Pieno kainų krizė Lietuvoje ir ateities tendencijos

Lietuvos žemės ūkio įmonės ir ūkininkai neviltyje dėl mažėjančių pieno kainų, kitaip sakant, Lietuvoje dar viena krizė, šį kartą – pieno kainų. Pieno perdirbėjai šią krizę sieja su pasaulinėje pieno produktų rinkoje vykstančiais pokyčiais. Nors pieno sektorius po pandemijos buvo gana stabilus, šiuo metu dėl vykstančių globalių pokyčių po COVID-19 pandemijos, karo Ukrainoje, vartojimo pasikeitimų pieno rinkoje vyksta struktūriniai pokyčiai, kurie turės ilgalaikį poveikį. Europos Sąjungos (ES) šalių pieno produktų eksportas mažėja. Kaip matyti paveiksle, pieno produktų eksporto apimčių mažėjimas stebimas beveik visus 2022 metus (Cial.it informacija). Tai lemia ir žaliavinio pieno kainų pokyčius.

Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad pieno produktų paklausa pasaulyje kinta dėl keleto priežasčių. Viena jų – pandemijos ir popandeminiu laikotarpiu žmonės pradėjo daugiau maisto gaminti namuose, todėl tai turi įtakos pieno produktams, pvz., sūriui, kurie dažnai vartojami ne namuose (pvz., įeina į mėsainių ir picų sudėtį).

Taip pat daugiau dėmesio skiriama maisto produktams, kuriuos vartotojai laiko sveikais, didėja negyvūninės kilmės alternatyvių pienui produktų paklausa. Augalinių pieno produktų pakaitalų (pvz., sojų, migdolų, ryžių ir avižų gėrimų) vaidmuo pieno sektoriuje išaugo daugelyje regionų, ypač Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Rytų Azijoje.

Pandemija taip pat sumažino prognozuojamą bendrą BVP lygį daugelyje šalių. Tai turi įtakos pieno sektoriui, nes pieno produktų vartojimas daugelyje regionų yra susijęs su pajamų vienam gyventojui augimu. Laipsniško pasaulinio atsigavimo padariniai taip pat neaiškūs, nes tai gali turėti ilgalaikių pasekmių tiekimo grandinėms, apimančioms įvairius regionus.

Prekybos susitarimų pakeitimai ar jų sukūrimas paveiktų pieno produktų paklausą ir prekybos srautus. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad JAV, Kanados ir Meksikos susitarimas (USMCA) turės įtakos pieno prekybos srautams Šiaurės Amerikoje, o šio susitarimo nariams bus suteikta daugiau galimybių patekti į susitarimo šalių vidaus pieno rinkas. Nauji prekybos santykiai tarp Jungtinės Karalystės ir ES taip pat yra pradiniame etape. Istoriškai tarp dviejų regionų buvo prekiaujama dideliais sūrio ir kitų pieno produktų kiekiais, tačiau, importuotojams ir eksportuotojams pereinant prie naujos ir kintančios prekybos aplinkos, padidėjo prekybos trintis.

Prekybos pieno produktais srautus iš esmės gali pakeisti prekybos aplinkos pokyčiai. Iki šiol Indija ir Pakistanas, didžiosios pieno produktus vartojančios šalys, nėra integravusios tarptautinės pieno rinkos, nes prognozuojama, kad reaguojant į augančią vidaus paklausą sparčiai plėsis vidaus gamyba. Būsimos investicijos į pieno gamybos infrastruktūrą šiuose regionuose padidins jų savarankiškumą šiame sektoriuje. Tokios šalys kaip Lenkija, Ukraina taip pat galėtų tapti pasaulinės rinkos žaidėjomis, nes jos turi palankių žemės ūkio žaliavų (gyvuliams auginti tinkamos klimato ir geografinės sąlygos, konkurencingos darbo jėgos ir pašarų sąnaudos) ir yra arti tradicinių pieno rinkų. Tačiau karas Ukrainoje keičia tendencijas ir galimybes.

Lietuvoje reikia skubių ir integruotų sprendimų, kad kuo greičiau baigtųsi pieno kainų krizė, nes, kaip rodo statistiniai duomenys, pieno kainų pokyčiai šalyse, kuriose pieno gamyba yra svarbi verslo šaka, vystosi priešingomis kryptimis. Žemiau matyti Lenkijos žaliavinio pieno kainų pokyčiai. 2022 m. pastebimas šios žaliavos kainų didėjimas (Cial.it informacija).

Lietuvoje jau 2022 m. pabaigoje stebimas žaliavinio pieno kainų mažėjimas (Cial.it informacija). Tokios pačios tendencijos tęsiasi ir šiemet.

Taigi, neapibrėžtumo faktorių pieno gamyboje ir prekyboje netrūksta: energijos ir kt. sąnaudos, kartų atsinaujinimas pienininkystėje, infliacija, geopolitiniai pokyčiai, paklausos perspektyvos pagrindinėse ES eksporto rinkose, griežtėjantys aplinkosaugos teisės aktai ir besikeičiantys vartotojų poreikiai. Tik nuo greitų sprendimų priklausys, ar Lietuvoje stabilizuosis žaliavinio pieno gamyba ir pieninės gyvulininkystės ateitis.

Prof. Astrida MICEIKIENĖ, VDU ŽŪA kanclerė

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.