačiau Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys primena, jog situacija vis dar trapi. Taip pat ir praėjusiais metais kurį laiką buvo stebima kainų augimo tendencija, bet pieno rinkos dalyvių lūkesčiai buvo nuvilti. Šįkart situacija geresnė, pagrindinėse šalyse eksportuotojose pamažu jau slūgsta sandėliuose sukauptas produkcijos perteklius. Europos Sąjungoje, kuri pati sau koją pakišo atsisakydama pieno kvotų, rinkos atsigavimas sudėtingesnis, žaliavinio pieno kaina pradėjo kilti tik rugpjūtį, bet nedaug – poslinkis nesiekia 1 euro cento. „Žiūrint į mūsų rinką, palyginti su ES, tendencija tokia pati, bet supirkimo kainų atsilikimas nuo kitų šalių padidėja iki 30 proc. Kai eksportas kyla, padidėja ir pieno poreikis, atsilikimas sumažėja iki 10–13 proc.“, – supirkimo kainų tendencijas komentuoja žemės ūkio rinkos ekspertas.

Šviesesnė tendencija ir mūsų krašte A. Gapšio pastebėjimu, nors dėl pieno sektoriaus krizės karvių skaičius šiemet smarkiai mažėjo, gamyba išliko panašiame lygyje (kitos ES šalys ją padidino – Airijoje, Lenkijoje pieno supirkimas padidėjo daugiau negu 5 proc.). Du pastaruosius mėnesius žaliavinio pieno supirkimo kaina auga apie 5 proc., o didiesiems gamintojams – 7 proc. Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis patvirtino, kad perdirbėjai prognozuoja toliau kelti supirkimo kainas: už rugsėjį – 10–15 proc., už spalį – tiek pat.

Kaimynai savo gamintojams lojalesni Vangūs supirkimo kainų kilimo tempai Lietuvoje pieno gamintojų nedžiugina, iki prieškrizinio lygio dar labai toli. Kaimyninėse šalyse, kaip antai Lenkijoje ir net Latvijoje, optimizmo gerokai daugiau. Šį mėnesį didžiausia Latvijos pieno perdirbimo bendrovė „Food Union“ paskelbė, kad žaliavinio pieno supirkimo kainas per mėnesį padidins 30 proc. Kodėl mūsų šalies gamintojams už produkciją mokama kaina nuolat atsilieka nuo kitų ES šalių? A. Gapšio manymu, kalčiausia yra supirkimo struktūra, kai penkios įmonės superka 90 proc. viso žaliavinio pieno, jos laikosi vieningos politikos. „Ne tik pienu atsiliekame nuo Europos vidurkio, bet ir galvijų supirkimo kainomis (apie 30 proc.), ypač rudenį“, – pastebi ekspertas, primindamas, kad supirkimo kainai atsiliepia perdirbtos produkcijos eksporto mastai – daugiau kaip pusę produkcijos eksportui gaminančios perdirbimo įmonės turi mažinti supirkimo kainas, kad pačios išgyventų. Kita vertus, perdirbėjai nelabai rūpinasi žemdirbiais, kriziniais laikotarpiais problemų sprendimą palieka valstybei. „Keli įmonių savininkai šokdina visą Vyriausybę“, – tyrėjas pasigenda perdirbėjų lojalumo žemdirbiams. Pieno perdirbėjų argumentai yra kiti.

Už mažųjų ūkių naikinimą „Pieno centro“ direktorius E. Simonis pareiškė, kad supirkimo kainų atotrūkis nuo ES vidurkio iš tiesų yra nedidelis, tik 3–5 proc. Kainų statistiką iškreipiantys smulkieji pieno gamintojai. Perdirbėjų interesų gynėjas rėžė tiesiai šviesiai – smulkieji ūkiai yra nereikalingi, valdžiai vieną kartą esą metas tai pasakyti. Kaip pavyzdį jis nurodė Estiją, kurioje dabar pienas superkamas iš 700 ūkių, juose vidutiniškai laikomos 138 melžiamos karvės. Lietuvoje esą visiškai užtektų 2 tūkstančių pieno gamintojų vietoj dabartinių 27 tūkst. Anot E. Simonio, smulkiųjų gamintojų pieno surinkimo sąnaudos yra milžiniškos. Reikia išlaikyti daugiau kaip tūkstantį pieno supirkimo punktų – mokėti atlyginimus supirkėjams, rūpintis pieno šaldytuvais ir pan., ką jau kalbėti apie transportavimo sąnaudas. Tai svarbiausia priežastis, kodėl šios grupės gamintojams mokama mažesnė kaina. Kita priežastis – prastesnė žaliavos kokybė. Tris didžiąsias perdirbimo įmones vienijančios asociacijos vadovo argumentams rinkos ekspertas A. Gapšys ne visai pritaria: Lenkijoje ir Lietuvoje skirtumas tarp vidutinių pieno ūkių tik 2–3 karvės, o pieno supirkimo kaina skiriasi 20–30 proc.

