Pieno ūkiai – biurokratijos gniaužtuose

Lyderiai keičiasi

Prieš penkerius metus UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, atlikusi 2014–2016 m. pieno sektoriaus apžvalgą, rašė, kad pieno perdirbimo įmonių pridėtinė dalis apyvartoje buvo išaugusi nuo 12 proc. iki 19 proc. Lietuva ES kontekste buvo pakilusi per 11 pozicijų ir atsidūrė 7 vietoje. Pasak ŽŪM, kokioje vietoje Lietuvos pieno perdirbimo pramonė yra šiuo metu, nėra žinoma, kadangi Eurostato paskelbti paskutiniai rodikliai yra tik už 2020 m. Minėtu laikotarpiu Lietuvos pieno perdirbimo įmonės išlaikė panašią poziciją, pridėtinė dalis apyvartoje sudarė 19,7 proc.

UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pažymėjo, kad 2014–2016 m. Lietuva tarp Baltijos šalių pagal pagaminamo, superkamo ir perdirbamo pieno kiekį buvo rinkos lyderė. Lietuvos dalis bendroje Baltijos pieno gamybos rinkoje sudarė 50 proc., Latvijos – 28 proc., Estijos – 22 proc. Lietuvos dalis bendroje Baltijos šalių superkamo pieno rinkoje sudarė 48 proc., Latvijos – 28 proc., Estijos – 24 proc. Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo ŽŪM, prieš dvejus metus Lietuvos dalis bendrojoje Baltijos šalių pieno gamybos rinkoje sudarė 45 proc.

„2014–2016 m. Lietuvoje vidutiniškai per metus buvo primelžiama apie 1 720 tūkst. t pieno, buvo superkama perdirbti 1 423 tūkst. t pieno. 2023 m. buvo primelžta 1 473 tūkst. t pieno, supirkta – 1 347 tūkst. t pieno. Palyginus šiuos du laikotarpius, pernai pieno buvo primelžta 14 proc. mažiau, perdirbto pieno kiekis sumažėjo 5 proc., žymiai padaugėjo prekinio pieno. 2023 m. buvo supirkta per 91 proc. viso primelžto pieno, o 2014–2016 m. buvo supirkta tik 83 proc. pieno. Lietuvoje stebima intensyvėjanti pieno gamyba – auga karvių produktyvumas ir vidutinis ūkio dydis, nors laikomų karvių ir ūkių skaičius mažėja. Iš pieno gamybos pasitraukia smulkūs pieno ūkiai, taip pat mažėja pieno gamyba, skirta tenkinti šeimos poreikiams“, – aiškino ŽŪM.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2023 m. ES valstybėse narėse labiausiai žalio pieno supirkimas padidėjo Estijoje (7,4 proc., iki 859,5 tūkst. t), Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu buvo supirkta 1,35 mln. t žalio pieno – 0,8 proc. mažiau nei prieš metus. Žvelgiant į šių metų sausio–liepos mėn. ir lyginant juos su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, žalio pieno supirkimas ES labiausiai pakito Lenkijoje. Jis išaugo 4,2 proc. (iki 8,1 mln. t).

Niūri realybė

Mūsų šalies ūkininkai moka, gali ir nori dirbti. ŪP teiravosi pieno gamintojų, ko reikia, kad pieno gamyba išaugtų, pieninių karvių skaičius ne mažėtų, bet didėtų? Šakių r. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Petras Puskunigis pripažino, kad apie plėtrą jokių minčių net nekyla. „Nėra kas rūpintųsi ir suprastų, kad tai yra nauda. Juk ir žemės ūkio ministras 4 metus savo kėdėje sėdėjo to nesuprasdamas, jam nerūpėjo ekonominiai dalykai“, – mintimis dalijosi P. Puskunigis.

