Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023
Spausdintų leidinių prenumerata
Ashburn -1,4 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 5 Vas 2023

Pieno ūkis: gamybos kaštai didėja, karvių mažėja

2022/12/29


Metams baigiantis Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) surengė konferenciją, kurioje aptarė šalies ir Europos pieno ūkio situaciją bei artimiausio dešimtmečio perspektyvas. Renginyje dalyvavo LPGA tarybos nariai, pieno ūkių šeimininkai, jų verslo partneriai, mokslininkai, politikai. Konferenciją pradėjo LPGA prezidentas Jonas Vilionis, tik ką grįžęs iš Briuselyje vykusios Europos pieno tarybos (EPT) generalinės asamblėjos. „Europoje mažėja pieno gamyba, mažėja karvių, nes šis agrarinis verslas negali išgyventi dėl egzistuojančios kainų politikos, – kalbėjo J. Vilionis, – pieno gamybos kaštai auga, gyvulininkystės sektoriui keliami nauji gamtosauginiai reikalavimai, kuriamos ekoschemos, kurios grindžia ateinančio dešimtmečio perspektyvą – nebereikia žemės ūkio.“
Pienininkystės problemas aptaria LPGA prezidentas Jonas Vilionis ir UAB „Pieno tyrimai“ vadovė Laima Urbšienė.

„Sąžiningas pienas“ – utopija?

„Žaliasis kursas, grįstas draudimais ir ribojimais, nėra sąžiningas ES pieno ūkiams, – sakė LPGA prezidentas J. Vilionis, – pieno gamintojai patiria diskriminaciją dėl pieno perdirbėjų ir prekybininkų dominuojančios pozicijos maisto grandinėje nuo lauko iki stalo. Dėl to EPT, kuriai nuo 2015 m. priklauso ir mūsų asociacija, metų pradžioje inicijavo „Sąžiningo pieno“ (angl. „Fair Milk“) projektą, kuriuo siekiama sukurti pridėtinę vertę pieno gamintojui, užtikrinant, kad jo gaunama kaina už žaliavinį pieną padengtų gamybos kaštus, taip pat ir sąžiningą atlygį už darbą. Kartu EPT asamblėjoje nutarta parengti naują pieno gamybos kaštų skaičiuotę, kadangi nuo ankstesnės jau praėjo penkeri metai.“

Pasak J. Vilionio, šiuo metu „Fair Milk“ projektas įgyvendinamas Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge ir Šveicarijoje. Projekte dalyvaujantieji pieno gamintojai bendromis jėgomis įgyvendina žaliavinio pieno perdirbimo koncepci-
ją – skirtingose projektą įgyvendinančiose šalyse „Fair Milk“ ženklu žymimi įvairaus riebumo geriamasis pienas, sūriai, sviestas, jogurtas, saldinti pieno gėrimai, net ledai. Patys pieno gamintojai aktyviai dalyvauja šį projektą viešindami socialiniuose tinkluose ir aiškina vartotojams, kaip svarbu užtikrinti deramą atlygį pieno gamintojui, kurio dėka kokybiški pieno produktai pasiekia jų stalą.

Priklausome nuo pasaulio rinkų

„Geri sprendimai gimsta tada, kai visiems yra blogai“, – situaciją šalies ir pasaulio pieno sektoriuje apibūdino LPGA tarybos narys ir kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas Tomas Raudonius. Jo teigimu, Lietuva yra pieno produkciją eksportuojanti šalis, todėl yra priklausoma nuo užsienio rinkų (ir kainų). Pastaruoju metu ES šalyse pieno paklausa auga, gamyba didėja, tačiau pirmąjį 2023 m. ketvirtį pieno supirkimo kainos mažės. Apie nelinksmą Lietuvos pieno gamybos sektoriaus situaciją ir perspektyvą pranešimą parengė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo verslo centro atstovas Valdemaras Sviackevičius.

„Europiečiai neturi problemų dėl maisto, – kalbėjo nuotoliniu būdu prie konferencijos prisijungęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė, – parama Baltijos šalių žemės ūkio sektoriui didinama 30 proc., tačiau labai svarbus kiekvienos šalies pasirinkimas. ES parama turi užtikrinti ūkių gyvybingumą.“

