Pieno įstatymas: trukt už vadžių – vėl iš pradžių

ŽŪM teigimu, sustabdžius pataisų svarstymą, būtų surengtos viešos konsultacijos dėl situacijos pieno sektoriuje ir po to būtų rengiami teisinio reguliavimo pasiūlymai. Pieno įstatymo pataisos, numatančios pieno supirkimo kainų reguliavimą ir kainodaros viešinimą, buvo svarstomos Seimo komitetuose 2023 m. ir 2024 m., tačiau, nepasiekus bendro sutarimo tarp asocijuotų struktūrų, gamintojų, pirkėjų ir perdirbėjų, įstatymas nebuvo priimtas. Lietuvos žemės ūkio taryba ir ūkininkų organizacijos iki šiol teigė nepritariančios projektui, kuris, anot jų, tinkamai nesuderintas su ūkininkais, į reguliavimą neįtraukti prekybininkai ir pati valstybė.

Darbą pradėjus naujiems parlamentarams, gruodį Seimo valdyba Vyriausybės paprašė išvados dėl projekto.

Pieno įstatymo pataisas ŽŪM 2023-iųjų pavasarį parengė, kai ūkininkai pradėjo protesto akcijas prie prekybos centrų ir perdirbimo įmonių, prašydami teisingiau paskirstyti pieno kainos sudedamąsias.

Šįkart „Ūkininko patarėjas“ šią aktualią temą paprašė pakomentuoti dviejų respondentų iš skirtingų „barikadų“ pusių. Du komentarai apie tą patį siūlymą būtų buvę įdomesni skaitytojams ir būtų išlaikytas informacijos objektyvumo principas. Deja, antrasis respondentas ŪP pateikė tik iš kelių žodžių susidedantį komentarą, kuris dėl trumpumo vertas galbūt net Lietuvos rekordo...

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius (LPGA) Eimantas BIČIUS:

„Mes kaip ir pritarėme, kad šis Pieno įstatymo projektas būtų atšauktas, nes jis neapėmė prekybininkų ir jau net to projekto pavadinime neliko „prekiaujančiųjų pieno gaminiais“. Senasis vadinosi Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymu. Ir Seimo Ekonomikos komitetui, ir ŽŪM buvome pateikę pastabų, kad įstatyme būtinai turi atsirasti ir prekybininkai. Bet Pieno įstatymo projekto variante jie taip ir neatsirado, imta abejoti, ar toks teisės aktas išvis ką nors būtų reguliavęs. Ir dabar, kai Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tą variantą reikia atmesti, LPGA tam pritarė. Jau ir iš naujojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano girdime, kad lyg į naująjį įstatymo projekto variantą bus įtraukti ir prekybininkai. Mes viliamės, kad iš tiesų naujasis projektas apims visas grandis ir iš to bus apčiuopiamos naudos pieno gamintojams, nes pastarieji niekada nėra apginami nuo kitų pieno grandinės dalyvių.

Su Europos Komisija ir su tuomečiu Europos Parlamento nariu Broniu Rope esame diskutavę apie ispaniškąjį variantą, kuriame įtvirtinta nuostata, kad už žalią pieną mokama kaina būtų ne žemesnė už savikainą. Galbūt ir mūsų įstatymas įpareigotų, jog būtų pieno kainos skaičiavimas, kad atsirastų kažkokia metodika, pagal kurią būtų galima skaičiuoti tą kainą, o supirkėjai mokėtų ne mažiau, nei yra pieno gamybos savikaina.

Jeigu kažkiek būtų sureguliuota supirkimo kaina ir dar įtraukti prekybininkai, vis tiek išlieka dar ir kita bėda, kuri tikriausiai irgi turėtų būti sprendžiama įstatymu. Daug pieno produktų atsivežama iš Lenkijos, bet ten pienas iš ūkininkų superkamas brangiau nei Lietuvoje, o lenkų pagaminti produktai mūsų parduotuvėse kažkodėl yra gerokai pigesni. Pieno įstatymu turėtų būti reguliuojama ir importinių pieno produktų kaina, kad Lenkijos gamintojai Lietuvoje negalėtų taikyti dempingo mūsų pieno produktams. Be to, perdirbėjai brangesnio pieno atsiveža ir iš Latvijos, vėliau kaltina visus pieno gamintojus, kad jiems už pieną mokama brangiau, todėl ir pieno produktai turi kainuoti brangiau.

Reikėtų aptarti, ar pieno kooperatyvai patys galėtų reguliuoti kainas – dėl to turėtų diskutuoti visos grandys. Vadinamojo Pieno įstatymo projekto atšaukimas jokių rezultatų neduoda, tačiau suteikia viltį, kad galbūt bus galima priimti tokį įstatymo variantą, kuris nors kiek padėtų mūsų pieno gamintojams.

Manau, kad, sprendžiant sektoriaus problemas, turi būti kažkoks valstybinis įsikišimas, valstybės pagalba, nes jau greitai Lietuvoje gali nebelikti ūkininkų – pieno gamintojų. Kasmet melžiamų karvių skaičius mūsų šalyje mažėja po 12 tūkst. Po 4–5 metų galėsime gerti tik lenkišką, latvišką ar estišką pieną. Daug kas dabar skambina LPGA ir liūdna gaidele praneša: iki rudens dar palaikysiu karves, o paskui visas parduosiu.

Kodėl visi bijo prekybininkų? Ūkininko dalis pieno gamybos grandinėje yra 21–23 proc., prekybininkų – 39 proc. Ūkininkas, augindamas telyčių bandą, už jų pieną pajamų gauna tik trečiaisiais metais, o prekybininkas šiandien pieną sudeda į lentynas, o rytoj jau pasiima pinigus. Kieno sąskaita prekybos centruose skelbiamos akcijos? Aišku, iš pieno gamintojų negautų pajamų. Ir nieko tokiems pardavėjams nepadarysi – jie šaiposi: nenorite gero lietuviško pieno, atvešime pigesnio iš Lenkijos.“

Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus SIMONIS:

„Esame pasirengę dialogui, siekiant užtikrinti tvarų viso pieno sektoriaus vystymąsi.“

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.