ŽŪB „Berčiūnai“ direktoriaus pavaduotoja Oksana Puronaitė ŪP minėjo, kad norintys investuoti pieno gamintojai susiduria su biurokratinėmis problemomis, jiems yra ribojamos galimybės investuoti. „Kiek ES ir valstybės paramos lėšų įeina į investicinį krepšelį? Mes skaičiavome. Parama sudaro gal 13 proc. O visuomenė klaidinama, kad agroverslas labai remiamas“, – teigė O. Puronaitė.

Su Utenos r. pieno gamintojų problemomis rugpjūčio mėn. susipažino ir naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Kaip skelbė ŽŪM, K. Starkevičius buvo nuvykęs į ūkininko Arūno Kudrevičiaus pieno ūkį, kuriame stringa fermos projektas, įvertintas 1,5 mln. Eur. „Nutaręs didinti pieninių karvių bandą ir statyti naują fermą, dar 2021 m. A. Kudrevičius pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) vertinti investicinį projektą ir gavo pritarimą, tačiau iki šiol negauna fermos statybos leidimo iš statybos inspekcijos ir niekaip nespėja pagal NMA nustatytus projekto vykdymo terminus. Pasak ūkininko, bėgant metams, projektas jau pabrango daugiau nei 400 tūkst. Eur“, – pripažino ŽŪM.

Sena problema

Savo tikslo siekiantis A. Kudrevičius jau tapo „žvaigžde“ – dėl modernios karvių fermos statybos rizikuoja netekti ūkio. „Ši problema sena. Apie ją ir ministrui, ir viceministrams buvo sakyta. Dėl biurokratinių reikalavimų fermos projektavimas užtruko 2,5 metų, projektas per tą laiką labai pabrango“, – kalbėjo vyras ir pabrėžė, kad tokių vargo bičių, besistengiančių pastatyti naujas fermas, jų rajone daug.

Dar daugiau jų yra visoje Lietuvoje. Pasak A. Kudrevičiaus, į susitikimą su K. Starkevičiumi buvo atvykę penki Utenos r. pieno ūkių šeimininkai. Viename šeimos ūkyje jaunimas norėtų tęsti pienininkystės tradicijas, tačiau fermos pasistatyti nuosavoje žemėje negali. Kitų ūkių savininkai dėl biurokratinių reikalavimų taip pat eina kryžiaus kelius. „Fermų statyba – pasiaukojusiųjų reikalas. Tai – kilpa, kuri uždedama tau ant kaklo, kad visą likusį gyvenimą atidavinėtum kreditą“, – tvirtino A. Kudrevičius.

To paties rajono mišriojo ūkio šeimininkai Daiva ir Giedrius Rapnikai nori rekonstruoti esamą fermą. Tačiau darbų pradžios dar nėra. „Laikome apie 70 karvių. Planuojame jų laikyti dar daugiau. Bet institucijos niekaip nepadeda pieno ūkiams – jei viena ranka duoda, t. y. NMA „palaimina“ projektą, kurį parašyti nėra lengva, tai kita ranka užkerta kelią. Lūkesčiai pasinaudoti parama neišsipildo. Paramos lėšų panaudoti nepavyksta, nes nesuspėjama nieko padaryti per nustatytus projekto vykdymo terminus. Galima paskaičiuoti, kiek per tą laiką viskas pabrangsta. O kaip pinigus uždirbti? Juk pašarai ir visa kita taip pat brangsta, o pienas – pinga. Kaip padidinti primilžius, karvėms neduodant kokybiškų pašarų, papildų ir kt.? Neturėsime gero pieno, negausime geros kainos. Tai – užburtas ratas. Todėl labai svarbu, kad biurokratiniai reikalavimai būtų mažinami, kad dirbtų išmanantis savo darbą ministras. Tikimės, kad ateityje biurokratinės kliūtys bus išspręstos, ūkininkų pastangos ir darbai bus vertinami“, – kalbėjo D. Rapnikienė.

Nėra paskatos

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.