Vietoje pieno ūkių – pramonės statybos

„Šiandien Europos pieno taryba kovoja už bendrijos ir nacionalinių pieno ūkių išlikimą, – kalbėjo iki praėjusios savaitės buvusi EPT prezidentė Sieta van Keimpmena, – tai, kas pastaruoju metu vyksta su pieno ūkiais mano gimtinėje Nyderlanduose, rytoj gali atsitikti Lietuvoje. Nyderlandų vyriausybė tvirtina, jog ūkininkams priklausanti žemė reikalinga kitiems dalykams – trūksta žemės būstų pabėgėliams statyboms, infrastruktūrai ir pramonei. Klimato apsaugos politika yra priemonė Nyderlandų vyriausybei sukurti pretekstą sumažinti šalies žemės ūkio sektoriaus dydį. Manoma, kad pragyvenimo šaltinio netektų apie 30 proc. ūkininkų, tačiau tuo viskas nesibaigs. Atrodo, jog Nyderlandų vyriausybė mano, kad žemės ūkis nebėra būtinas ir kad maistą galima importuoti iš užsienio.“

„Kas šiandien vyksta su Nyderlandų pieno ūkiais, netrukus gali atsitikti ir Lietuvoje“, – kalbėjo buvusi Europos pieno tarybos prezidentė Sieta van Keimpmena.

Pasak S. van Keimpmenos, jau kelerius metus Nyderlanduose pieno ūkiai ir karvės juose traktuojami kaip klimato kenkėjai. Šalyje yra nustatytos 162 „Natura 2000“ saugomos teritorijos, o klimato kaitai konstatuoti pasirinktas į aplinką patenkantis azoto rodiklis. Jis nustatomas ne laboratoriniais matavimais, o atitinkama formule pagrįstais skaičiavimais. „Net jeigu Nyderlanduose neliks ne tik karvių, bet ir žmonių, pagal „Natura 2000“ rodiklio reikalavimus 71 proc. šalies teritorijos bus užterštos azotu, – sakė S. van Keimpmena, – rodiklis 2015 m. buvo įteisintas įstatymu. Po ūkininkų protestų teismas 2019 m. minėtą rodiklį pripažino negaliojančiu, tačiau dabar atsirado visuomeninių organizacijų, kurios siekia likviduoti 3 tūkst. pieno ūkių, atsidūrusių saugomose teritorijose. Nuo 2015 m. minėti ūkiai įvykdė visus aplinkosauginius reikalavimus, teismas leido jiems toliau veikti, tačiau visuomenininkai reikalauja fermas likviduoti. Mašinų pramonei, milijonams įmonių, kurios miestuose teršia atmosferą, nekeliami tokie reikalavimai, kaip žemės ūkiui. Iki 2032 m. Nyderlandų pieno ūkiai turės 70 proc. susimažinti azoto emisiją, o ji bus ir toliau skaičiuojama pagal formulę, o ne remiantis mokslininkų tyrimais. Aplinką teršiantieji oro uostai, pramonės įmonės perka ūkininkų ūkius dėl azoto leidimų.“ S. van Keimpmena retoriškai klausė: kur saugiau miegoti žmogui – patalpoje, kur veikia automobilis, ar patalpoje, kur yra karvė?

„Artimiausiu metu trys tūkstančiai pieno ūkių turės užsidaryti, nes yra „Natura 2000“ teritorijose, ir dar trijų tūkstančių laukia toks pat likimas, nes jie yra arti tų teritorijų, – kalbėjo S. van Keimpmena, – Nyderlandų vyriausybė siūlo šių ūkių šeimininkams savanoriškai pasitraukti iš pieno gamybos verslo, antraip pritaikys sankcijas, privers. Tam numatytas mechanizmas: žemės ūkio paskirties žemė priklauso ūkininkui, tačiau dirvožemis – valstybės nuosavybė. Ūkininkas šioje situacijoje neturi jokių pilietinių teisių.“

Ar tuščia lėkštė pabudins politikus?

„Tuščia lėkštė primins politikams, kad žemės ūkis Lietuvai reikalingas, – Nyderlandų ūkininkės mintį pratęsė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos prof. Rolandas Stankevičius, – jaunimas vangiai renkasi agrarines studijas, nes valstybės prioritetų sąraše tokių specialistų poreikio nėra. Mokslininkai lankosi regionuose, susitinka su ūkininkais, jaunimu, ragina studijuoti žemės ūkio mokyklose.“

Diskutuoja LPGA viceprezidentas Andriejus Štombergas, LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas, Radviliškio r. ūkininkas Ignas Hofmanas ir konferencijoje kaip klausytojas dalyvavęs ministrės pirmininkės patarėjas Ignas Jankauskas.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius stebėjosi, jog duona ir pienas Lietuvoje brangesni nei Lenkijoje, Vokietijoje ar kitose „senosiose“ ES šalyse. Politiko nuomone, taip atsitiko dėl paprastos priežasties: tikrų ūkininkų, dalyvaujančių maisto gamybos grandinėje, tėra apie 20 tūkst., o apie 120 tūkstančių – tik paramos gavėjai.

„Lietuvoje ūkininkas turi tapti ne keiksmažodžiu, o veiksmažodžiu“, – pašmaikštavo LPGA prezidentas J. Vilionis.

