Pieno krizė: Žemės ūkio ministerija paduota į teismą

Iš tikrųjų, pieno gamintojai jau ne kartą kreipėsi į ŽŪM, prašydami imtis priemonių pieno ūkių gyvybingumui palaikyti, kadangi dėl patiriamų nuostolių masto pieno gamintojai pradėjo likviduoti savo ūkius. Be to, Lietuvos pieno ūkius ištikusios krizės valdymo klausimai buvo sprendžiami Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų tarybos posėdžiuose, kuriuose ŽŪM pripažino, kad padėtis Lietuvos pieno sektoriuje yra kritinė.

Siekiant suvaldyti krizę ir masišką pieno ūkių likvidavimą, Reglamentu buvo skirta parama. Reglamento preambulės 11 punkte akcentuotas būtent Lietuvos ir Latvijos pieno sektoriaus padėties sudėtingumas, kadangi nacionalinės pieno kainos mažėjo labiau nei kitose ES valstybėse narėse.

Reglamentu skiriant paramą, valstybės narės buvo įpareigotos paskirstyti pagalbą veiksmingiausiais kanalais, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, ir užtikrinti, kad išmokos neiškraipytų rinkos ar konkurencijos. O akcentuojant pieno gamintojų padėties sudėtingumą, buvo pasiūlyta valstybėms narėms (tarp jų ir Lietuvai), remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, skirti papildomą nacionalinę paramą priemonėms, neviršijant 200 proc. nustatytos atitinkamos sumos, su sąlyga, kad išmokos neiškraipys rinkos ar konkurencijos arba dėl jų neatsiras kompensacijų permokų.

ŽŪM, įgyvendindama Reglamentą, 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu priėmė taisykles, kuriomis paramą paskirstė, pažeisdama lygiateisiškumo principą, diskriminuodama dalį pieno gamintojų ir iškraipydama rinkos konkurenciją. Todėl, atžvelgdami į tokias aplinkybes, ir pateikėme skundą.

Kalbėdamas apie teisinį šio skundo pagrindą, noriu akcentuoti, kad ŽŪM, priimdama tokias taisykles, pažeidė pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Šios taisyklės teikia privilegijų ir diskriminuoja atskirus pieno gamintojus bei prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

ŽŪM taisyklėmis sukūrė skirtingas konkurencijos sąlygas atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, paramą paskirstė diskriminuodama dalį pieno gamintojų, nors tokiam sprendimui nėra pagrįsto ir objektyvaus pagrindo. Šiuo konkrečiu atveju: taisyklių 4.3 punktas diskriminuoja pieno gamintojus, kurie pieną ir (ar) jo gaminius realizavo patys per trumpąsias tiekimo grandines. Taisyklėmis parama buvo skirta tik tiems pieno gamintojams, kurie 2023 m. balandžio–birželio mėn. pardavė pieną perdirbti VĮ Žemės ūkio duomenų centre registruotiems pieno supirkėjams. Svarbu akcentuoti, kad ŽŪM skatino pieno gamintojus prisidėti prie krizės valdymo, ieškant kitų galimybių realizuoti pieno produkciją, t. y. pieną ir (ar) jo produktus tiesiai pristatyti pirkėjams. Pieno gamintojai investavo lėšas į įrangos ir kt. įsigijimą tam, kad galėtų stabilizuoti sunkią finansinę padėtį pieną realizuodami kitais būdais, o ŽŪM tokiomis taisyklėmis jų finansinę padėtį pablogino.

Taisyklių 4.4 punktu taip diskriminuojami pieno gamintojai, kuriems už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėn. supirkėjai mokėjo kainą, didesnę kaip 40 ct už kg žalio pieno. Parama buvo skirta tik tiems pieno gamintojams, kuriems už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėn. pieno supirkėjai mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 40 ct už kg žalio pieno. Atsakovės nustatyta 40 ct už kg riba yra nepagrįsta objektyviais kriterijais ir diskriminuoja dalį pieno gamintojų. Juk visi pieno gamintojai susidūrė su išaugusiomis sąnaudomis – elektros, kuro, pašarų, medikamentų ir kt. kainų augimu, o štai pieno gamintojų gaunamos pajamos pastaruosius metus stipriai mažėjo.

Taisyklių 6 punktu nustatytas diskriminuojantis paramos sumos skaičiavimo diferencijavimas. Vadovaujantis taisyklių 6 punktu, paramos suma apskaičiuojama pagal tai, kuriai pakopai priskirtas pieno gamintojas, pavyzdžiui: 2023 m. liepos 1 d. iki 10 karvių (imtinai) laikiusiems pieno gamintojams nustatytas paramos dydis – 41,00 Eur už žalio natūralaus pieno 1 t; jei pieno gamintojas laikė 51–150 karvių (imtinai), nustatytas 58,57 Eur už žalio natūralaus pieno 1 t paramos dydis, o laikiusiems 151 karvę ir daugiau, paramos dydis – jau tik 43,93 Eur/t. ŽŪM nenurodė objektyvaus pagrindo, kuriuo remiantis būtina teikti privilegijas – didesnę paramą – laikantiems 150 karvių, nei pieno gamintojams, laikantiems 151 karvę.

Taisyklių 7 punktu ŽŪM įvedė itin mažą didžiausios paramos ribą. ŽŪM nustatė, kad paramos suma negali viršyti 20 tūkst. Eur, o jei gamintojui apskaičiuota paramos suma viršija 20 tūkst. Eur, skiriama ir išmokama paramos suma sumažinama iki nustatytos maksimalios paramos sumos (20 tūkst. Eur). Vadinasi, taisyklių 7 punktu sukurta situacija, kai mažiau karvių laikantiems pieno gamintojams atlyginama didesnė dalis patirtų nuostolių nei daugiau karvių laikantiems pieno gamintojams, nors pastarieji patiria daugiau sąnaudų.

Taigi, visa tai apibendrinant, taisyklių 4.3 ir 4.4 papunkčiai, 6 bei 7 punktai diskriminuoja dalį pieno gamintojų, dėl to atsiranda konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems subjektams ir skirtingos konkurencijos sąlygos yra nulemtos būtent tokiomis taisyklėmis, o ne LR įstatymų vykdymu. Parama paskirstyta pažeidžiant Reglamentu iškeltus tikslus bei LR žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatytus paramos paskirstymo principus.

Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir jo gynimo mechanizmas yra realizuotas LR konkurencijos įstatyme. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę įtvirtinta LR konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Tad Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, vykdančioms joms pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu, užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, o Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje detalizuojamas šio straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos laisvės principas ir apibrėžiama, kokius veiksmus valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama atlikti kaip nesuderinamus su sąžiningos konkurencijos laisve.

Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai nustatoma šių trijų aplinkybių visuma: 1) institucijos sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes; 2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams; 3) skirtingos konkurencijos sąlygos nėra nulemtos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo.

Šiuo atveju krizę dėl išaugusių sąnaudų ir sumažėjusių pieno supirkimo kainų išgyvena visi pieno gamintojai. Reglamentu parama buvo skirta su tikslu išsaugoti pieno ūkių gyvybingumą, o ŽŪM įpareigota paramą paskirstyti nediskriminuojant ir nepažeidžiant konkurencijos taisyklių. Tačiau ministerija, paskirstydama paramą, pažeidė Reglamentu nustatytas pareigas, taip pat Konstitucijos 46 str. ir Konkurencijos įstatymo 4 str. ŽŪM nepateikė objektyvių ir pagrįstų duomenų, kodėl:

• parama skirta tik pieno gamintojams, kurie pieną parduoda supirkėjams;
• parama skirta tik pieno gamintojams, kuriems supirkėjai už supirktą natūralų žalią pieną 2023 m. balandžio–birželio mėn. mokėjo vidutinę pieno pirkimo kainą, ne didesnę kaip 40 ct už kg žalio pieno;
• paramos dydžio suma diferencijuojama pagal laikomų karvių skaičių;
• įvestas paramos dydžio apribojimas.

Svarbu ir tai, kad įsakymu patvirtintomis taisyklėmis ŽŪM nustatė naują teisinį reglamentavimą, tad, vadovaujantis Teisėkūros įstatymu, privalėjo atlikti taisyklėmis numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir rezultatus paskelbti. Nors šios ŽŪM pareigos svarbą akcentavo ir Konkurencijos taryba savo rašte, ministerija teisės aktais nustatytų pareigų neatliko, o tai reiškia absoliutų ŽŪM sukurtų taisyklių panaikinimo pagrindą.