Pieno įstatymas: trūkt už vadžių – vėl iš pradžių

„Pagaliau priėmė Pieno įstatymą, nors jis ir įsigalios tik beveik po metų. Vienas iš pokyčių įstatyme – aiškesnės pieno supirkimo taisyklės. Vienodomis sąlygomis pieną parduodantiems gamintojams turės būti taikomi aiškesni ir skaidresni kainodaros principai, mažinant nepagrįstus kainų skirtumus. Atsiras privalomos ilgalaikės sutartys. Didesnis dėmesys skiriamas rašytinėms sutartims, aiškiai apibrėžiant kainos nustatymo tvarką, atsiskaitymo terminus ir šalių įsipareigojimus. Sveikintina ir valstybinė pieno kokybės kontrolė. Pieno gamintojų organizacijų siūlymu išlaikoma nuostata, kad pieno kokybės tyrimai būtų atliekami nepriklausomoje valstybinėje laboratorijoje, taip siekiant užtikrinti pasitikėjimą tyrimų rezultatais.

Mes, LPGA, norėjome šiek tiek kitokio įstatymo. Visų pirma, kad būtų reguliuojamos visos trys grandys, įskaitant ir prekybininkus. Taip pat siūlėme įtraukti savikainos kriterijų, kad ūkininkui už pieną negalėtų būti mokama mažiau negu jo pagaminimo savikaina. Aišku, savikaina turėtų būti apskaičiuojama pagal bendrą metodiką – atsižvelgiant į ūkių rūšis, ekologinius ir neekologinius ūkius, kitus kriterijus. Šito įstatyme nėra, nors apie tai buvo diskutuojama ir KRK, ir kitose darbo grupėse.

Tikimės, kad įstatymas dar bus tobulinamas. Laiko tam yra. Be to, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) pasikeitė politinė komanda, todėl reikėtų viską gerai susidėlioti. Jeigu norima įstatyme numatyti apsaugą atsižvelgiant į savikainą, pirmiausia reikia parengti aiškią jos apskaičiavimo metodiką. Turi būti nustatyta tam tikra orientacinė savikaina, kuri taptų pagrindu taikant įstatymą. Todėl ieškosime galimybių pagerinti įstatymą.
Pritariame vienai iš naujovių įstatyme – numatyta, kad visi pieno tyrimai turi būti atliekami valstybinėje laboratorijoje. Perdirbėjai siekė, kad būtų galima naudoti ir jų laboratorijas, net buvo kreiptasi į teismą. Tačiau mes tam nepritarėme. Jeigu atsirastų daug skirtingų laboratorijų, ūkininkams kiltų įvairių problemų dėl arbitražinių mėginių. Pienas juk ne grūdai – jo negali nuvežti kitur ir pakartotinai ištirti. Su pienu taip nėra, tai sudėtingesnis reikalas.

Dar neteko girdėti apie kokius nors piktnaudžiavimo atvejus, kai pieno rodikliai nustatomi perdirbėjų laboratorijose. Bet klausimų kyla vien dėl to, kad perdirbėjas pats superka pieną, pats jį tiria savo laboratorijoje ir pats priima sprendimus. Valstybinė laboratorija „Pieno tyrimai“ dirba daug metų, yra akredituota. Ja pasitiki ir pieno gamintojai, ir perdirbėjai. Be to, pieno gamintojų nuolat mažėja. Jeigu atsirastų kelios laboratorijos, mėginių paprasčiausiai nepakaktų. Anksčiau buvo 16 tūkst. ir netgi daugiau pieno gamintojų, o dabar jų liko tik apie 7 tūkst. Ir tai vienai laboratorijai darbo jau sumažėjo. Jeigu atsirastų dar kelios, valstybinei laboratorijai būtų sunku išsilaikyti. Tuomet automatiškai brangtų tyrimai, o už juos galiausiai mokėtų patys pieno gamintojai. Todėl valstybinės laboratorijos išlaikymas yra labai svarbus ir pasitikėjimo, ir ekonominiu požiūriu. Mes pasisakome už tai, kad liktų viena valstybinė, daug metų patikimai dirbanti laboratorija – UAB „Pieno tyrimai“. Gerai, kad šis punktas įstatyme išliko.

Kita naujovė – dėl ilgalaikių pieno pardavimo sutarčių. Tačiau apskritai nemanome, kad dabartinis įstatymas iš esmės išspręs problemas. Tik patobulintas jis duotų daugiau naudos. Buvo ir daugiau mūsų, LPGA, siūlymų, tačiau jie nebuvo priimti.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 24 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.