Kaunas +16,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 20 Bal 2025
Kaunas +16,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 20 Bal 2025
Laura Baliuckaitė daro tai, kas mieliausia – piešia.

Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė 

Piešti – tai augti, bręsti, prasmingai gyventi

2025/04/14


„Fantastika, stebuklai ant sienų, talentinga, nuostabu, skoninga. Kai turėsiu savo naujus namus, ieškosiu Jūsų...“ – tokie komentarai dažnai paliekami Lauros Baliuckaitės socialinių tinklų paskyrose, dalijantis jos kūryba įvairiose grupėse. Pamačius jos piešinius, žodžiai užstringa, užtenka žiūrėti, nes vaizdai iškalbingesni už juos. Bet sutarėme, kad pasikalbėsime, nes įdomu, kaip gimsta tokia kūryba.

Kažkas atsitiko?

L. Baliuckaitė pasakojo piešimu ant sienų užsiimanti jau gerus šešerius metus, turi įkūrusi savo įmonę, bet tik dabar kažkas nutiko – būna momentų, kai jos telefonas „užlūžta“ nuo žinučių, nuo klausimų ir užsakymų. Ir ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Vyksta kažkoks pakilimas – žmonės ieško grožio. Jei ne jų dėmesys, nedarytų daugelio darbų. Daro, nes mato, kad jie džiugina žmones, norisi plačiau paskleisti džiaugsmą. Ar nepieštų, jeigu jos kūryba tokių emocijų nesukeltų? „Ilgai neišbūčiau be piešimo. Atsitraukti retkarčiais turiu, nepatinka dirbti tik dėl naudos, komerciškai, turiu užmegzti ryšį su žmogumi, kuriam piešiu. Esu laiminga, kai užsakovas leidžia rinktis, ko pati noriu, pasitiki, ir pamatęs įvertina, kad pranokau lūkesčius. Tada širdis suspurda, vadinasi, mano improvizacija yra taikli ir talpi“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo kūrėja.

Kaip piešimas atėjo į jos gyvenimą, ji net neprisimena – gal dar nesąmoningame buvime. Augo Kauno r., gamtoje, miške, tėveliai – miškininkai, mokslininkai. Gal todėl jai mieliausia piešti gamtos vaizdus, žvėrelius, gyvūnėlius ant sienų vaikų kambariuose. Bet atsimena – buvo gal 4 metukų, kai naujuose namuose, pasislėpusi už durų, tušinuku pripaišė ant šviežiai nudažytos sienos. Vis dėlto tėvai nesupyko. Paauglystėje draugės namuose, nuplėšus sienų apmušalus, irgi pamėgino sieną išpaišyti. Patiko, buvo įdomu įvaldyti dideles erdves.

Specialybę rinkosi kūrybišką – įstojo į Dailės akademijos taikomosios tekstilės specialybę, bet studijos nuvylė. Po to atsirado šeima, gimė vaikai, buvo trumpalaikiai darbai švietimo ir ugdymo įstaigose, kol subrendo suvokimas, kad nenori varžančių darbų ir pareigų, atsakomybės, griežtos disciplinos. Prisiminė savo viso gyvenimo hobį – piešimą – kuris džiugina ir įprasmina laiką.

Nemažai savo didelių darbų L. Baliuckaitė dovanojo labdarai, išpiešė patalpų sienas ligoninėse, vaikų dienos centruose Santariškėse, Marijampolėje, Šiauliuose. Anot ŪP pašnekovės, tai prasminga, tiesiog miela daryti dalykus, kurie džiugina žmones sunkiose situacijose, skleidžia šviesą, keičia niūrias spalvas, nustumdami liūdesį, paskatindami šypsotis.

Laura Baliuckaite
Vaikų ir suaugusiųjų kambariai, miegamieji.

Nuovargis dėl džiaugsmo

Dailininkės kūryba džiugina žmones jų namuose, svetainėse, miegamuosiuose, vaikų kambariuose. Ji piešia ir sodybose ant lauko sienų, verslo įmonėms – toks piešinys yra Melkio žirgyne Vilniaus r. – gražina daržines, pavėsines, dekoruoja buities daiktus, drabužius, kuria iliustracijas. Jos piešiniai yra ne tik realistiški, tikroviški, bet ir abstraktūs, žadinantys vaizduotę.

laura baliuckaite
Lauko sienos.

Kalbėdama apie tai, kaip gimsta temos, kūrėja neslėpė – renkasi užsakovai. Kartais prašo atkartoti jau matytus piešinius. Nors kūrėjos tai nedžiugina, ji pripažino, kad kūryboje visada yra amatininkiškumo. Tenka susitaikyti – juk tai pajamos šeimai. O kartais užsakovai duoda visišką laisvę.

ŪP pašnekovė pasakojo neturinti kantrybės piešti tikslių linijų, didelio formato darbuose viską daro iš akies, taigi neretai tenka taisyti, perpiešti. Rutininiam darbui turi talkinančią asistentę. Paprastai prie vieno užsakymo dirba 1–3 dienas, bet tos dienos yra ypatingos, užtrunka po 12–14 ar net 16 val. Tada pamiršta ir valgį, ir miegą. Tai yra fiziškai sunkus darbas. Kartais tenka palaipioti kopėtėlėmis, jeigu darbas didesnis. Vis dėlto, pamačius žmonių reakcijas, išvydus emocijas, visas vargas užsimiršta.

L. Baliuckaitė minėjo, kad su tokiomis jos veiklomis ir pastangomis šeima bei vaikai jau apsiprato. Penktokas sūnus irgi yra kūrybingas – kuria istorijas, komiksus, svajoja išleisti knygą. Antrokė dukra neretai su mama pasiginčija dėl spalvų, ji individualistė, labiausiai mėgsta gyvūnus. Pati menininkė savo paskyroje dažnai dalijasi ir savo sukurtais tekstais. Jie keliasluoksniai, skatinantys mąstyti, kelti prasmės ir saviraiškos, saviugdos klausimus. Bet dažnai vaizdai ir spalvos yra talpesni už žodžius, labiau sužadinantys vaizduotę, daugiau pasakantys apie kuriantį žmogų.

 

Lauros BALIUCKAITĖS nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis