Pieno taryba: be kompetencijų ir susilaikymo

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė, kad paleidžiama trišalė 18 narių turėjusi Pieno taryba (PT) ir formuojama nauja iš 9 narių, tačiau be Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) atstovo. Esą taip nuspręsta po ketvirtį amžiaus veikusios tarybos antikorupcinio vertinimo.

Patariamasis organas

Prieš du dešimtmečius LPGA (įkurtos 1993 m.) reikalavimu ŽŪM buvo sukurta visuomeninė trišalė PT. Ją sudarė po šešis pieno gamintojų, pieno perdirbėjų ir valstybės įstaigų atstovus. Derėtų priminti, kad tuomet šalyje pieno gamintojų (karvių laikytojų) turėjome 224 581, o karvių skaičius siekė 487 921. Rašytinės sutartys tarp pieno gamintojų ir žaliavos supirkėjų buvo tik siekiamybė, Žemaitijoje pasitaikydavo atvejų, kai už pristatytą pieną ūkininkas privalėdavo primokėti, nes perdirbėjai teigdavo jame nustatę teršalų ir pieną utilizavę mėšlidėje.

Tuometė PT, kurios posėdžiai vykdavo ŽŪM patalpose, į pasitarimus sukviesdavo ne tik 18 savo narių, bet buvo atvira ir žiniasklaidos atstovams. Agrarinės ekonomikos specialistai pateikdavo pasaulio ir šalies pieno rinkos apžvalgas, nes PT nariai, atstovaujantieji verslui, visus tuos du dešimtmečius aiškino, kad už pieno žaliavą negali mokėti daugiau, nes priklauso nuo eksporto. Pieno gamintojų atstovai turėdavo argumentais grįsti pieno savikainą ir motyvuoti patiriamus nuostolius. Nors PT veikė kaip patariamoji darbo grupė, kuri savo pasiūlymus teikia žemės ūkio ministrui, žemdirbių atstovai pagaliau pasiekė, kad būtų įteisintos rašytinės pieno pardavimo–pirkimo sutartys, nors verslininkai išsilygo, kad jose kaina nebūtų fiksuojama.

Nesąžiningų veiksmų draudimas?

Per tuos du dešimtmečius PT netrūko diskusijų, net apsižodžiavimų. Kai kuriems pieno perdirbėjų atstovams buvo priekaištaujama, kad jie ŽŪM duris atidaro koja, susitaria tarpusavyje dėl kainų ir pan. Ministrai keitėsi, o PT kalbos liko tos pačios: pienas statomas, o ne parduodamas, kaina nepadengia gamybos kaštų. Viską vainikavo 2015 m. birželį ŽŪM patvirtintas Pieno įstatymas (Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas), kuriame pieno gamintojai buvo suskirstyti į 10 kategorijų: kuo daugiau pristatoma pieno, tuo didesnė kaina. PT jau 2015 m. gruodį pareikalauta minėtą įstatymą atšaukti, tas pat kartota dar penkerius metus toje pat PT, bet juo pieno supirkėjai naudojasi iki šiol, nors praėjusios kadencijos Seimas nepatvirtino jo pataisyto varianto. ŽŪM atstovų duomenimis, veikia tik penki senojo Pieno įstatymo punktai, palankūs pieno supirkėjams.

Du dešimtmečius ŽŪM veikusioje PT į posėdžius be 18 narių susirinkdavo dar bent tiek pat pienininkystės specialistų, ekonomistų, mokslininkų, ministerijos darbuotojų, žemdirbių atstovų. Diskusijos apie pieno sektoriaus išlikimą (supirkimo kainoms nepadengiant gamybos kaštų) taip ir liko diskusijomis. Verdiktą paskelbė patys ūkininkai: 2022 m. sausio 1 d. šalyje liko 23 929 karvių laikytojai ir 226 044 ūkiuose laikomos karvės. Per tuos 20 metų prašapo 200 652 karvių laikytojai, Lietuvą paliko 261 877 karvės. Ar dėl to nors vienam žemės ūkio strategijos formuotojui nukrito plaukas nuo galvos?..

Kelti problemas – įtartina veikla

Šiandien viešai deklaruojama, kad apie trečdalį šalyje perdirbamo pieno sudaro įvežtinė žaliava – iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos. Šalies viduje kalbama, kad smulkieji pieno gamintojai išlaiko stambiuosius – pastariesiems mokama daugiau anų sąskaita. Jeigu anksčiau pieno gamintojai vengdavo viešinti savo gaunamas kainas, nūnai pamatė, kad tylėdami jie kenkia patys sau. Pastarųjų kelerių metų patirtis (bandymai tartis su politikais rengiant žemės ūkio sektoriaus strategijas, inicijuojant žalių kryžių ir traktorių akcijas) atvėsino pieno gamintojų iniciatyvas diskutuoti su ŽŪM. Įsivyravusį šaltuką santykiuose su žemdirbiais pakurstė pati ministerija – kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama įvertinti ŽŪM sudarytų kolegialių organų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Paaiškėjo, kad nustatytas teisinis reglamentavimas yra ydingas užtikrinant ne tik PT veiklos, bet ir su ŽŪM susijusių sprendimų (kurie priimami PT veiklos rezultatų pagrindu) objektyvumą ir skaidrumą. Taip pat sudaro prielaidas PT veikloje dalyvauti asmenims, kuriems jokie specifiniai reikalavimai (pvz., atitinkamoje pieno sektoriaus srityje turėti patirties ir žinių) nekeliami, neužtikrinama PT narių rotacija, tokiu būdu susiformuoja ilgalaikiai ryšiai, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus.

Perskaitę tokius ŽŪM komentarus, pieno gamintojų atstovai pašiurpo. Du dešimtmečius jų sudėtis keitėsi, žmonės dirbo aukodami savo laiką ir pinigus, tikėjo demokratijos pergale. Šiandien jie politikams „korumpuoti“, nes reikalauja į Pieno įstatymo nuostatas įtraukti maisto grandinėje dominuojančių prekybininkų atstovą. Oficialiai patvirtinta (ir tai žinotina politikams), kad pieno kainos išklotinėje pieno gamintojams tenkanti dalis sudaro 23 proc., panašiai ir pieno perdirbėjui, o prekybininkui tenka 38 proc. Valstybė atsiriekia 21 proc., nors kaimynai lenkai pieno produktams taiko 5 proc. PVM. Tai dar vienas smūgis į paširdžius Lietuvos pieno gamintojams.

Socialiniai partneriai – specialybė?

Pernai ŽŪM pirmąkart per atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos istoriją patvirtino socialinių ekonominių partnerių sąrašą. Šiandien iš jo formuojama PT. Joje numatoma dvigubai mažiau narių – devyni. Jau aiškūs ir pretendentai: du ministerijos atstovai, du skiriami „Pieno centro“ asociacijai (vienija „Marijampolės pieno koncervų“, „Pieno žvaigždžių“ ir „Vilkyškių pieninės“ bendroves), po vieną narį skiriama Lietuvos pieno ūkių asociacijai („Žemaitijos pieno“ padalinys), Žemės ūkio rūmams, asociacijai „Kooperacijos kelias“ (vienija prekybos kooperatyvus), Lietuvos žemės ūkio tarybai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

PT pirmininku bus skiriamas ministerijos atstovas. Sprendimai priimami, jeigu už juos balsuoja 2/3 posėdyje dalyvaujančių ir balso teisę turinčių PT narių, taip pat balsuojant nėra galimybės susilaikyti. PT narių kadencija apribojama 2 metams, bet ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pagal ŽŪM bendradarbiavimo su partneriais tvarkos aprašą, skirti atstovauti savo organizacijai galima tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, kurie neturėjo ir neturi galiojančio teistumo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, bei ekonomines–finansines nusikalstamas veikas. Panašu, kad bus vadybininkų, istorikų, kinematografininkų, dvarininkų atstovų. Žemės ūkio specialistų pačioje ŽŪM deficitas. Dėl to ir sprendimai atitinkami. O LPGA nusikaltusi – dėl savo aktyvios veiklos, reikalavimų valdžiai, dalyvavimo Europos pieno taryboje, protesto akcijų Vilniuje ir Briuselyje. „Nėra žmogaus – nėra prob­lemos“, – sakydavo vienos šalies diktatorius.