Prieš santykių pieno sektoriuje reguliavimą Į pastabas, kodėl Lietuvoje nelanksčios pieno supirkimo kainos, turi ir dar vieną argumentą – lankstesniems esą neleidžia būti teisinis pieno ūkio sektoriaus santykių reglamentavimas. Pieno taryboje jau du kartus buvo balsuojama už tai, kad būtų atšauktas santykius pieno grandinėje reguliuojantis įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo). Dėl šio prieštaringai vertinamo teisės dokumento perdirbėjai kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Pasak E. Simonio, daug reiškia jau vien faktas, kad šis teismas priėmė bylą nagrinėti.

Santykių reguliavimo reikia Tarp pieno gamintojų taip pat yra įvairių nuomonių dėl „Pieno įstatymo“. Vis dėlto dauguma pasisako už tai, kad santykius pieno grandinėje reikia reguliuoti; įstatymas nėra tobulas, tačiau geriau toks negu jokio. Nuomonių persvara balsuodami įsitikino ir LŽŪBA prezidiumo nariai. Žemės ūkio ministerija tobulina įstatymą, naujo projekto nuostatas derina su socialiniais partneriais. Be kita ko, į įstatymą siūloma įtraukti nuostatą žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyse deklaruoti visą supirkimo kainą, nurodant priedus, priemokas ir nuoskaitas – didesnis viešumas leistų matyti realią supirkimo kainų situaciją. Pieno produktų pardavėjui siūloma drausti taikyti didesnę negu 10 proc. prekybinių antkainių sumą būtiniausiems Lietuvoje pagamintiems pieno produktams pagal Vyriausybės patvirtingą sąrašą. Priežiūrą vykdyti numatoma įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Įstatymo pataisas tikimasi priimti skubos tvarka dar šį spalį, kad naujos redakcijos teisės aktas įsigaliotų nuo Naujųjų metų. LŽŪBA prezidiumas pritarė ŽŪM nuostatoms, kad būtina reguliuoti santykius pieno tiekimo grandinėje, siekiant užtikrinti teisingą pridėtinės vertės paskirstymą visiems jos nariams, projekto rengėjams pateikė pasiūlymų.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Ūkininkai priblokšti: margarinas geriau nei sviestas?

Vengrijoje kilo nemažas skandalas, kai viena didžiausių pasaulyje margarino gamintojų pradėjo ūkininkus šokiruojančią savo produkto reklamos kampaniją. Nacionaliniai žemės ūkio rūmai ir Pieno produktų taryba paragino bendrovę...
2024/05/29

Kauno pietrytiniam aplinkkeliui ir Vandžiogalos plentui – daugiau kaip 4 mln. eurų KPPP lėšų

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė toliau įgyvendina du valstybei svarbius vietinės reikšmės kelių projektus – tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis (Ateities plento tęsinys) ir tęsiama šiaurės vakarinėje miesto dal...
2024/05/29

Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai 24 mėn. siūlomų fiksuotos kainos planų tarifus mažino skirtingai

Per savaitę, gegužės 28-ąją palyginti su 21-ąją, 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus vienas tiekėjas mažino 1–2 proc., o kitas mažino 0,3–0,4 proc. Tuo tarpu siūlomų 12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kito skirtingai...
2024/05/28

Žaliąjį kursą sudirbo patys žalieji?

Dešimtys tūkstančių Lenkijos žemdirbių neseniai vėl sukilo protestuoti prieš Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką ir kėlė radikalius šūkius – „Šalin žaliąjį susitarimą“, „Tegul Briuselis...
2024/05/28

Alytaus padangų gaisro byla: pažeidėjai sulaukia griežtos bausmės už žalą aplinkai

Alytaus apylinkės teismas pirmadienį priėmė nutartį Alytaus padangų gaisro byloje ir UAB „Ekologistika“ vadovui skyrė daugiau nei trejų metų laisvės atėmimo bausmę ją atidedant, taip pat priteisė per 6,6 mln. eurų žalos atlyginimo, bau...
2024/05/28

Žemaičių vyskupystės meno, istorijos ir memorialinis paveldas saugomas Varniuose

Šią savaitę Varniuose (Telšių r.) po rekonstrukcijos duris plačiajai visuomenei atveria Žemaičių vyskupystės muziejus. ŪP portalas turėjo išskirtinę galimybę čia apsilankyti dar iki tol. Varnių miestelis Žemaitijos krik&s...
2024/05/28

Baltyminiai pašarai: ES gamybos apžvalga ir šaltinių įvairinimo galimybės

Europos Komisija paskelbė naujausias prognozes dėl įvairių baltyminių pašarų šaltinių gamybos ES, prekybos ir naudojimo šalies viduje. Atsižvelgdama į tai, kad dėl baltyminių pašarų ES vis dar yra priklausoma nuo import...
2024/05/28

Vietos maisto sistemos: dramblys kambaryje, tačiau niekas apie jį nešneka

(VDU ŽŪA langas) Vietos maisto sistema – potenciali socialinė inovacija. Ji gali tapti trumpųjų maisto tiekimo grandinių socialine infrastruktūra, smulkiojo verslo pradžia, naujai sukurtomis darbo vietomis ar vietoje užaugintos žemės ūkio pr...