Žemės ūkio politika – tarp Vilniaus ir Briuselio

Konferencijoje apie paramą žemdirbiams ir ūkių patikras kalbėjo Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius. Jis nusiskundęs, jog agentūra stokoja specialistų (viso dirba 750 žmonių), o NMA darbų apimtis – 120 tūkst. pareiškėjų. Pavyzdžiui, 2018 m. NMA atliko 10 612 patikrų, 2022 m. – 6 967. Pasak A. Muzikevičiaus, ūkių patikrų stengiamasi nedubliuoti su kitomis agroverslo priežiūros įstaigomis – Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centru, VšĮ „Ekoagros“. Apie paramos šalies pieno ūkiams skyrimą ir administravimą kalbėjo NMA atstovas Jonas Pupius.

 „Vakarų valstybėms, ES narėms, mūsų pieno ūkis yra konkurentas, – pastebėjo Seimo narys V. Ąžuolas, – todėl Lietuvoje nereikia maisto gamintojų, reikia valgytojų. Savo neveiklumu mes prie to prisidedame.“

LPGA prezidentas J. Vilionis prisiminė pirmaisiais po įstojimo į ES metais skirtą paramą nedideliems pieno ūkiams, atsisakantiems gamybos. Nyderlandų ūkininkės S. van Keimpmenos pranešimas liudija, jog Lietuvos pieno ūkių laukia dar vienas pasitraukimas iš verslo, motyvuojant ekologija, klimato kaita.

 

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis

2023/02/04

Sutrypė Pieno įstatymą?

Tauragės rajono Girininkų kaime ūkininkaujantis, pieninių karvių bandą laikantis Egidijus Kleinaitis, neapsikentė pieno supirkėjų savivalės ir ketvirtadienio rytą pieno išvežti jau nebedavė.
2023/02/04

Brandiname pieno ūkių tragediją

„Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) trečiadienį posėdžiavusi visuomeninė Pieno taryba konstatavo, jog kažkas kaltas, kad žemdirbiai dėl kritusių pieno supirkimo kainų likviduoja ūkius, tačiau kaip bus toliau – atsakymo nerasta“,...
2023/02/03

Pienininkai kyla į kovą dėl supirkimo kainų

Nematydami kitos išeities dėl drastiškai nukritusių pieno supirkimo kainų,  Lietuvos pieno gamintojai nuo kalbų pereina prie protestų. Vasario 6-ąją visoje šalyje  organizuojama akcija „Kas didesnis Skrudžas: p...
2023/02/04

VVTAT skelbia ataskaitas apie 2022 m. vykdytą ūkio subjektų veiklos stebėseną

Valstybinė vartotojų teisių tarnyba (VVAT) praėjusiais metais, kaip ir iki anksčiau, vykdė ūkio subjektų stebėseną 4 srityse: reklamos, nesąžiningos komercinės veiklos, nesąžiningų sutarčių sąlygų ir nuotolinės prekybos. Stebėsena vykdyta konkreči...
2023/02/04

Penktadalis lietuvių „juodai dienai“ neatsideda nė kiek

Aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvos gyventojams nemenku iššūkiu tampa pasirūpinti pakankamo dydžio finansine pagalve ir atsidėti ateičiai. Kaip rodo kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos naujausios Europ...
2023/02/04

Erdvioje Gustonių sodyboje namų šilumą patiria ir globojami vaikai

Pasvalio rajone 48 globėjai augina 73 vaikus, be to, yra keturi budintys globėjai, pasiruošę visą parą priimti vaikus, jeigu jų šeimoje dėl priežiūros ir saugumo staiga iškilo rimtų problemų. Gustoniuose gyvenanti Viktorija Ob...
2023/02/04

Plungiškis užsimojo pastatyti darželį Kenijoje

Dažnas, apsilankęs trečiojo pasaulio šalyse, pradeda labiau vertinti tai, ką turime čia, Lietuvoje, tačiau ne kiekvienas imasi veiksmų, kad suteiktų realią pagalbą skurdžiau gyvenantiems žmonėms. Keli lietuviai pasiryžo prisiimti tokią soci...
2023/02/04

Santaros klinikų medikai: vėžio diagnozavimo ir gydymo būdai kartais primena fantastinių filmų scenarijus

Vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose per metus gydoma virš 4000 naujų vėžio atvejų – čia diagnozuojami ir gydomi visų rūšių navikai vaikams ir suaugusiesiems, gy...
2023/02/04

Tarsi vyšnios... ant palangės žiemą

Ar esate matę žiemą ant palangės vyšnias? Jeigu einant pro langą taip pasirodė, iš tiesų tai optinė apgaulė: ryškiaspalvėmis raudonomis arba oranžinėmis uogytėmis iš tolo švyti vėlyvosios kiauliauogės „karo...